Nusižudžiusios medikės surinkta informacija šokiruoja: po nekvalifikuotų operacijų pacientai neišgyvendavo?

Medikė ilgai rinko informaciją apie darbą ir gydymą šioje įstaigoje. Tai vis dar nagrinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnai. O iš surinktų duomenų matyti, kad čia pavojinga buvo ne tik dirbti, bet ir gydytis. Aiškėja, kad insultu sergantiems pacientams galvos kraujagyslių operacijas atlikdavo tam teisės neturintys kardiologai. Dalis pacientų dėl to galėjo neišgyventi.

Išvadas slepia

Tokius dalykus ligoninėje nustatė tyrimą čia atlikusi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tiesa, tyrimas ir jo išvados neviešinamos, tarnyba nenoriai atsako į užklausas.

„Vakaro žinioms" susisiekus su tarnyba ir paprašius pasidalinti išvadomis po tyrimo, buvo nurodyta, kad to padaryti neįmanoma. „Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2022-06-03 atliktas neplaninis patikrinimas, vadovaujantis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija. Ataskaita susideda beveik vien iš pacientų sveikatos (ligos istorijų) ir sveikatos priežiūros specialistų asmens duomenų, todėl ataskaitos, nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, pateikti nėra galimybių.

Nėra galimybių jos nuasmeninti, nes dėl didelio asmens duomenų kiekio reikėtų nuasmeninti beveik visą ataskaitą. Tyrimo ataskaitoje fiksuoti nustatyti pažeidimai, išvados perduotos policijai, kuri vykdo ikiteisminį tyrimą", - nurodė tarnybos atstovė Veronika Bobrovskaja.

Paprašius patikslinti, kokie pažeidimai buvo nustatyti, atstovė nurodė, kad „tyrimo metu pažeidimai nustatyti buvo, ataskaitos informacijoje jie glaudžiai susieti su asmens duomenimis, todėl nėra galimybės atsakyti į jūsų klausimą. Nes kitaip tai būtų duomenų ištraukimas iš bendro konteksto."

Dar kartą paklausėme, ar nustatyta, kad atvejais, kai pacientai būdavo ištikti insulto, galvos kraujagyslių operacijas jiems atlikdavo kardiologai, ar nustatyta, kad operacijas pacientams būtų atlikę specialistai, neturintys tam reikalingų licencijų, ar tarp išvadų yra nustatyta atvejų, kai buvo pažeista pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas? Taip pat teiravomės, ar medikams buvo pritaikyta atsakomybė.

Tokią informaciją tarnyba galiausiai patvirtino, tačiau nurodė, kad medikai atsakomybės nesulaukė: „Ataskaitoje konstatuojama, kad visiems pacientams buvo nustatytos teisingos diagnozės, teisingai nustatytos indikacijos taikyti specializuotą ūminio galvos smegenų infarkto gydymą. Intraveninės trombolizės pacientams atliktos tinkamai.

Cerebrinių kraujagyslių angiografijos, perkutaninės transliuminalinės angioplastikos, mechaninės trombektomijos procedūras atliko neturintys teisės atlikti šias procedūras gydytojai kardiologai. Dėl šių pažeidimų ligoninei pareikštas įspėjimas bei nurodytos konkrečios rekomendacijos įstaigos vidaus dokumentus tobulinti, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti bei pacientų saugai užtikrinti."

Mirė 22 pacientai

Žiniasklaidai komentuodamas tyrimo išvadas, Šiaulių Respublikinės ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, tik šiemet pradėjęs eiti šias pareigas, skaičiavo, kad pernai ligoninėje buvo atliktos iš viso 99 intervencijos insultu sergantiems pacientams, iš kurių 22 pacientai mirė.

Apie tokį skaičių čia neišgyvenusių pacientų kalba ir nusižudžiusios medikės L.Šilinskytės brolis Artūras Šilinskis. Jis „Vakaro žinioms" sakė, kad policijai perduota visa jo sesers surinkta informacija apie tai, kaip vyksta gydymas Šiaulių Respublikinėje ligoninėje. „Daugiausiai pažeidimų ten susiję su tuo, kad insultus medikai gydė neturėdami tam reikalingų licencijų ir pakankamai žinių. Tyrime nagrinėjami 5 tokie atvejai, bet Lauros surinktoje medžiagoje tokių atvejų buvo mažiausiai 20. Nežinau, kodėl tyrė tik penkis. Klausiau, bet kol kas man niekas neatsakė. Visi tie žmonės neišgyveno.

Laura taip pat buvo surinkusi informacijos apie grafikų klastojimą, bet pradėjus tyrimą, dokumentai jau buvo tvarkingi. Daugiausiai informacijos, žinoma, apie patiriamą mobingą. Kol vyksta tyrimas, negaliu plačiai komentuoti šios informacijos", - „Vakaro žinioms" sakė A.Šilinskis.

Jis stebisi, kodėl tyrimo išvados nėra skelbiamos: „Juk nereikia viešinti asmens duomenų, galima pateikti informaciją tik apie pačią situaciją. Kaip suprantu, prokuratūra pateikė turėtus duomenis Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, o ši padarė tyrimą. Kaip toliau su ta informacija elgsis prokuratūra, nežinau."

