respublika.lt

„Penktosios kolonos“ ieškančio A.Dulkio laukia sunkūs laikai

2022 rugpjūčio 17 06:00:00
Vidmantas MISEVIČIUS

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar kartą užtikrino, kad kovai su COVID-19 skirti preparatai yra tinkami bei labai efektyvūs. Jis taip pat pareiškė, kad tie, kurie teigia, jog Lietuva gavo nepatikimas vakcinas ir būtent tokios bus tiekiamos šaliai ateityje, tarnauja vadinamajai penktajai kolonai. Vadovaujantis tokiu ministro požiūriu, prie „penktakolonininkų" netrukus reikės priskirti ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Pietų Afrikos Respublikos sveikatos specialistus.

×
nuotr. 5 nuotr.
„Penktosios kolonos” ieškančio A.Dulkio laukia sunkūs laikai. Eltos nuotr.

 

Ką nustatė vokiečiai

Paulo Ehrlicho instituto (PEI) duomenimis, vakcinos šalutinio poveikio rizika yra žymiai didesnė, negu nurodė Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija. Prieš kurį laiką ministerija savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter" patalpino įrašą, kuriame buvo teigiama: „Po vakcinacijos nuo COVID-19 sunkūs šalutiniai poveikiai pasireiškia tik vienam žmogui iš 5000". Pasak instituto specialistų, nurodytas skaičius nėra tikslus. PEI parengtoje ataskaitoje pabrėžiama: „Visų gautų pranešimų apie šalutinius vakcinų poveikius vidurkis, imant 1000 vakcinos dozių, siekė 1,7 proc., o sunkių reakcijų buvo fiksuota 0,2 proc." Taip pat joje buvo akcentuota, kad tai vakcinų dozių, o ne paskiepytų žmonių skaičius, sakoma „Berliner Zeitung" pasirodžiusiame straipsnyje.

Vadovaudamasi gautais rezultatais, specialistai konstatavo, kad neigiamo poveikio tikimybė yra gerokai didesnė negu 1-as atvejis iš 5000. Suskaičiavus teisingai, matosi, kad sunkus šalutinis poveikis užfiksuotas 1 iš 2500 paskiepytų dviem dozėmis, 1 iš 1667 paskiepytų trimis dozėmis ir 1 iš 1250 paskiepytų keturiomis dozėmis.

Beje, reaguodama į internautų pastabas, Federalinė sveikatos apsaugos ministerija savo įrašą socialiniame tinkle netrukus ištaisė. Naujas įrašas skelbė, kad atvejai, kai pasireiškia sunkus šalutinis poveikis, yra pavieniai, reti arba labai reti. PEI specialistai nebuvo linkę sutikti ir su tokiu teiginiu. Jų nuomone, matant skaičius, kalbėti apie „pavienius" arba „labai retus" atvejus nėra teisinga. Nors būtent taip toliau elgiasi šalies sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas (Karl Lauterbach).

Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šalutinio (nepageidaujamo) poveikio dažnis Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose privalo būti nurodomas pagal MedDRA klasifikaciją: labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki 1/10), nedažnas (nuo ≥1/1000 iki 1/100), retas (nuo ≥1/10000 iki 1/1000), labai retas (1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Įdomu, kad, nepaisant korekcijų, Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle skelbiamą informaciją pats „Twitter" įvertino kaip „klaidinančią".

Afrika praneša apie pirmąją su vakcina susijusią mirtį

Pietų Afrikos Respublikos sveikatos priežiūros institucija neseniai pranešė apie priežastinį ryšį tarp asmens mirties ir „Johnson & Johnson" vakcinos nuo COVID-19. Informaciją paskelbusi agentūra „Reuters" patikslino, kad toks tiesioginis ryšys šalyje nustatytas pirmą kartą.

Po šio įvykio surengtoje spaudos konferencijoje specialistai patikslino, kad netrukus po to, kai asmuo buvo paskiepytas „Johnson & Johnson" preparatu, jam pasireiškė retas neurologinis sutrikimas.

„Sergant jokios kitos Guillain-Barre sindromo priežasties nenustatyta", - nurodė profesorė Haneli Mejer (Hannelie Meyer). Guillain-Barré sindromas - ūmi poinfekcinė periferinės nervų sistemos liga, kuriai būdingas greitai progresuojantis simetrinis galūnių silpnumas ir sausgyslių refleksų susilpnėjimas arba išnykimas. Tai yra retas neurologinis sutrikimas, kasmet diagnozuojamas 1-2 iš 100 tūkst. pasaulio gyventojų. Du trečdaliai šio sindromo atvejų pasireiškia po persirgtos kvėpavimo takų arba virškinamojo trakto infekcijos.

