respublika.lt

Talentingasis keistuolis Luisas Kerolis ir jo Alisa

2022 sausio 31 21:26:22
Milda Kunskaitė

1865 m. buvo pirmą kartą išleista „Alisa Stebuklų šalyje" - knyga, kurios autorius Luisas Kerolis sulaukė pasaulinės šlovės. Perskaičiusi „Alisą Stebuklų šalyje" ir „Alisą Veidrodžio karalystėje" susižavėjusi karalienė Viktorija pareikalavo atnešti jai visus kitus šio nuostabaus autoriaus kūrinius. Karalienės prašymas, aišku, buvo išpildytas, bet likusieji rašytojo darbai buvo skirti... matematikai.

×
nuotr. 2 nuotr.
1865-aisiais Čarlzas Liutvidžas Dodsonas tapo Luisu Keroliu. Vikipedijos nuotr.

 

Luisu Keroliu (Lewis Carroll) jis tapo jau suaugęs, o pasaulį išvydo kaip Čarlzas Liutvidžas Dodsonas (Charles Lutwidge Dodgson). Tai įvyko 1832 metų sausio 27-ąją Češyro grafystės Dersberio kaimelyje. Niekas iš jo aplinkos nebūtų galėjęs pasakyti, kuo taps mažasis Č.Dodsonas, bet niekas neabejojo: tas berniukas - tiesiog genialus. Ir pomėgis analizuoti, kuriuo jis pasižymėjo, netrukus buvo pritaikytas: jaunasis Č.Dodsonas įstojo į Oksfordo universiteto Matematikos fakultetą.

Gyvenimas Oksforde buvo prisigėręs vienatvės kaip sugeriamasis popierius - rašalo. Jam buvo nepažįstamas bet koks dvasinis prisirišimas: nei kambarinio augalo, nei katės, nei kanarėlės, tik begaliniai aritmetiniai skaičiavimai, geometriniai grafikai, loginiai žaidimai, šachmatų uždaviniai, aprašyti nuo pirmo iki paskutinio ėjimo. Jis tapo profesoriumi. Jo kabinetas kone iki lubų buvo prigrūstas gamtos mokslų, filosofijos knygų, traktatų apie magiją ir okultizmą...

Moterims taip ir neteko peržengti šių keistų namų slenksčio. Negalima sakyti, kad jo šeimininkas moterų nemylėjo, tiesiog bendraudamas jis labai drovėdavosi ir stipriai mikčiojo. Keista, bet šis Č.Dodsono kalbos defektas dingdavo šnekantis su mažomis mergaitėmis, kurias profesorius tiesiog dievino. Jis mėgo mažyles fotografuoti, kviesdavo į svečius ir pasakodavo įvairias istorijas.

Beveik visą gyvenimą Č.Dodsoną lydėjo gan nemalonūs gandai apie jo santykius su mažomis mergaitėmis, todėl daug kas į profesorių žiūrėjo nepatikliai. Tačiau Viktorijos laikų Anglijoje vaikas iki 14 metų buvo laikomas belyčiu ir aseksualiu... Laiške vienam iš Oksfordo draugų Č.Dodsonas rašė: „Kas dėl gandų, galiu tik pasakyti, kad su tomis mielomis būtybėmis visada elgiuosi džentelmeniškai..."

Ir išties, jis elgdavosi galantiškai ir padoriai, niekada neperžengdavo pavojingos ribos, už kurios žavėjimasis vos prasiskleidusiu grožiu perauga į pedofiliją. Č.Dodsono meilė „jaunosioms burtininkėms" veikiau buvo įkvėpimo šaltinis, o ne nusikalstama aistra. Apie tokios draugystės nekaltumą galima spręsti ir iš L.Kerolio susirašinėjimo su jau ūgtelėjusiomis jaunosiomis draugėmis. Nė viename laiške nepasitaiko užuominų apie rašytojo meilės jausmus. Priešingai, juose samprotaujama apie gyvenimą ir tiesiog draugystę.