A.Šilinskiui keista, kodėl ikiteisminis tyrimas dėl privedimo prie savižudybės tęsiasi taip ilgai: „Kaip suprantu, byloje yra labai daug informacijos, todėl procesai užtrunka. Ilgiausiai užtrunka ekspertizės." Jis įsitikinęs, kad mobingas yra ne tik Šiaulių Respublikinės ligoninės problema. „Manau, kad tie, kas vykdė mobingą, turėtų sulaukti atsakomybės. Kalbu apie konkrečius medikus, kuriems turėtų būti pritaikytas Baudžiamasis kodeksas", - sakė A.Šilinskis.

Kirčiai buvusiai vadovei

A.Šilinskis yra minėjęs, kad itin daug konfliktų kildavo pradėjus dirbti naujai skyriaus vadovei. „Ji (Laura - aut. past.) nesitaikstė su ten esančia neteisybe. Matydama, kokie dalykai dedasi, ji keldavo klausimus, viešindavo, kreipdavosi į institucijas, nenusileisdavo. Todėl prieš ją buvo naudojamas mobingas. Tai buvo daroma visais įmanomais būdais.

Kalėdų išvakarėse, ji, sutarusi su gydytoja, išėjo iš darbo 20 min. anksčiau, o paskui už tai gavo tarnybinį papeikimą, nes paaiškėjo, kad gydytoja neturėjo teisės jos išleisti, tai galėjo padaryti tik vadovas. Jo tuo metu darbe nebuvo. Taip pat Laura buvo svarstyta Etikos komisijoje neva dėl to, kad šiurkščiai kalba. Ir tokie dalykai vykdavo nuolatos. Buvo daug įvairių situacijų, visaip buvo ieškoma, kaip prie jos prikibti.

Taip buvo ne visuomet, o maždaug pastaruosius dvejus metus, kai atėjo vadovauti nauja gydytoja. Kiekviename darbe pasitaiko įvairių nesklandumų, bet čia ilgainiui susidarė tam tikra grupė, elitas ir patiriamas spaudimas buvo labai didelis. Laura nebegalėjo tylėti. Ir mums apie tai pasakodavo. Per visą tą laiką ligoninę paliko apie dešimt puikių medikų. Manau, tai yra tam tikras signalas", - anksčiau „Vakaro žinioms" sakė Lauros brolis.

Tuo metu Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui vadovavo Nora Kupstytė-Krištaponė. Ji netgi buvo apdovanota - pelnė 2019 metų kardiologės vardą. Tačiau Lietuvą sukrėtus žiniai, kad nusižudė jauna gydytoja L.Šilinskytė, medikai vienas po kito ėmė garsiau kalbėti apie tai, kad darbas tapo sudėtingas būtent tuomet, kai įsidarbino N.Kupstytė-Krištaponė. Ne vienas medikas pripažino, kad dėl naujos vadovės paliko darbo vietą.

Dar pernai metų pabaigoje, paaiškėjus, kad L.Šilinskytė iš darbo buvo atleista neteisėtai, N.Kupstytė-Krištaponė dar vadovavo Širdies ir kraujagyslių centrui. Šiuo metu specialistė dirba Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje.

Buvo atleista neteisėtai

Primename, kad pernai spalį Šiaulių darbo ginčų komisija pripažino, kad anesteziologė reanimatologė L.Šilinskytė iš darbo buvo atleista neteisėtai ir nepagrįstai. Tyrimą komisija pradėjo po šeimos kreipimosi. Tai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai sprendimas dėl atleidimo iš darbo priimtas po žmogaus mirties.

Komisija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, priėmė sprendimą, kad medikės atleidimas dėl neva šiurkštaus pažeidimo neturėjo teisinio ar faktinio pagrindo. Komisija pripažino, kad jokio dokumentų klastojimo, kuriuo Šiaulių ligoninė kaltino medikę, nebuvo.

Tyrimas dar nebaigtas

Ikiteisminis tyrimas dėl privedimo prie savižudybės ir dokumentų klastojimo buvo pradėtas 2021 gegužės 25 d. Tyrimas vis dar vyksta. Kaip „Vakaro žinias" informavo Generalinė prokuratūra, šiuo metu yra paskirtos užduotys specialistams, kurių išvados dar nėra gautos, o plačiau tyrimo komentuoti prokuratūra negali.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su klausimais, ar ministerijai žinoma apie tai, kokius duomenis apie pažeidimus ligoninėje buvo surinkusi L.Šilinskytė. „Teisėsaugos institucijos informavo Sveikatos apsaugos ministeriją, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kreipėsi į ministeriją dėl turimos informacijos pateikimo. Savo kompetencijos ribose ministerija prašomą informaciją yra pateikusi, tačiau informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą ministerija neturi, kadangi nėra proceso šalis. Kokie dokumentai surinkti ikiteisminio tyrimo metu, ministerijai nėra žinoma", - nurodė SAM.

Ir pridūrė, kad ministerija susidariusios situacijos tyrimui buvo sudariusi dvi darbo grupes: Pokyčių inicijavimo grupę bei Galimo darbo pareigų pažeidimo komisiją. Pokyčių inicijavimo grupė sudarė ligoninės veiklos gerinimo planą. Galimo darbo pareigų pažeidimo komisija nustatė, kad ligoninės direktorius padarė darbo pareigų pažeidimus, neužtikrindamas ir netinkamai kontroliuodamas ligoninės vidinius procesus, neužtikrindamas nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirsdamas kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis, toleruodamas ir nesiimdamas efektyvių priemonių psichosocialiniam klimato gerinimui. Sveikatos apsaugos ministras, susipažinęs su išvadomis, atšaukė vadovą Remigijų Mažeiką iš pareigų.