Parduotuvės sekmadieniais: dirbti ar ne?

Niekas nesiskundžia

Prekybos centrai sekmadieniais nedirba daugelyje valstybių. Tai įprasta praktika.

Tačiau buvęs „Maxima" darbuotojas Petras Kiaušinis, prieš keletą metų dar vadovavęs šio prekybos tinklo profsąjungai, pirmiausiai pasiteiravo, kam būtų naudinga, jei prekybos centras nedirbtų sekmadieniais:

Asociatyvi redakcijos nuotr.

„Gal pirkėjams? Manau, kad ne, nes jie pripratę pirkti maisto produktus visomis savaitės dienomis. Pirkėją iš pradžių reikėtų prie naujos tvarkos pripratinti, turėtų būti pereinamasis laikotarpis. Sekmadieniais galėtų dirbti ne visą dieną ar ne visos parduotuvės. Bet iškart sekmadieniais prekybą nutraukti būtų nepatogu. Kai kurie žmonės sekmadieniais apsiperka visai savaitei. O mažos parduotuvės, jei sekmadieniais galės prekiauti, vis vien nepasiūlys tokio prekių asortimento kaip didieji tinklai. Neturės tiek patalpų.

Aš manau, kad tai reikia svarstyti. Gal mieste, kur tinklas turi 4-5 parduotuves, sekmadieniais gali dirbti tik dvi, o miesteliuose, kur tik viena tinklo parduotuvė - ji galėtų dirbti ir sekmadienį.

Prekybos tinklai ir dabar didžiųjų švenčių dienomis nedirba. Po švenčių nelabai kas nori į parduotuves eiti, todėl gali būti uždarytos, ne taip skausminga, bet per paprastus sekmadienius žmonės apsiperka dideliais kiekiais.

O dėl darbuotojų -neteko girdėti nusiskundimų, kad jie nenori sekmadieniais dirbti. Niekas nesipiktino, nes darbas švenčių dienomis daugiau apmokamas. Žmonės dirba slenkančiais grafikais, pavyzdžiui, keturias dienas dirba - keturias ilsisi. Turi laisvų dienų sutvarkyti savo reikalus valstybinėse įstaigose, kurios paprastai dirba nuo 8 val. iki 17 val. Nereikia dėl to atsiprašinėti iš darbo."

Liktų daugiau laiko šeimai

Prekybos tinklų darbuotojų problemas puikiai žinanti Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina, paklausta, ar verta prekybos tinklams nedirbti sekmadieniais, atsakė, kad „čia toks akivaizdus klausimas, kad net neverta komentuoti".

„Tie slenkantys grafikai labai nepritaikyti šeimų gyvenimui, - tikino I.Judina. - Labai daug moterų prekybos tinkluose dirba. Patys prekybos tinklai neabejotinai siekia tik pelno, todėl suinteresuoti dirbti sekmadieniais, o iš darbuotojų atima galimybę daugiau pabūti su šeimomis. Dar yra šeimų, dar ne visi laisvų pažiūrų.

Galima atiduoti vaikus prižiūrėti auklėms, bet nelabai pardavėjos uždarbis leidžia auklę samdytis. Jei moteris negali dirbti ignoruodama savo šeimos poreikių, jai tenka išeiti iš darbo. Kadrų kaita didelė, todėl profsąjungos, jungiančios prekybos tinklo darbuotojus, nelabai gali išsilaikyti. Neįmanoma susikviesti visų darbuotojų į vieną vietą, nes laiko jiems nėra, žmonės ir viršvalandžius dirba.

Man atrodo, kad reikėtų Darbo kodekse pabrėžti, kad žmogus dirba visuomenės naudai, bet akcentuojama, kad darbuotojas turi dirbti darbdavio naudai. Jis privalo paklusti darbdaviui. Jis negali reikšti nuomonės, kuri nėra susijusi su darbdavio pelno siekiu. Taip, kažkam gyvenime pavyksta patekti į vadybininko vietą, o kažkam tenka dirbti ir paprastesnį darbą, bet skaudu, kad mūsų valstybėje pamirštamas žmogus. Kalbama apie resursus, bet ne apie žmones. Žmogus dingo iš tos koncepcijos.

Ne veltui viena ekonomistė yra pasakiusi, kad buvo sena ekonominė sistema, kurią reikėjo keisti, bet ir su dabartine sistema reikia kažką daryti."

Laisvas apsisprendimas

Kauno kolegijos dėstytojas Saulius Tvirbutas patikino, kad dėl jo prekybos centrai galėtų sekmadieniais ir nedirbti:

„Mes galime prisitaikyti prie įvairių gyvenimo ritmų. Prekybos centrai, dirbdami sekmadieniais, mus išpaikino, bet nieko neatsitiktų, jei sekmadieniais apsipirktume degalinėse, jei jie būtų uždaryti. Žmogus tokia būtybė, kad prisitaiko prie visokių aplinkybių.

