Nauji pavojai valstybinei kalbai

„Pirmas faktas yra tas, kad gruodį baigia galioti 2018-2022 m. kalbos politikos gairės - Seimo priimtas valstybės dokumentas. Naujos, 2023-2030 m. gairės, Seimui yra pateiktos dar liepą, bet jokio svarstymo nevyksta ir jau yra akivaizdu, kad naują laikotarpį pradėsime be naujo Seimo patvirtinto dokumento.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas teigia, kad gaires sau turėtų ruošti naujos sudėties VLKK, nors tai nėra žinybinis dokumentas. Tai yra valstybės dokumentas. Ir aš labai norėčiau, kad Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas tą suprastų. Šitas dokumentas neturi nieko bendro su VLKK kadencijomis", - pirmą argumentą apie valstybinei kalbai gresiančius pavojus įvardino A.Antanaitis.

Pasak jo, antras tai iliustruojantis faktas - „Lietuvių kalbos ateities plėtros studija, kurią parengė rimtas mokslininkų kolektyvas, yra užrakinta Kultūros ministerijos stalčiuose ir Vyriausybei neteikiama".

„Tuo aiškiai parodoma, kad ši Vyriausybė valstybinės kalbos ateitimi nesirūpina ir jos neįsivaizduoja", - konstatavo VLKK pirmininkas.

Trečias argumentas - Ekonomikos ir inovacijų ministerija vilkina ES skirtų 35 mln. eurų skaitmeninės erdvės sulietuvinimui panaudojimą.

„Planas buvo patvirtintas dar 2021 m., o 23 svarbiems lietuvių kalbos projektams buvo planuotas 48 mėnesių vykdymo laikotarpis, tačiau dėl tokio vilkinimo projektų vykdymo trukmė sutrumpės per pusę, jei apskritai iš viso kas nors vyks. Akivaizdu, kad toks užsitęsęs procesas gali atsiliepti efektyviam ir kokybiškam projektų įvykdymui arba juos visai sužlugdyti. Projektai yra paruošti. Argumentas, kad prieš tai ruošti projektai yra prasti, neatlaiko jokios kritikos, kadangi 2020 m. Seimas priėmė Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos gaires. O jose yra net du skyriai apie tai, kas nuveikta šioje srityje, kokie milžiniški darbai jau padaryti.

Komiteto pirmininkas, sakydamas, kad ši sritis yra apleista ir darbai nepadaryti, įžeidinėja kalbininkus, IT specialistus, firmas, mokslininkų kolektyvus, kurie kūrė šiuos lingvistinius IT projektus. Patarčiau A.Žukauskui šį dokumentą perskaityti", - teigė A.Antanaitis.

Ketvirtas faktas - „Žinių radijo" laidoje A.Žukauskas prabilo, kad nereikėtų apsiriboti Laisvės partijos pažadu panaikinti Valstybinės kalbos inspekciją.

„O esą reikėtų galvoti ir galvojama apie Valstybinės kalbos inspekcijos ir VLKK naikinimą, perduodant jų funkcijas Kalbos institutui ir universitetams, tuo iš esmės sunaikinant bet kokią nepriklausomą kalbos politiką. Juk institutai ir universitetai teikia projektus, dalyvauja konkursuose, todėl iškilus bet kokiai sudėtingesnei situacijai yra labai lengvai šantažuojami ir valdomi. Be to, tai yra akademinės, o ne kalbos politikos institucijos", - pastebėjo VLKK pirmininkas.

Penktas argumentas - Seimas ir Vyriausybė blokuoja prieš trejus metus parengtą kalbos tvarkybos ir priežiūros reformą.

Paskutinis argumentas - A.Žukauskas yra pasakęs, jog geriausias kalbos tvarkymo modelis yra jos savireguliacija.

„Kas tuo pasakyta? Ogi tai, kad valstybinį lietuvių kalbos statusą reikia panaikinti, nes valstybinė kalba ir yra valstybinė todėl, kad ją reguliuoja valstybė. Savireguliacija užsiima nevyriausybinis, nevalstybinis sektorius. Ar įmanoma savireguliacija sveikatos apsaugoje, socialinėje apsaugoje? Ne", - į savo iškeltą klausimą atsakė A.Antanaitis.

Pasak jo, valdantiesiems atstovaujantys Švietimo ir mokslo komiteto nariai parodė, kad VLKK rinkimus galima rengti tol, kol jų rezultatais jie bus patenkinti, nors tai yra lukašenkiškos demokratijos modelis.

„Komitetas surengė daugybinius rinkimus tam, kad į komisiją nepatektų nepageidaujami asmenys", - konstatavo A.Antanaitis.

„Vakaro žinios" primena, kad VLKK narius ir pirmininką komiteto teikimu tvirtina Seimas. Komitetas planavo išrinkti naujos kadencijos VLKK vadovybę, tačiau atsirado problema dėl netikėtai atsistatydinusio jau išrinkto komisijos nario. Komitetas vietoj to, kad atsistatydinusį VLKK narį pakeistų pirmas likęs „už brūkšnio" narys, sukūrė precedentą - nusprendė skelbti naujus vieno komisijos nario rinkimus, vėl kreiptis į institucijas, kad šios pateiktų papildomų asmenų kandidatūras. Beje pirmas „už brūkšnio" buvo likęs būtent A.Antanaitis.

„Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto valdančios daugumos septynetuką viešai diskusijai kurioje nors televizijoje ar kitoje viešojoje erdvėje. Kalbos vardan esu pasiruošęs vienas diskutuoti su jais visais septyniais. Pasvarstykime, kokia turėtų būti valstybinės kalbos ateitis ir kokia turėtų būti kalbos politika", - metė iššūkį VLKK pirmininkas.

Įdomiu pastebėjimu konferencijoje pasidalino signataras Algirdas Endriukaitis. Pasak jo, kai prieš tris dešimtmečius buvo kuriama Konstitucija, jos kūrėjai į dokumentą įrašė, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba, tačiau į Konstituciją neįdėjo abėcėlės. Tuo naudodamasis dabartinis Seimas net nekeisdamas Konstitucijos nusprendė įteisinti ir raides „w", „x" bei „q". Tačiau signataras teisingai pastebėjo: lygiai taip pat Konstitucijoje teįrašyta, kad valstybės himnas yra Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė". Jos tekstas į Konstitucijos neįdėtas.

„Kaip yra šventas V.Kudirkos tekstas, taip turi būti šventas ir abėcėlės raidžių skaičius. Jei kas nors pasiūlytų keisti V.Kudirkos tekstą, tai būtų konstitucinis keitimas, bet raidės įteisintos net nekeičiant Konstitucijos", - reziumavo A.Endriukaitis.