Asmens amžius ir kiti asmeniniai duomenys konfidencialumo sumetimais nebuvo atskleisti.

„Johnson & Johnson" elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime nurodė, kad Guillain-Barre sindromas gali pasireikšti ir pavartojus kitų vaistų, įskaitant vakcinas. Taip pat, gamintojo teigimu, šią ligą galėjo sukelti ir SARS-CoV-2 - virusas, sukeliantis COVID-19. Bendrovė patikino, kad pasisako už kuo platesnį informavimą apie šalutinius poveikius, kas leistų juos greičiau identifikuoti ir veiksmingiau gydyti.

Praėjusių metų liepą JAV kontroliuojančios institucijos į „Johnson & Johnson" vakcinos informacinį lapelį įtraukė įspėjimą, kuriame teigiama, kad per šešias savaites po vakcinacijos padidėja rizika susirgti Guillain-Barre sindromu. Įrašas atsirado po to, kai buvo gauta 100 preliminarių pranešimų apie vakcinuotiems asmenims diagnozuotus Guillain-Barre sindromo požymius, įskaitant 95 rimtus atvejus ir vieną mirtį.

Tuomet„Johnson & Johnson" atstovai teigė, kad jie bendravo su vaistų kontrolės institucijomis, o pranešimų apie diagnozuotus Guillain-Barre sindromo atvejų skaičius „Janssen" vakcinos gavėjams tik šiek tiek viršijo įprastinį, nustatomą vaistų nevartojantiems asmenims.

„Skiepijimo nauda vis dar gerokai viršija riziką, - žurnalistams sakė PAR sveikatos produktų reguliavimo tarnybos (SAHPRA) vadovas Boitumelas Semete Makokotlela. - Mes suleidome apie 9 milijonus dozių „Janssen" vakcinos, ir tai yra tik pirmasis toks atvejis, kai nustatytas priežastinis ryšys tarp vakcinacijos ir Guillain-Barre sindromo."

Europos vaistų agentūra praėjusiais metais pripažino, kad Guillain-Barre sindromą gali sukelti „AstraZeneca" vakcina, kuri gaminama, naudojant tą pačią kaip„Johnson & Johnson" technologiją.

PAR sveikatos apsaugos ministras Džo Phala (Joe Phaahla) spaudos konferencijoje teigė, kad iki liepos vidurio, žmonėms suleidus daugiau negu 37 mln. preparato dozių, SAHPRA gavo 6200 pranešimus apie „šalutinius poveikius", kas siekia tik 0,017 proc.

B.Semete Makokotlela patikslino, kad nuo vakcinacijos pradžios reguliuotojas įvertino apie 160 mirčių atvejų, tačiau priežastinio ryšio su vakcinacija nustatyta nebuvo.

PAR gyventojų vakcinacijai naudojo„Johnson & Johnson" ir „Pfizer" preparatus. Šiai dienai yra paskiepyta maždaug 46 proc. iš 40-ies milijonų suaugusių šalies gyventojų.

Komentuoja mokslų daktaras, Sveikatos teisės instituto direktorius Doc. Rimas JANKŪNAS:

Sunkiu laikomas toks šalutinis poveikis, dėl kurio žmogus miršta, kyla pavojus jo gyvybei, jis tampa neįgaliu, įvyksta apsigimimas arba tenka hospitalizuoti ar pailginti hospitalizacijos trukmę.

Perskaičiavus „Berliner Zeitung" pateiktus duomenis, išeina, kad, suleidus 1 mln. dozių, maždaug 2 tūkstančiai paskiepytųjų buvo hospitalizuoti dėl įvairių sutrikimų (nes dažniausiai sunkus šalutinis poveikis fiksuojamas dėl to, kad jį patyręs žmogus patenka į ligoninę). Jei Lietuvoje suleista maždaug 4 mln. dozių, jos turėjo nulemti apie 8 tūkstančius hospitalizacijų.

Vis dėlto tai tik prielaidos, nes pagal pranešimus vaistams esant rinkoje šalutinio poveikio dažnį nustatyti sudėtinga: pranešama tik apie nedidelę dalį atvejų (nuo maždaug 0,1 proc. iki kelių proc.) ir ne visada vaistas būna tikroji sutrikimų priežastis (laiko ryšys gali būti atsitiktinis).

Norint nustatyti, ar tikrai vakcina tapo mirties priežastimi, reikia įdėti daug pastangų.

Analogiškai yra ir su COVID, kuriam lengva ranka nurašoma daugybė mirčių net be skrodimo. Tokia situacija maitina propagandos mašiną, užkerta kelią gauti mokslo duomenis ir lemia naujas mirtis.