Alisa

Kai profesoriui sukako 30 metų, jis jau buvo kelių knygų apie algebrą, geometriją ir trigonometriją autorius, dėstė matematiką garsiajame Oksfordo Christ Church koledže. Be to, buvo neseniai priėmęs anglikonų dvasininko šventinimus. Tačiau visas tas rimtumas visai negąsdino dekano Henrio Lidelio (Henry Liddell) dukterų. Priešingai, profesorius dažnai viešėdavo jų namuose. Mylėjo mažąsias dekano dukrytes, ypač dešimtmetę Alisą. Bet mylėjo ne kaip Humbertas iš V.Nabokovo „Lolitos", o britiškai santūriai ir padoriai.

1862 m. liepą profesorius Č.Dodsonas su seserimis Lidel ir jaunu kolega, matematikos dėstytoju R.Dakvortu (R.Duckworth), išvyko į pikniką Oksfordo apylinkėse. Iš pradžių jie plaukė valtimi Čarvelo upe, o praalkę išlipo į krantą ir surengė vaišes su arbata. Kadangi seserys Lidel žinojo, kaip puikiai matematikos profesorius sugeba ekspromtu pasakoti visokias istorijas, jam nepavyko išsisukti ir tąkart.

Č.Dodsonui neteko ilgai kamuotis - tinkama medžiaga buvo čia pat. Iš savo numylėtinės Alisos pasiskolinęs vardą, heroję jis nusiuntė į požeminę Stebuklų šalį, kurioje ją supažindino su Baltuoju Triušiu ir kitais labai keistais personažais. Susižavėjusios mergaitės klausėsi nedrįsdamos nė sujudėti. O profesorius ir pats nesuprato, iš kur jo galvoje atsirado šios visiškai nelogiškos būtybės.

Vakare, kai istorija buvo papasakota iki galo, tikroji Alisa paprašė ją užrašyti. Negi atsakysi savo numylėtinei? Profesorius tą ir padarė, o po mėnesio rankraštį su savo piešiniais, pavadinęs „Alisos nuotykiai po žeme", padovanojo mergaitei.

Kerolis

Tada, 1862-aisiais, autorius nė negalvojo nešti rankraštį į leidyklą. Pagal vieną versiją, mintį išleisti „Alisos nuotykius po žeme" Č.Dodsonui pakišo jo draugas, vaikų rašytojas Dž.Makdonaldas (MacDonald). Pagal kitą - rašytojas Henris Kingslis (Henry Kingsley): neva kartą užėjęs į svečius pas dekaną H.Lidelą, ant stalo kabinete atsitiktinai pamatė ranka rašytą knygelę, kurią Č.Dodsonas padovanojo Alisai.

Atsivertęs kažkurią vietą, jis neatsitraukdamas perskaitė rankraštį nuo pradžios iki galo. Vėliau sužavėtas H.Kingslis kartu su H.Lidelu ilgai įkalbinėjo Č.Dodsoną išleisti „Alisą". Tai įvyko 1865 m. vasarą, praėjus lygiai 3 metams po nuostabios arbatėlės ant Čarvelo upės kranto. Transformavosi ir jos autorius: po ilgų lingvistinių bandymų profesorius Č.Dodsonas virto Luisu Keroliu.

O rašytojo L.Kerolio gyvenime viskas buvo daug sudėtingiau. Jis neįsivaizdavo savęs be mergaitės Alisos. L.Keroliui Alisa buvo „gyvenimo pumpuras", įkūnijantis nuostabiausią ir greičiausiai praeinantį žmogaus būties laikotarpį. Kadangi mergaitė Alisa augo, ji po truputį tolo nuo jo ir nuo jo gyvenimo. Drauge su Alisa profesorius jautė prarandąs gyvenimo atramą... Šioje keistoje suaugusio vyro meilėje nebrandžiam grožiui slypėjo senatvės, laipsniško kūno ir proto nykimo baimė. Ne veltui lentynos profesoriaus namuose buvo prigrūstos knygų, tolimų teologinėms doktrinoms, skaitytojams žadančių ilgaamžiškumo paslaptis, o drąsiausios iš jų - amžiną jaunystę...

