Kur žmonės kvėpuoja pačiu blogiausiu oru?

Lietuvoje situacija gerėja

Aplinkos būklės analitikos centro (ABAC) Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė teigia, kad, įvertinus oro kokybę Lietuvoje, galima sakyti, jog situacija pamažu gerėja, mat, lyginant 2021 ir 2022 m., matyti sumažėjusi kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija visose Lietuvos oro kokybės tyrimų stotyse.

Vis dėlto, anot specialistės, atsižvelgiant į PSO nustatytas normas, probleminiais teršalais vis dar išlieka kietosios dalelės KD2,5 ir KD10, taip pat azoto dioksidas ir ozonas - jų koncentracijos mūsų šalyje vis dar yra per didelės.

„Miestuose kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė koncentracija siekia nuo 6,2 iki 12,6 mikrogramo kubiniame metre. Tai reiškia, kad PSO norma (5 mikrogramai kubiniame metre) buvo viršyta visur. Tokia kietųjų dalelių koncentracija, kurią rekomenduoja PSO, buvo pasiekta tiktai Aukštaitijos nacionaliniame parke. Vadinasi, netgi mūsų kaimiškose vietovėse ta koncentracija vis dar yra per didelė", - teigia specialistė.

ES ketina griežtinti normas

V.Bimbaitė atkreipia dėmesį ir į tai, kad PSO nustatytos oro kokybės rekomendacijos yra kur kas griežtesnės nei ES nustatytos normos.

„Jeigu PSO rekomendacijose vidutinis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD2,5 turi būti ne didesnis nei 5 mikrogramai kubiniame metre, tai ES leistina norma - 20 mikrogramų. Tai - kur kas didesnė norma. Lietuva jos neviršija", - paaiškina pašnekovė.

Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ES pati nori atnaujinti aplinkos oro kokybės direktyvas - sugriežtinti normas ir priartinti jas prie PSO rekomenduojamų lygių.

Blogiausia situacija ten, kur intensyvus eismas

V.Bimbaitė sako, kad pati blogiausia oro kokybė yra prie intensyvaus eismo gatvių, o prie jų gyvenantys žmonės kvėpuoja pačiu prasčiausiu oru.

„Tokia tendencija faktiškai laikosi per visą tyrimų laikotarpį. Į šią sritį turėtų būti nukreiptas visas dėmesys, imantis kažkokių priemonių sumažinti oro taršą", - teigia ji.

Anot specialistės, didžiausia KD2,5 koncentracija pernai metais buvo Vilniuje, Žirmūnuose, prie Kareivių gatvės esančioje stotyje. Kaune - taip pat prie intensyvaus eismo gatvės Petrašiūnuose, Klaipėdoje - Šilutės plente.

Pasak V.Bimbaitės, kitas didelis oro taršos šaltinis - kietojo kuro deginimas namų ūkiuose ir energetikos įmonėse, kitaip tariant, - šildymo sektorius.

„Šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas, eilę metų fiksuojame didžiausias teršalų - kietųjų dalelių KD10, KD2,5, anglies monoksido, azoto dioksido - koncentracijas", - vardija ji ir primena, kad žiemą daugiausiai teršia transporto sektorius bei kietojo kuro deginimas šilumos energijai gaminti.

Todėl žiemą turime tokią prastą oro kokybės situaciją. Vasarą, pasak specialistės, be transporto orą teršia statybų sektorius, kelių remontas, gatvių valymas ir kt.

Pabrėžiama ir tai, kad Lietuvos oro kokybę veikia ne tik vietiniai taršos šaltiniai, bet ir atneštinė tarša, o visoje Europoje mažinant oro taršą bendras oro užterštumas mažėja ir mūsų šalyje.

Kur blogiausia

Nors Lietuvoje oro kokybė ir neatitinka PSO nustatytų normų, oro tarša mūsų šalyje yra ženkliai mažesnė nei labiausiai užterštose pasaulio valstybėse.

Pavyzdžiui, Čade 2022 m. oro kokybė buvo prasčiausia pasaulyje. Vidutiniškai šioje šalyje buvo išmatuota 18 kartų didesnė oro tarša nei 5 mikrogramų saugi riba, nurodyta PSO gairėse, rašo CNN.

„IQAir North America" generalinė direktorė Glorija Dolfin Hames sakė, kad kiekvieną kartą, kai įtraukiama nauja šalis, kuriai kažkada trūko duomenų apie oro kokybę - kaip tai buvo padaryta su Čadu 2021 m. - ji neišvengiamai atsiduria labiausiai užterštų šalių sąrašo viršuje.

„Jei pažvelgtumėte į vadinamuosius palydovinius duomenis, Afrika turėtų būti bene labiausiai užterštas planetos žemynas, tačiau mes neturime pakankamai informacijos, - CNN sakė G.D.Hames. - Tai reiškia, kad reikia daug daugiau duomenų, kad galėtume iš tiesų nustatyti, kurios šalys ir miestai pasaulyje yra labiausiai užteršti."

G.D.Hames taip pat pabrėžė, kad daugiausia kliūčių šiuo metu kelia tai, kaip vyriausybės stebi oro kokybę. Anot jos, dauguma jų yra linkusios investuoti į prietaisus, kurie nesugeba tiksliai išmatuoti ore esančių smulkių kietųjų dalelių.

Pasaulyje blogiausia oro kokybė, vertinant vidutinę KD2,5 koncentraciją mikrogramais kubiniame metre, yra Čade (89,7), Irake (80,1), Pakistane (70,9), Bahreine (66.6), Bangladeše (65,8), Burkina Fase (63,0), Kuveite (55,8), Indijoje (53,3), Egipte (46,5) ir Tadžikistane (46,0). Visos 10 šalių yra besivystančios.