respublika.lt

Politinis kalinys, kuriam nebuvo svetimo skausmo

(0)
Publikuota: 2021 lapkričio 07 16:50:00, Parengta pagal „XXI amžius“
×
nuotr. 1 nuotr.
1930 metai. Kunigas Antanas Juška - Panevėžio rajono pavasarininkų vadas. Aldonos Ramanauskienės archyvo nuotr.

Šiemet suėjo 115 metų, kai Kupiškio rajone, Subačiuje, gimė kunigas, žydų gelbėtojas, politinis kalinys Antanas Juška (1906-1991).

 

Antano tėvai - Juozapas Juška ir Domicelė Valaitė-Juškienė - buvo ūkininkai. Kai jam buvo treji, Juškos, nusipirkę didesnį ūkį, iš Subačiaus persikraustė į Palėvenės parapiją, Pamarnakių kaimą. Atėjus metui mokytis, tėvai nutarė sūnaus į mokyklą neleisti, o jį mokyti ėmėsi motina.

1917-aisiais, už 8 kilometrų, Subačiuje, atidaryta pradinė mokykla. Antanukas prašė tėvų, kad jį leistų ten mokytis. Mokinių buvo daugiau kaip 30. Mokytojas - gražus, jaunas, simpatiškas vyras Povilas Babickas - mylėjo vaikus. Antanukas pateko iškart į antrą skyrių - skaityti mokėjo, tik su rašymu buvę blogiau. Tačiau nuo kitų neatsiliko. Paskui, išlaikęs stojamuosius egzaminus, išvažiavo mokytis į Kupiškio progimnaziją. Ten Antanukas mokėsi vos keturis mėnesius - laikai buvo neramūs, vokiečiai, karą pralaimėję, traukėsi, atėjo bolševikai. Turgavietėje dažnai vyko mitingai, gatvėse - demonstracijos, vis dažniau pražygiuodavo raudonarmiečių būriai. Nepasirodydavo kai kurie mokytojai, slapstėsi ir progimnazijos įkūrėjas, Kupiškio bažnyčios vikaras kun. Antanas Kripaitis. Supratę, kad mokymasis nebeįmanomas, kad tokiame sąmyšyje gali vaikas ir prapulti, tėvai Antanuką parsivežė į Pamarnakius. Vėliau jis progimnazijoje mokslus tęsė sėkmingai, dalyvavo organizacinėje veikloje.

Gyvendamas Kupišky, Antanas nebuvo pasyvus bažnyčios lankytojas. Mokėdamas patarnauti šv. Mišiose, prisistatė zakristijoje ir tapo nuolatiniu ministrantu. 1921 metų rudenį Kupiškio parapiją vizitavo vyskupas Pranciškus Karevičius, teikė ir Sutvirtinimo sakramentą. Tuo pasinaudojo ir Antanas. Nieko nesakęs tėvams, pasiprašė vyresnės klasės mokinį Petrą Šimonį būt sutvirtinimo tėvu, pasirinko Juozapo vardą.

Atostogaudamas Antanas padėdavo tėvams ūkio darbuose, tačiau vaikystėje sirgęs ir būdamas silpnos sveikatos, taip ir neišmoko nei arti, nei šieno pjauti. Tėvai žinojo sūnaus paslaptį, kad jis nori būti kunigu, o pats Antanas buvo tvirtai nusiteikęs, kad toliau stos į seminariją.

1922 metų pavasarį Antanas pasiuntė rektoriui laišką su užklausimu, paskui ir antrą. Gavo atsakymą iš rektoriaus Jono Mačiulio-Maironio.

Seminarijoje A.Juška dalyvavo Šv.Tomo būrelio veikoje, ėmė reikštis spaudoje. Išleido laikraštėlį „Šviesos spinduliai". Jame buvo spausdinami ir Antano eilėraščiai. Turėjo drąsos - nusiųsdavo savo eilėraščius „Žvaigždei", „Varpeliui", į Ameriką - „Giedrai". Tėvai sūnui nupirko dviratį „Weltrad", su kuriuo jis apkeliavo visą Lietuvą, lankė klierikus. Antanas dalyvavo ir ateitininkų jubiliejiniame kongrese Palangoje.

