Gerovės valstybėje skurdo daugėja

Sociologas Romas Lazutka sako, jog dėl išaugusių kainų skurstančių yra daug daugiau, nei rodo skurdo matavimai.

Žemiau visų ribų

Šiaulių miesto Socialinių paslaugų centro labdaros valgykloje nemokamus pietus gauna labiausiai vargstantys miestiečiai. Laukia žmonės 12 valandos, būriuojasi valgyklos prieangyje.

Užkalbinti, ką mano apie skurdo ribas, skaudžiai ir piktai dalijasi, kad gyvena žemiau visų ribų.

„Gaunu 179 eurus neįgalumo pensijos, nes darbo stažo trūksta. Tai kaip reikia išgyventi? Pinigų nėra, o valgyti norim, kainos kyla. Einame ir ubagaujame, - piktai kalba moteris. - Vasarą pridėjo septynis eurus. Vienuolika metų turiu antros grupės neįgalumą. Anksčiau dar dirbau, bet prieš metus visus neįgaliuosius darbe atleido."

Kita moteris dalijasi, jog daug neįgaliųjų čia ateina. Jos pačios neįgalumo pensija - 168 eurai: „O dar už butą reikia mokėti".

Trečia sako, jog jos pajamos - 276 eurai. Tai yra 16 eurų daugiau, nei absoliutaus skurdo riba, nustatyta 2021 metais.

„Kalėjime geriau, ten valgyti daugiau duoda", - aiškina vienas vyras.

„Galvojam viena - greičiau į Ginkūnus", - skaudžiai reaguoja į užsimezgusį pokalbį senyvas vyriškis, turėdamas mintį Ginkūnų kapines.

Jis lieka sėdėti ant suolo, kai kiti atsivėrus valgyklos durims nuskuba valgyti pietų. Jo eilė pietauti ateis tik po valandos - su benamiais ir kitais, kurie čia ateina be „talono".

Vyras ne benamis. Pensininkas.

„Mano darbo stažas - 35 metai, o pensijos gaunu 300 eurų, niekaip negaliu išsiversti, todėl ir sakau, kad tik greičiau į Ginkūnus", - pakartoja šiaulietis.

Iš valgyklos išėjusi moteriškė nešasi pietus namo, ne tik sau, bet ir savo draugui. Sako, jis sunkiai vaikščioja. Pati yra bedarbė, gyvena iš nedarbo pašalpos, už ją dirba viešuosius darbus.

Vargo pietūs - silkė, duona, košė

Labdaros valgyklos vedėja Irena Muižienė pasakoja apie maitinimo tvarką. Pirmiausia maitinami tie, kurie ateina su talonais ( t.y gavę Socialinių paslaugų centro paramos teikimo komisijos nukreipimą), o nuo 13 valandos tie, kurie nėra susitvarkę dokumentų maitinimo paramai gauti.

Penkias dienas per savaitę kasdien maitinami 180 žmonių. Iš jų šimtas - su talonais, 80 - be talonų. Su talonais maitinami sočiau - už 1 eurą 80 centų, lėšas skiria Savivaldybė, be talonų - už 80 centų. Pastarųjų pietus labdaringai finansuoja vienas mecenatas.

Tądien valgantiems sotesnius pietus buvo patiekta sriuba, duona, dešrelė su padažu, silkės gabaliukas, bulvių košė. Kitiems - košė, silkės gabaliukas ir duona.

„Nė vienas atėjęs nėra išvejamas, gaus pavalgyti ir be talono, - patikina vedėja. - Ateina žmonės, kuriems yra labai sunku, ateina ir nelaimės ištikti žmonės. Vienas padegėlis vyras su sūnumi kelios dienos kaip ateina pietų pas mus valgyti."

I. Muižienė pabrėžia, jog labdaros valgyklos lankytojų kontingentas jaunėja, daugėja šeimų su vaikais. Yra šeimų, kurios augina ir du, ir tris, ir keturis vaikus. Tik į valgyklą tėvai jų neveda, neša pietus namo.

„Pensininkų dabar ne tiek daug ateina, - sako vedėja. - Daugiau yra 50 metų ir vyresnių, jie netekę darbo ar negalintys dirbti."

„Skurdas nemažėja, o didėja, - teigia ji. - Nemokamų pietų poreikis yra didelis, vasarą tik mažesnis, o žiemą auga."

„Taupymo režimą įvedus, pradėjome duoti ir maisto davinį į namus, - sako I. Muižienė. - Pirmą mėnesio savaitę gauna karštus pietus valgykoje, o antrą - sausą davinį visai savaitei įdedame, kad galėtų patys pasigaminti."

Sausas davinys vargstantiems praverčia ir dėl kelionės išlaidų taupymo. Ne vienam nemokamų pietų valgytojui yra per brangu kasdien autobusu važinėti.

Sociologo komentaras

Skurdo yra daugiau, nei rodo skurdo statistika

Sociologas Romas Lazutka sako, jog nereikia stebėtis, kad skurdo statistika mažai keičiasi. Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Lietuvoje skurdo lygis sudarė 20 procentų. Palyginti su 2020 metais skurdo lygis sumažėjo 0,9 procento.

„Nieko naujo toje šiųmetinėje statistikoje nėra, - sako Romas Lazutka. - Santykinis skurdas yra matuojamas pagal tai, kiek yra žmonių su pajamomis, kurios nuo vidurinio sluoksnio pajamų skiriasi 60 procentų. Tad nors minimali alga, pensijos, socialinės išmokos didėjo, bet vidurinio sluoksnio ir turtingesniųjų gerovė buvo spartesnė. Atsiliekančiųjų pajamos prie vidurinio sluoksnio taip ir nepriartėjo. Todėl skurdo lygis išlieka toks pat - toliau skursta kas penktas."

