Seimo komitetas nepritarė Algirdo Syso siūlomam LRT finansavimo modeliui

Siekiant užtikrinti didesnį finansavimą gynybai, pastarasis siūlė kitais metais visuomeniniam transliuotojui skirti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir tokią pat dalį – surenkamo akcizo.

Tuo metu nuo 2027 m. LRT skiriama GPM dalis būtų sumažėjusi iki 0,9 proc.

Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto pajamų iš GPM ir 1,3 proc. akcizo pajamų. 

Visgi, komitete A. Syso siūlymą palaikė 5 parlamentarai, prieštaravo – 2, o susilaikė 4 Seimo nariai. 

Dalis komiteto narių kėlė klausimus, kodėl negrįžtama prie konservatorius Mindaugo Lingės siūlymo, kad LRT skiriami biudžeto asignavimai būtų susieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, o už akcizus gautos pajamos būtų skiriamos į pernai įsteigtą Valstybės gynybos fondą.

Savo ruožtu pats A. Sysas patikino, kad pagal šį modelį LRT finansavimas ir toliau augtų itin sparčiai. 

Tuo metu komiteto pirmininko siūlymą palaikiusi socialdemokratė Rasa Budbergytė teiravosi, ar LRT turi planų finansavimo modelį sieti su veiklos rezultatais. 

Visgi, visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė patikino, kad didelė dalis finansų reikalinga pačios veiklos užtikrinimui.

„LRT įstatymas yra toks, koks yra. Ten apibrėžti platūs uždaviniai ir plati misija, kurią LRT turi įgyvendinti, o finansavimas yra nustatomas metams, kaip visi žinome. Atsižvelgiant į daugybę veiksnių, strateginius veiklos planus, kuriuos mes taip pat teikiame ir tarybai, nuo to veiklą ir planuojame“, – komiteto posėdyje kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Mums veikti yra reikalinga nemažai įvairios įrangos, kurią reikia nuolat naujinti. (...) Atsiranda ir iš valstybės tokių lūkesčių – 2027 m. pirmininkavimas Europos Sąjungai, kur LRT iš savo biudžeto skirs keturis mln. eurų, pasirengimas dienai „X“. Mes neturime galimybės susitaupyti to biudžeto“, – akcentavo ji.

LRT finansavimas šiemet siekė beveik 80 mln. eurų. Kitų metų valstybės biudžete nacionalinio transliuotojo asignavimams numatyti daugiau nei 88 mln. 

Pagal dabartinį įstatymą, visuomeniniam transliuotojui skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis nei skirtas 2019 metais.

Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo – 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.