Lietuvoje, vykstant žemės reformai, dvarų žemės buvo dalijamos savanoriams. Palėvenės parapijoje buvo trys didieji dvarai - Noriūnų, Aukštadvario ir Palėvenės. Aukštadvario kaime, palei Lėvenį, gavo sklypą buvęs savanoris Jonas Baranauskas. Jis tuo metu buvo studentas Kaune. Gautame sklype kūrėsi jo tėvai. Nuo tada Jonas tapo geriausiu Antano draugu, su kuriuo Palėvenėje juodu išvystė jaunimo organizacijų veiklą. Pirmiausia subūrė angelaičius. Užimti buvo visi sekmadieniai, Kalėdų ir Velykų atostogos. Antano dėka susibūrė Pamarnakių, Siaurių, Buivėnų, Terpeikių, Rudilių kuopelės. Į veiklą būdavo įtraukiami ir moksleiviai. Kiekvieną vasarą susirinkimai būdavo iškilmingesni, su plačia programa, lyg jaunimo šventė. Bažnyčioje vyko pamaldos, Šv. Komunija, salėje - paskaitos, pranešimai, linksmoji dalis, kapinėse - mirusiųjų paminėjimas. Viena tų švenčių buvo Antanui ypač atmintina, nes buvo suorganizavęs mažytę dainų šventę.

1929 metais, vyskupui pageidaujant, kad Antanas Juška kuo greičiau užimtų vikaro pareigas Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, birželį jis susiruošė išvykti. Panevėžyje pirmiausia aplankė vyskupą, padėkojo už paskyrimą, paprašė palaiminti. Tuo metu Panevėžio Šv. Petro ir Povilo parapija buvo didelė - iki tolimiausių kaimų 12-15 kilometrų. Parapijiečių buvo apie 10 tūkstančių. Kai panevėžiečiai pirmą kartą pamatė kun. A.Jušką prie altoriaus ir išgirdo, sakė: „Mažas kaip vabalas, o balsu pripildo visą bažnyčią."

Per aštuonerius metus vikaras susipažino su visa parapija ir parapijiečiais: vaikais, jaunimu ir senais žmonėmis. Darbo buvo labai daug. Be darbų bažnyčioje, dėstė tikybą mokyklose. Jis vadovavo ateitininkams, blaivybės draugijai, pavasarininkams, tapo Panevėžio „Pavasario" kuopos dvasios tėvu. Šiuose organizaciniuose darbuose kunigas tarsi paskendo. Jį pažinojo ne vien parapijos jaunimas. Kunigo A.Juškos priežiūrai buvo atiduotos pavasarininkų kuopos visose Panevėžio apskrities parapijose. Jis buvo laikraščio „Panevėžio garsas" bendradarbiu.

Kun. A.Juška dėstė tikybą vaikų prieglaudoje, kuria rūpinosi Šv. Vincento Pauliečio draugija. Jis aktyviai dalyvavo šios draugijos veikloje, pamilo prieglaudos vaikus, pasiėmė globoti du berniukus ir suteikė visą išlaikymą, leido į mokslus. 1934 metais kun. A.Juška lankėsi Lurde, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje.

1937 metų pavasarį kun.
A.Juška paskiriamas Troškūnų parapijos klebonu. Po intensyvaus aštuonerių metų darbo Šv. Petro ir Povilo parapijoje savąjį vikarą - kunigą Juškelę - panevėžiečiai išlydėjo su ašaromis.

Atvykęs į Troškūnus, čia rado nemažą bažnytinį ūkį - 26 ha geros, drenuotos žemės. Ji gerai įdirbta, negali jos apleisti. Ūkiškų reikalų kunigas Antanas visiškai neišmanė. Taigi iš ūkio turėjo naudos tiek, kad prasimaitino pats, vikaras, samdoma šeimyna ir jo globojami vaikai. Troškūnuose jo globojamų vaikų sąrašas dar padidėjo - jų susidarė apie 10. Parapijos žmonės juos vadindavo kunigo vaikais. Troškūnuose A.Juška atidarė lietuviškų knygų parapijos knygyną-biblioteką. Po metų joje buvo 700 knygų ir net 150 nuolatinių skaitytojų. Tai buvo pasipriešinimas lenkiškos kultūros invazijai. Vėliau, 1940 metais, tas knygynas buvo uždarytas, knygos išblaškytos arba sunaikintos.

Jaunas ir energingas kunigas taip pat vadovavo Troškūnų senelių namams, darbavosi negailėdamas jėgų, tvarkingai administravo parapiją, lankė mokyklas, katekizavo vaikus, sakė pamokslus, neapleido bažnytinių organizacijų. Mažiausiai jis reiškėsi tvarkydamas ūkio reikalus. Ūkiškus darbus pavedė samdomiems darbininkams.