Jis pabrėžia, kad tarp skurstančiųjų yra daug pensininkų - per 35 proc. jų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.

„Pensijos buvo didinamos, bet didėjo ir algos. Todėl Lietuvoje, kai žmogus išeina į pensiją, jo pajamos labai smarkiai krinta ir tas didelis atotrūkis vis lieka", - akcentuoja R. Lazutka.

„Kita didelė grupė skurstančiųjų - vieniši žmonės, apie pusę jų skursta, toliau - vienišos mamos ar vieniši tėvai su mažais vaikais. Šioje grupėje kas trečia šeima skursta, jų situacija mažai keitėsi, buvo didinami vaiko pinigai, bet jie buvo didinami visiems", - pastebi sociologas.

Jis įvardija, jog skursta ir apie pusė bedarbių.

„Nedarbo išmokos pirmaisiais mėnesiais dar didesnės, bet po trijų mėnesių mažinamos, o po devynių - iš viso nutraukiamos. Jeigu per tą laiką žmogus nesusirado darbo, labai bloga jo padėtis. Ir čia jokių pasikeitimų nebuvo."

R. Lazutka akcentuoja, jog dabar ypač aktualus kainų augimas iš viso neatsispindi skurdo matavimuose.

„Skurdas matuojamas lyginant žmonių pajamas, o ką galima už tas pajamas nusipirkti, kitokio tyrimo reikia, - sako jis. - Toks tyrimas šiuo metu yra atliekamas, bet jo rezultatai paaiškės tik kitais metais. Bet ir be tyrimo akivaizdu, jeigu trečdaliu augo kainos, tai tų, kas gauna pensijas ir mažesnes algas, padėtis blogėjo. Ką anksčiau žmogus galėjo nusipirkti iš pensijos ar algos, kainoms pakilus nebegali nusipirkti. Tikrasis skurstančiųjų procentas paaiškės kainų poveikio tyrimą atlikus. Man atrodo, kad tas rodiklis bus svarbesnis, nei skurdo matavimo lygio."

Jo žodžiais, skurdas yra įvairus. Viena, kai iki skurdo rizikos ribos tau trūksta 10 eurų, o kita, kai 100 eurų.

„Vieniems skurdas toks, kad gyvena ant bado ribos, tik iš to, ką gauna per Maisto banką, ir nelabai ką gali sau leisti nusipirkti. O jeigu pensijos gauna 400 eurų, tai irgi laikomas skurstančiu, bet dar iš šių pinigų prasimaitina", - sako sociologas.

„Bet, pavyzdžiui, kai žmonių klausiama, ar jie gali kas mėnesį apmokėti visas sąskaitas, ar gali kasdien nusipirkti mėsos ar žuvies, maisto, kuris brangesnis, bet reikalingas, ar gali sumokėti netikėtas išlaidas: pavyzdžiui, 250 eurų ar 450 eurų, aiškėja kitokia skurdo situacija. Pasirodo, kad 35 procentai Lietuvos gyventojų negali netikėtų išlaidų apmokėti, pavyzdžiui, kai sugenda šaldytuvas, skalbyklė ar dantis reikia protezuoti, ar dantų protezas sulūžo."

Skurdo statistika

2021 m. absoliutaus skurdo riba - 260 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 EUR - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, 2020 m. - atitinkamai 257 ir 540 EUR.

Statistikos departamento duomenimis, absoliutaus skurdo lygis šalyje 2021 m. siekė 3,9 proc., t. y. apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 2,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 2,1 proc., kituose miestuose - 3,3 proc.), kaime - 6,7 proc.

Pensinio amžiaus asmenų absoliutaus skurdo lygis buvo mažesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar darbingo amžiaus asmenų. 2021 m. jis sudarė 1,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 2,4 procentinio punkto.

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių - 24,3 proc., tarp senatvės pensininkų - 2,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2020 m. nepasikeitė, bedarbių - sumažėjo 7,4, o senatvės pensininkų - 3 procentiniais punktais.

Santykinio skurdo riba apskaičiuojama, kaip šalies gyventojų vidutinių pajamų lyginamoji dalis, už kurią mažesnes pajamas gaunantys gyventojai laikomi skurstančiais.

Mažesnes pajamas už skurdo rizikos ribą, gavo 20 proc. šalies gyventojų. Mieste skurdo rizikos lygis 2021 m. siekė 17,4 proc., kaime - 25,4 proc. Bendras skurdo rizikos lygis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto: penkiuose didžiuosiuose miestuose sumažėjo 0,2 procentinio punkto, kituose miestuose - 2,3 procentinio punkto, kaime - 0,9 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 1 015 EUR - šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2020 m., skurdo rizikos riba padidėjo 12,3 proc.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) buvo 376,5 EUR ir sudarė 78 proc. skurdo rizikos ribos.

Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,8 procentinio punkto ir 2021 m. sudarė 17,2 proc., 18-64 metų amžiaus asmenų - sumažėjo 0,7 procentinio punkto ir sudarė 15,6 proc.

Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Vieno asmens namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2021 m. sudarė 44,5 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose, kuriuos sudarė vieniša motina ar vienišas tėvas su vaikais, iš kurių bent vienas jaunesnis nei 25 metų, skurdo rizikos lygis 2021 m. sudarė 32,4 proc. - 7,3 procentinio punkto mažiau nei 2020 m.

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,5 proc., tarp bedarbių - 50,4 proc., tarp senatvės pensininkų - 38,8 proc.