Grįžtant prie ministro A.Dulkio... Jo žodžius, kad „žmogui ir nežinant jis gali tarnauti, jeigu jis nesugeba, neturi teksto suvokimo arba nesugeba informacijos pasirinkti, arba ne tuos šaltinius renkasi, jis tampa įrankiu", galima vertinti kaip savikritiką.

Jeigu ministras gebėtų skaityti anglišką medicininę literatūrą, „penktajai kolonai" galėtų priskirti prestižiškiausius medicininius žurnalus: „The New England Journal of Medicine" (kad išdrįso paviešinti, jog kontroliuojamoje „Pfizer" vakcinos klinikinio tyrimo dalyje vakcinos grupėje buvo daugiau mirčių negu kontrolinėje), „The Journal of American Medical Association" (kad išdrįso publikuoti Islandijoje atlikto tyrimo duomenis, kurie rodo, kad neskiepytiems ar paskiepytiems tik viena doze rizika pakartotinai susirgti COVID yra beveik pusantro karto mažesnė negu paskiepytiems 2 dozėmis ar daugiau), „The Nature" (kad išdrįso pranešti, jog „Pfizer" vakcina padidina miokardito riziką 8 kartus, o „Moderna" - 30 kartų), „The British Medical Journal" (kad drįsta norėti, jog „Pfizer" vakcina paskiepytų tiriamųjų duomenis patikrintų nepriklausomi tyrėjai)" ir „The Lancet" (kad jo COVID-19 komisijos pirmininkas drįsta kelti klausimą, jog COVID-19 virusas galėjo būti sukurtas laboratorijoje).

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
141
F
  • PREKIAUJA: „Vilniaus pergalė“ generalinis direktorius Rolandas Jančeris sureagavo į socialiniuose tinkluose pasirodžiusias „Pergalės“ produkcijos Rusijos parduotuvių lentynose, nuotraukas ir sako norintis pabrėžti, kad iš įmonės pusės veiksmų dėl šios situacijos imtasi dar prieš kelis mėnesius - gavus pirmuosius signalus esą pradėta aiškintis, per kurią šalį ir kokiais būdais produkcija be įmonės žinios patenka į prekybos vietas Rusijoje.
  • KANAPĖS: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui nesikreipus ekspertinio vertinimo dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo projektų, pažeistas Seimo statutas, todėl siūloma grįžti į ankstesnę jų svarstymo stadiją - tokį sprendimą priėmė Etikos ir procedūrų komisija.
  • SKVERAS: Viename iš sostinės rajonų, Pilaitėje, prie naujai pastatytos Šv. Juozapo bažnyčios ir tik pernai duris atvėrusios Pilaitės gimnazijos, planuojama įrengti naują viešąją erdvę - 1,4 ha ploto skverą.
  • ALGA: Praėjusiais metais Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių uždirbo mažiau nei minimalią algą, rodo preliminarūs „Sodros“ duomenys.
  • ŽELDINIAI: Vyriausybė nusprendė nepritarti želdinių naikintojų ir žalotojų griežtesniam baudimui - tokia išvada bus teikiama Seimui.
  • AMBASADORIUS: Vyriausybė pritarė ambasadoriaus Korėjos Respublikoje Ričardo Šlepavičiaus skyrimui ambasadoriumi Mongolijai.
  • TEISĖJAI: Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl keturių teisėjų skyrimo ir priėmė jų priesaikas: Gabrielė Kaktienė paskirta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja, Miglė Kiršienė – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja, Greta Osinovskienė – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja dvejiems metams, Jūratė Vaidelytė – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja.
  • PAJAMOS: „Sodra“ pernai gavo 6,3 mlrd. pajamų, arba 17 proc. daugiau nei užpernai, o jos išlaidos didėjo 13 proc. iki 5,58 mlrd. eurų, rodo preliminarūs duomenys.
  • TERMINALAS: Klaipėdos konteinerių terminale jau trejus metus veikianti keltų linija – „TT–Line“ didina maršrutų kiekį ir nuo balandžio mėnesio pabaigos atidarys dar vieną kryptį į Karslhamną, Švediją.
  • NEDARBAS: Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas šalyje sausį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2%, bet yra 1 proc. punkto mažesnis nei prieš metus.
Daugiau

Dienos klausimas

Kas meluoja K.Bartoševičiaus istorijoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei turite šiek tiek laisvo laiko, kas jums labiau patiktų?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-4 +1 C

-4 +4 C

 

-1 +5 C

-2 +2 C

0 +3 C

 

+2 +4 C

0-8 m/s

0-10 m/s

 

0-11 m/s