„Achemos“ vėl laukia streikas

Kol kas data dar nežinoma, bet jau skaičiuojama, kad kai kuriuose padaliniuose streikuoti ketina absoliuti dauguma darbuotojų ir taip stabdyti gamyklos darbą.

Tuo tarpu darbdavio atstovai tikina, kad kelti algų įmonė yra tiesiog nepajėgi ir priduria, jog darbuotojai darbų palikti neskuba, o net buvę į įmonę grįžta!

„Achemos" darbuotojų profesinė sąjunga paviešino balsavimo rezultatus, pagal kuriuos už streiką „Achemoje" pasisakė 72,4 proc. profesinės sąjungos narių. Tai reiškia, kad absoliuti dauguma balsavusiųjų pritarė streiko organizavimui.

„Kol kas tikslios streiko datos dar nesvarstėme. Vis dar laukiame darbdavio sprendimų ir labai tikimės susitarti bei rasti kompromisinius variantus", - „Vakaro žinioms" sakė profesinės sąjungos vadovė Birutė DAŠKEVIČIENĖ.

Streikuotų 80 proc. ir daugiau darbuotojų

Pasak jos, streikuoti pasiruošę didelė dalis darbuotojų: „Konkretų skaičių pasakyti sudėtinga. Bet 2022 m. vykusio streiko metu streikavo 304 darbuotojai. Šį kartą vykdome apklausas padaliniuose ir strateguojame taip, kad streikas vyktų pasirenkant konkrečius padalinius, kuriuose į streiką sutinka išeiti didžioji dauguma darbuotojų. Pavyzdžiui, 80 proc. ir daugiau. Profesinei sąjungai priklauso 34 proc. darbuotojų, bet streikuoti gali ir profesinei sąjungai nepriklausantys darbuotojai."

Vienas darbuotojų reikalavimų - kad vidutinis atlygis „Achemoje" siektų 1,3 šalies vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat kolektyvinei sutarčiai keliami ir dar du reikalavimai. Vienas, kad darbdavys įsipareigotų kas trejus metus didinti darbuotojų atlyginimus sutariant konkretų procentą. Taip pat siekiama, kad darbdavys darbuotojams kartą metuose išmokėtų tryliktą atlyginimą.

B.Daškevičienė sako, kad kol kas darbdavys visiškai nesileidžia į derybas: „Iš vadovybės pusės yra nenoras susitarti. Vyko tiek daug derybų procesų. Dalyvavo ne tik mūsų profesinės sąjungos atstovai, bet ir Lietuvos profesinių sąjungų federacijos vadovybė, teisininkai. Bet susitarti nėra noro. Bendrovė laikosi pozicijos, kad atlyginimus nori mokėti tokius, kokius sugalvoja. Mes suformavome tris reikalavimus ir visą laiką dėl jų deramės.

Esame pasirengę tartis. Jeigu mūsų pasiūlyti skaičiai netinka, mes pasiruošę išgirsti kitą pasiūlymą. Bet bendrovė, regis, nenori įsipareigoti, nes kolektyvinė sutartis yra įsipareigojimas, kurį reikėtų vykdyti.

Aš esu pasiruošusi padaryti viską, kad nereikėtų streiko ir pavyktų susitarti dėl darbdavio įsipareigojimų. Ir nebūtinai tai turi būti tik tokie reikalavimai, kuriuos mes keliame. Mes derėjomės dėl visų klausimų. Netgi siūlėme įvykdyti bent vieną reikalavimą iš trijų. Pavyzdžiui, išmokėti kasmetinius paskatinimus."

Streikas sutrikdytų bendrovės veiklą

Darbuotojų atstovė, paklausta, kaip būtų užtikrintos bendrovės veiklos streiko metu, sako, kad streiko tikslas ir yra apsunkinti veiklą: „Streikas yra tokia priemonė, kai darbuotojai nevykdo darbo funkcijų ir pasitraukdami į streiką siekia susitarti dėl darbdavio ilgalaikių įsipareigojimų. Nors Lietuvoje kažkodėl manoma, kad bendrovė turi dirbti streiko metu. Taip nėra. Niekur pasaulyje taip nėra.

Streikas yra darbuotojų teisė. Streikuoti gali absoliučiai visi įmonės darbuotojai. Tačiau buvusio streiko metu matėme išleistus įsakymus dėl draudimo streikuoti su gąsdinimais administracine ir baudžiamąja atsakomybe.