Praėjus 6 metams po nuostabaus vasaros ryto ant Čarvelo upės kranto L.Kerolis nuvyko pas dėdę į Londoną. Linksmų vaikučių būryje jis pastebėjo mažą mergaitę, kuri, o stebukle, taip pat buvo vardu Alisa. L.Kerolis pasišaukė ją. Iš pradžių, kaip dera anglui džentelmenui, prisipažino ją mylįs, o paskui užminė mįslę: davęs mergaitei apelsiną, privedė ją prie aukšto svetainės veidrodžio ir paklausė: „Kurioje tavo rankoje apelsinas?" „Dešinėje", - atsakė mergaitė. „O kurioje rankoje apelsinas mergaitės veidrodyje, kuri tokia panaši į tave?" - paklausė Luisas. „Kairėje", - atsakė mergaitė. „Kaip tu tą supranti?" - paklausė L.Kerolis, nepaprastai mėgęs mįsles. „Jeigu stovėčiau kitoje veidrodžio pusėje, jis būtų mano dešinėje rankoje", - nesutriko sumani mergaitė.

Ši septynmetė sugrąžino kūrėjui viską, ką jis manė sparčiai prarandąs. Paskui gimė antroji knyga-rebusas apie Alisos nuotykius Veidrodžio karalystėje. Šioje knygoje apie Alisą rašytojas save vaizduoja kaip Baltąjį Riterį - ko gera, vienintelį gerą personažą visoje šioje „alisiadoje". Baltasis Riteris veda Alisą į pergalę, prie nuostabaus upelio, kurį peržengusi ji tampa Karaliene. O gyvenime buvo atvirkščiai - tai Alisa savo kūrėją atvedė į šlovę ir susitaikymą su savimi.

Šlovė

1985-1889 m. pirmąją „Alisos" dalį pakartotinai išleidus 30 kartų, Č.Dodsonas nuolatos girdėdavo sveikinimus, bet atsakydamas tvirtino, kad su ta „rašliava" neturi nieko bendra. Gerbėjai traukydavo pečiais, o profesorius Č.Dodsonas bandė gyventi kaip anksčiau. Galop jis susitaikė su esama padėtimi. Knygų Alisa jau seniai priklausė nebe jam vienam, ją dievino viso pasaulio vaikai ir suaugusieji. Jos prototipas, Alisa Lidel, ištekėjo, tapo gera žmona ir motina. Č.Dodsonas vaikų nesusilaukė, jo literatūrinį palikimą pasidalijo jo broliai ir seserys.

Matematikas, fotografas, teologas, rašytojas, įvairiapusiškas, išmintingas, talentingas, bet ne itin laimingas žmogus Čarlzas Luisas Dodsonas-Kerolis, būdamas 65-erių, 1898 metų lapkričio 14-ąją iškeliavo į kitą pasaulį...

Tik faktai

Istorijų apie Alisą autorius buvo aistringas išradėjas, sugalvojo daugybę loginių žaidimų bei įvairių įtaisų skaičiavimams supaprastinti. Laukelio išlyginimas spausdinant mašinėle, dvipusis parodos stendas, elektrinis rašiklis, pinigų pervedimo blankai, ypatingas dviračio vairas, kelioniniai šachmatai, dvipusė lipni juosta - tai tik maža Č.Dodsono (pavardė Kerolis buvo naudojama tik kaip literatūrinis slapyvardis) racionalizacinių pasiūlymų dalis.

L.Kerolis niekada nevedė. Gali būti, kad moterys tiesiog neatlaikydavo kai kurių pedantiško matematiko įpročių. Pavyzdžiui, vykdamas į kelionę, L.Kerolis iš anksto nuodugniai susipažindavo su maršrutu žemėlapyje, paskaičiuodavo, kiek tiksliai laiko sugaiš kiekvienam kelio etapui, kiek reikės pinigų. Pinigai būdavo susidedami į skirtingas kišenes: pinigai bilietui, valgiui, gėrimams, arbatpinigiams. Tikslumas ir aiškumas - nieko nepalikti atsitiktinumui!

