Gražūs planai mokytojų neįtikina

Pasak ŠMSM, programa „Pirmiausia - mokytojas" siekiama sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą. Mat analizuojant galimas pedagogo profesijos nepatrauklumo priežastis, identifikuoti šie veiksniai: per mažas pedagogo profesijos prestižas visuomenėje; pedagogų darbo užmokestis ir darbo struktūra bei krūvis nėra konkurencingi pritraukti ir išlaikyti sistemoje gabius ir motyvuotus žmones.

„Viešojoje erdvėje dažnai girdima informacija apie blogas pedagogų darbo sąlygas, žemą atlyginimą, prastą mikroklimatą, didelę dalį mokytojų, patiriančių profesinį nuovargį, perdegimą.

Pilietinės visuomenės instituto atlikto Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimo duomenys rodo, kad nors pedagogo profesija visuomenėje vertinama palankiai (apie 40 proc. apklaustųjų), patys mokytojai savo profesijos prestižą vertina gana žemai. 2018 m. EBPO Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo duomenimis, tik 14 proc. Lietuvos mokytojų (palyginti su 26 proc. ES lygmeniu) jaučiasi vertinami visuomenės", - dėsto ŠMSM.

EPA-ELTA nuotr.

Anot jos, šias vertinimo tendencijas atspindi ir tai, kad mažai absolventų tampa mokytojais (15 proc.) ir kad tarp mokytojų ir ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros specialistų yra mažai vyrų (11 proc., palyginti su 23 proc. ES lygmeniu).

Programoje iškelta daug gražių tikslų. Dokumente teigiama, esą mokytojų vidutinio darbo užmokesčio santykis su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu siekia 114 proc. Tikslas - kad ir 2025 m., ir 2030 m. jis siektų 130 proc. Mokyklos vadovo ir mokytojo algos skirtumas šiuo metu siekia 20 proc., siekiamybė - jį padidinti iki 40 proc. 30-49 m. amžiaus mokytojų dalis šiuo metų sudaro 38 proc. visų mokytojų, siekiama, kad ji ūgtelėtų iki 60 proc.

Tačiau Finansų ministerija, atsakinga už biudžeto formavimą, ŠMSM grąžina iš padangių į žemę.

Ji informuoja, kad rengiamame 2023 m. valstybės biudžeto projekte švietimiečių algų padidinimui planuojama skirti 145,5 mln. eurų, todėl vidutinė alga sudarytų 120 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o ne 130 proc., kaip skelbia ŠMSM.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas Audrius Jurgelevičius stebisi, kad dvi ministerijos tarpusavyje nesusikalba.

„Susitarimą dėl minėtų 130 proc. pasirašė ne ministerija, o Vyriausybė, todėl tokia dviejų ministerijų diskusija yra keista. ŠMSM visada sako, kad sunku su Finansų ministerija, bet mes nežinome, kiek sunku. Gal sunku, o gal tai tik budinti frazė: esą mes darome viską, bet Finansų ministerija blokuoja. O ar tikiu, kad įsipareigojimai bus įvykdyti? Aš, kaip nereligingas žmogus, tikiu tik tuo, ką matau", - „Vakaro žinioms" sakė A.Jurgelevičius.

Jis nesistebi pateiktais skaičiais, kad mokytojų vidutinė alga šiuo metu „popieriuje" siekia 114 proc. šalies darbo užmokesčio (kuris yra 1780 eurų), nes statistiką labai pakelia mokytojai su 25 metų ir didesniu stažu, o tokių yra labai daug, taip pat mokytojai ekspertai bei vadovai.

Taip pat pritaria planams didinti vadovų ir mokytojų algų skirtumą, nes direktoriams užkrauta didžiulė teisinė atsakomybė, kurią reikia įvertinti finansiškai. Tačiau nelabai tiki, kad jau greitai jaunų mokytojų skaičius sudarys 60 proc. visų mokytojų.

„Ši siekiamybė visuose planuose dėstoma. Teoriškai valstybė daro žingsnius, kad įtrauktų kuo daugiau jaunų mokytojų. Visų pirma bandoma sudaryti galimybę pasitraukti pensinio amžiaus pedagogams, siūlant išeitines kompensacijas. Tačiau praktinių tendencijų nesimato. Jauni neateina, nes ieško geresnės darbo vietos. Stipendijomis ir 130 proc. alga suvilioti sunku, nes mokytojais dirbti nenorima ir dėl daugelio kitų priežasčių. Bet svarbiausia - vyresnio amžiaus mokytojai nenori palikti darbo vietų, nes pensijos mažos. Nei patys išgyvens, nei... Juk ne vienas ir vaikus remia, ir anūkus padeda auginti", - kalbėjo A.Jurgelevičius.

Jei ne alga svarbiausia, tai kas?

„Jei aš būčiau ministras, visų pirma padaryčiau viską, kad mokytojai įgautų realų savarankiškumą: kad niekas ant jų galvų nesėdėtų. Reikia aiškiai pasakyti, ką turi daryti mokytojas.

Aš, pavyzdžiui, esu istorijos mokytojas. Istorijos mokytojas nori žinoti, ar turi dėstyti istoriją, ar užsiiminėti dalyvavimu darbo grupėse, posėdžiuose, kažkokių planų, kuriuos vertina net kitų disciplinų mokytojai, kūrimu ir panašiai. Neseniai Kaune susipažinau su vyruku, kuris mokykloje norėjo istoriją dėstyti. Tai kai pamatė, kiek visko užkraunama ir nebelieka laiko istorijai, tai iš karto iš mokyklos dingo.

Ir dar reikia realaus pasitikėjimo mokytojais - kad jų niekas „nedrožtų". Nes dabar sulaukiame daugybės keisčiausių skundų, mokytojai mobinguojami. Užtenka kokios nors mamos skundo, kurio viename sakinyje - 10 klaidų, kad mokytojas su jos vaiku blogai dirba - prasideda patikrinimai po patikrinimo. Iki to, kad arba pats išeina, arba gauna drausminę nuobaudą. Direktoriai turėtų nebūti beatodairiškai tėvų pusėje. Taip kad mokytojų profesija nepatraukli ne tiek dėl algos, kiek dėl tokių dalykų", - reziumavo A.Jurgelevičius.