Aišku, bus argumentų, kodėl medikai, policija, ugniagesiai gelbėtojai, vairuotojai dirba ir sekmadieniais, bet prekyba yra kitokia paslaugų kategorija. Viešasis transportas, ligoninės, ypač - specialiosios tarnybos - jų specifika kitokia. Jų paslaugos dažnai neišvengiamos, būtinos ir delsimas jas suteikti gali turėti skaudžių pasekmių.

Bet gal patys prekybos darbuotojai labai nori sekmadieniais dirbti, gal už darbą išeiginėmis dienomis gauna priedus? Aš už tai, kad būtų laisvas apsisprendimas žmonių.

Važiavau pernai per Žolinę Lenkijoje ir mačiau, kad parduotuvės nedirbo, tik mažos parduotuvėlės. Man, žinoma, patogu, kai jos sekmadieniais dirba. Man gal patiktų, kad parduotuvės dirbtų ir naktį (juokiasi - aut. past.), bet prie manęs vieno juk niekas nesitaikys. Žmonės kasdien gauna komfortą, kasdien kalba, kaip būtų dar geriau, bet negerai, kai tas komfortas gaunamas kitų žmonių sąskaita. Reikia kažkaip prisitaikyti ir gyventi bendruomenėje."

Komentuoja prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas Vytenis BUTKEVIČIUS:

„Nuo valstybės atkūrimo pradžios visos valdžios propagavo tik stambųjį verslą, todėl netikiu, kad stambiesiems prekybos centrams bus uždrausta prekiauti sekmadieniais. Tai tik spekuliatyvus lozungas. Tai niekšingas būdas pelnyti kelių papildomų rinkėjų balsus. Kas jiems, valdantiesiems, tai trukdė daryti anksčiau?

Ne paslaptis, kad stambusis kapitalas visame pasaulyje perka politikus pačiomis įvairiausiomis formomis. Vakaruose verslas turi net atskirą biudžeto eilutę - „kyšių fondas". Sekmadieniais niekas stambiesiems prekiauti neuždraus, nes jei užtvankoje atsiras skylutė, ji po metų taps didžiule skyle ir pralauš užtvanką. Ims reikalauti, kad nedirbtų ir šeštadieniais, penktadieniais. Todėl visos tos kalbos - tik spekuliavimas žmonių jausmais. Tai reikėjo padaryti tada, kai atsirado „kovidas". Bet tada stambieji dirbo ir būtent smulkiesiems verslininkams apskritai uždraudė dirbti.

Reikia apskritai uždrausti naujų prekybos centrų statybą miestų centruose, nes 1 km spinduliu aplink juos bet koks smulkus verslas nunyksta, o 10 km spinduliu - balansuoja ant bankroto ribos."

Registruotas įstatymas, siūlantis drausti sekmadieniais ir švenčių dienomis didelių prekybos centrų veiklą yra nukreiptas prieš parduotuves, kurios yra pigiausios, „Eltai" tvirtino Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

„Visų pirma labai keistas siūlymas. Pasiūlymo autorius siūlymą susiejo su plotais ir nesusiejo su nuosavybės teise. Kai įsijungia plotai, reiškia bet kokio dydžio įmonė šioje „linksmybėje" dalyvauja. Neskelbia mūsų didieji tinklai, kiek turi įvairių plotų parduotuvių, tai mes iš sąrašo, žinodami, kad ekspress formatas tikrai papuls primetėme, jog gaunasi taip, kad įstatymas nukreiptas tiesiogiai prieš „Lidl", „Maximą" ir „Norfą", t.y. į tas parduotuves, kurios mūsų tyrimais yra pigiausios", - „Eltai" teigė P.Čepkauskas.

Jis taip pat akcentuoja, kad naudą toks įstatymas gali atnešti degalinėms bei tokiems prekybos centrams kaip „IKI" ir „Rimi". P.Čepkauskas tikina, kad degalinių tinklai galėjo siekti tokio įstatymo iniciatyvos dėl naudos sau ir dėl praradimų netekus alkoholio degalinėse.

„Jeigu žiūrėti į Lenkiją, ten ribojimas buvo susietas su nuosavybės forma, individualių įmonių savininkai, tai nebuvo susieta su plotu,", - pridūrė jis.

P. Čepkauskas pabrėžia, kad priimtas tokio pobūdžio įstatymas gali vėl padidinti lietuvių pirkėjų srautus į Lenkiją, nes nebeliks patogumo, kuomet Lietuvoje sekmadieniais galima apsipirkti, o Lenkijoje tokios galimybės nėra.

„Rekordai prekybos, paliekamų pinigų Lenkijoje pas mus buvo 2018 m., prieš pat sekmadieninį draudimą. Lenkai uždraudė sekmadienį, tapo ganėtinai nepatogu ir tas srautas pamažėjo. Jeigu toks įstatymas bus priimtas, žmonėms bus, kurie gyvena savaitės užsipirkimo ritmu, bus nepatogu ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, bet jie organizuosis savo laiką, kai reikia savaitės eigoje ieškoti dienos, kada galima apsipirkti ir Lenkija taps vienodo patrauklumo", - aiškino Pricer.lt maisto krypties vadovas.