Kviesdamasis svečių, L.Kerolis nusipiešdavo jų susodinimo planą, o paskui smulkiai susirašydavo, ką valgė kiekvienas svečias. Šykštumas? Taupymas? Visai ne. Dėmesingas smulkmenoms šeimininkas rūpinosi, kad kitą kartą svečiui nebūtų patiektas tas pat patiekalas. Plikant arbatą, arbatžolės turėjo būti paliktos pritraukti tam tikrą laiką, nė sekunde ilgiau ar trumpiau. Ir tokių įpročių L.Kerolis turėjo daugybę.

Angliškai kalbančiose šalyse L.Kerolio pasakos užima trečią vietą tarp daugiausiai cituojamų knygų. Pirmoje vietoje - Biblija, antroje - Šekspyro kūriniai.

L.Kerolis labai mėgo rašyti laiškus. Per 37 metus specialiame korespondencijos žurnale jis užregistravo 98 921 laišką.

Be įtarinėjimų pedofilija, L.Kerolis buvo įtariamasis ir Džeko Skerdiko - žudiko maniako, kuris taip ir nebuvo sučiuptas - byloje.

Tikrajai Alisai 1928 m. prisiėjo už 15 400 svarų parduoti pirmąjį knygos apie save rankraštinį variantą, kad galėtų sumokėti už namą.

Medikams yra žinomas Alisos Stebuklų šalyje sindromas: vykstant tam tikro tipo migrenos priepuoliui, žmonės patys sau arba aplinkiniai objektai atrodo neproporcingai maži arba dideli, jie negali nustatyti atstumo iki jų. Be migrenos, sindromo priežastis gali būti galvos smegenų auglys arba psichotropinių preparatų vartojimas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
  • SKURDAS: Daugiau nei trečdalis – 37 proc. Lietuvos žmonių mano, kad socialinės išmokos yra per mažos ir neapsaugo nuo skurdo, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta apklausa.
  • REITINGAI: Dalykiniuose universitetų ir kolegijų reitinguose atitinkamai pirmauja Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija, rodo žurnalo „Reitingai“ paskelbti vertinimai.
  • ASAMBLĖJA: Pasibaigusioje 12-ojoje trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamento narių asamblėjos sesijoje priimtoje deklaracijoje pažymima, kad vienintelis būdas po karo užtikrinti taiką, ilgalaikį stabilumą ir saugumą Ukrainoje ir NATO valstybėse narėse – suteikti Ukrainai narystę NATO.
  • GINKLAI: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė jo vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymui neleisti rusams ir baltarusiams Lietuvoje turėti ginklą.
  • FRAKCIJA: Mykolo Majausko likimas Seimo konservatorių gretose bus sprendžiamas ketvirtadienį, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
  • TURTAS: Už Vidmanto Kučinsko anksčiau kontroliuotos bankrutuojančios Marijampolės trąšų įmonės „Arvi fertis“ turtą Marijampolėje prašoma 10 mln. eurų, skelbia tinklalapis e.varžytynės.
  • ODONTOLOGIJA: Į Klaipėdos teisėsaugos akiratį pakliuvo odontologinėmis prekėmis prekiaujanti įmonė ir iš jos prekes pirkusios 6 bendrovės bei 2 fiziniai asmenys, teikę odontologines paslaugas.
  • KAINODARA: „Ignitis“ vienašališkai pakeitus nefiksuotos kainos planą ir vietoje jo klientams pasiūlius pasirašyti fiksuotą trejų metų sutartį, Seimo liberalai aiškinsis, kodėl bendrovė priima sprendimus už savo klientus, nors šie yra pasirinkę sau optimalią kainodarą.
  • KANDIDATĖ: Seimui į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas pateikta Agnės Tikniūtės kandidatūra - ji šiuo metu dirba Lietuvos apeliaciniame teisme.
  • KANAPĖS: Seimas nusiteikęs išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje leidžiant sodinti daugiau šių augalų veislių, o taip pat palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar dešimtokai turėtų likti gimnazijoje, jei neišlaiko pasiekimų patikrinimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +3 C

-3 +3 C

 

-15 -5 C

-4 +2 C

-7 +1 C

 

-11 -5 C

0-8 m/s

0-8 m/s

 

0-5 m/s