1940 metais į Lietuvą įžygiavo tarybinė armija, o paskui prasidėjo karas. Kunigas labai jautriai išgyveno karo baisumus, širdį skaudėjo dėl nutrauktų katalikiškų organizacijų veiklos. Pro bažnyčios langą kunigas matydavo, kaip baltaraiščiai veda žydus šaudyti. Karo metais jis slėpė žydę Fanią Kaganaitę-Ken, suorganizavo jai fiktyvius dokumentus Teresės Šlengytės vardu.

1945 m. rugsėjo 4 d. A.Juška buvo paskirtas Ramygalos klebonu. Gyvenimas Ramygaloje kabojo lyg ant plauko. Neramios buvo kunigui dienos ir naktys. Žinios iš visur viena už kitą baisesnės - areštai, išvežimai, susišaudymai, lavonai aikštėj prieš bažnyčią, apsilankančiųjų ašaros.

Neteisingai apkaltintas bendradarbiavimu su naciais, 1949 m. balandžio 12 d. kunigas buvo areštuotas, nuteistas 25 metus kalėti ir ištremtas. 1949-1956 metais A.Juška praleido Taišeto, Omsko lageriuose, tiesė Cūno dujotiekį, dirbo Omsko naftos perdirbimo įmonės statyboje. Kai jau buvo netekęs sveikatos, jo byla buvo peržiūrėta, bausmė sumažinta iki 8 metų. 1956 metų rudenį dvasininkas sugrįžo į Ramygalą. Pamatę sugrįžusį kunigą, parapijos žmonės džiaugėsi. Tačiau daugelio pažįstamų kunigas neberado...

1956 m. gruodžio 9 d. A.Juška oficialiai tapo Zarasų parapijos klebonu ir dekanato dekanu. Šioje parapijoje buvo daug kalbančių lenkiškai. Kunigui Antanui pavyko parapiją suvienyti. Po kelerių metų pradėjo remontuoti bažnyčios vidų. Jo pastangomis buvo išdekoruotos sienos, praplėsta aikštelė prie vargonų. Buvo sunkūs laikai, valdžia kunigo veiklą varžė visokiausiais būdais. Draudė krikštyti vaikus be gimdytojų raštu duoto sutikimo. Atlaidų šventėms pasikviesti kaimyną kunigą reikėdavo prašyti leidimo. Laidojant mirusiuosius uždraudė skambinti bažnyčios varpais, neleido nešti karsto į bažnyčią. Lydint į kapines neleido nešti kryžiaus, gedulingų vėliavų, kunigas negalėjo eiti procesijos priekyje.

Nepaisant sunkaus meto, dirbdamas Zarasuose kun. A.Juška išugdė daug vikarų: Leoną Lukšą, Kazimierą Žeimį, Petrą Baltušką.

Sovietinei valdžiai nesiliaujant jį persekioti ir šmeižti, 1966 metais kunigas parašė prašymą, kad būtų perkeltas į nuošalią Švedriškės (Ignalinos r.) Šv. Jono Krikštytojo parapiją.

Parapijos reikalai, bažnytėlės tvarkymas buvo nuolatinis kunigo Antano rūpestis, kasdienis darbas. Visur jis dirbo pats vienas. Tarnautojų nebuvo, nes neturėta pinigų jų atlyginimams. Buvo atvejų, ypač žiemą, kai pats vienas eidavo ir prie altoriaus. Kunigas bažnyčią atrakindavo ir užrakindavo, tvarkydavo ant altorių žvakes, pasišluodavo grindis. Taip darbavosi daug metų. Jokių atostogų kun. A.Juška neprašė ir neturėjo. Jo poilsis buvo meškeriojimas ežere, grybavimas miškuose.

Švedriškėje kun. A.Jušką ne kartą lankė arkivyskupas Julijonas Steponavičius, vyskupai Romualdas Krikščiūnas, Juozas Preikšas, Antanas Deksnys iš Vokietijos, Paulius Baltakis iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Kunigui jie buvo tarsi šviesūs pragiedruliai tolimame užkampyje.

Senkant jėgoms, 1989 metais, Švedriškėje praleidęs 23 metus, kunigas parašė raštą vyskupui, prašydamas jį atleisti iš parapijos klebono pareigų. Antrąją Kalėdų dieną gavo raštą: „Jums pageidaujant esate atleistas iš Švedriškės bažnyčios klebono pareigų ir paskirtas Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios altaristu." Taip kunigas A.Juška sugrįžo į savo pirmąją parapiją, kur jautriai sutiko Nepriklausomybę.

Mirė A.Juška 1991 m. vasario 15 d. , palaidotas Panevėžyje, kunigų kapinėse. Po mirties, 2001-aisiais, už ypatingą pasižymėjimą gelbėjant žmones jis apdovanotas Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžiumi.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
1
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s