Darbuotojai iki šiol yra nepatogioje padėtyje. Bendrovė naudoja daug priemonių skaldymui, darbuotojų priešinimui. Tai labai jaučiasi."

Įgyvendinti reikalavimų neturi galimybių

„Vakaro žinios" kreipėsi į „Achemos" atstovus su klausimais, kodėl nepavyksta rasti konsensuso su darbuotojais. Atstovai tikina, kad profesinė sąjunga reikalauja per trejus metus padidinti darbuotojų darbo užmokesčio fondą 63 proc.

„Profesinė sąjunga siekia įpareigoti bendrovę pirmais metais padidinti darbuotojų darbo užmokestį 24 proc., antrais - 10 proc., trečiais metais - dar 10 proc., užtikrinti, kad darbuotojų vidutinis atlyginimas siektų ne mažiau kaip 130 proc. šalies vidutinio atlyginimo. To nepasiekus - skirti vienkartinį paskatinimą, išmokėti vienkartinę atostogų premiją. Pavertus šiuos reikalavimus faktiniais skaičiais, bendrovės darbo užmokesčio fondas per trejus metus turėtų padidėti 63 proc. arba 18 mln. eurų.", - nurodo „Achemos" atstovai.

Pasak bendrovės „Achema" generalinės direktorės Audronės KUSKYTĖS, toks reikalavimas ne tik neatitinka įmonės finansinių galimybių, bet ir yra ekonomiškai nepagrįstas pačių darbuotojų atžvilgiu, kai darbo užmokesčio augimo reikalaujama visiems po lygiai, neatsižvelgiant į konkrečius darbo rezultatus: „Suprantame darbuotojų norą gauti didesnį atlygį - tai žmogiška ir natūralu.

Tačiau šiandien turime kalbėti atvirai: Europos trąšų pramonė susiduria su rimtais iššūkiais, o „Achema" juos jaučia tiesiogiai. Importuojama pigi produkcija iš trečiųjų šalių, itin aukšti aplinkosaugos mokesčiai ir nelygi konkurencija lemia, kad daugelis Europos gamyklų šiuo metu negali dirbti visu pajėgumu.

Pastaruosius dvejus metus dirbome nuostolingai, amoniako gamybą šiemet buvome priversti stabdyti trims mėnesiams - tokia yra rinkos realybė", - sako A.Kuskytė.

Pasak jos, bendrovės derybos dėl kolektyvinės sutarties su profesinės sąjungos atstovais tęsėsi beveik pusmetį. Derybų metu buvo parengtas kolektyvinės sutarties projektas, kuriame, be kitų, buvo numatytas punktas dėl bendradarbiavimo tarp bendrovės ir profesinės sąjungos, vertinant darbuotojų pareigybių lygius, funkcijas ir atsakomybes.

Generalinė direktorė sako, kad galutiniame etape profesinės sąjungos taryba atsisakė patvirtinti kolektyvinės sutarties projektą, pasitraukė iš tolimesnių derybų ir pradėjo pasiruošimo streikui procedūras. Nutrūkus deryboms, bendrovė tęsia pareigybių vertinimą ir ieško geriausių sprendimų, atsižvelgdama į turimas galimybes ir darbuotojų lūkesčius.

Džiaugiasi, kad darbuotojai išeiti neskuba

„Man, kaip vadovei, svarbiausia yra įmonės stabilumas ir darbo vietų išsaugojimas. Nežiūrint visų iššūkių, su kuriais šiandien susiduriame, darbuotojų kaita bendrovėje yra dvigubai mažesnė, nei rinkoje. Pernai ji siekė 13 proc., šiemet 10 proc. 10-15 proc. išėjusių darbuotojų kasmet pas mus sugrįžta. Daug dirbame, kad įmonė išlaikytų konkurencingumą: investuojame į efektyvumą, laukiame svarbių ES sprendimų - tarifų įvedimo rusiškoms trąšoms, pasienio anglies dioksido mokesčio. Šie pokyčiai jau duoda pirmuosius signalus apie galimą rinkos stabilizavimą.

Labai vertinu mūsų žmones, matau ir jų nuotaikas ir pastangas. Didžioji dalis darbuotojų supranta situaciją ir tiki, kad įmonė gali atsitiesti. Tačiau bet kokie sprendimai turi būti atsakingi. Jei norime, kad „Achema" išliktų kaip didžiausias darbdavys Jonavos regione ir kurtų darbo vietas, turime vadovautis faktais, vertinti ekonominę situaciją bei ateities perspektyvas", - sako A.Kuskytė.