Prireikė šalto dušo, kad būtų susirūpinta, ar išties pakanka priemonių veiksmingai tramdyti kelių erelius. Piktybinius eismo taisyklių pažeidėjus siūloma sodinti už grotų, jiems neteikti kai kurių paslaugų. Taip pat kalbama apie nulinę toleranciją greičio viršijimui ir emocijas keliantį baudos taškų grąžinimą.
Galimi kaltininkai - policijos „klientai"
Avaringumas šiemet padidėjo 3 proc., tačiau net 70 proc. išaugo žuvusiųjų keliuose, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Pernai per pirmuosius mėnesius avarijose žuvo 28, o šiemet - 48 žmonės. Tokius šokiruojančius duomenis ketvirtadienį pateikė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Turime savotišką šaltą dušą. Prieš tai buvo keli optimistiniai metai, skaičiai mažėjo. Pernai avarijose žuvo 120 žmonių. Prisiminus ankstesnius laikotarpius, tai 1991 metais praradome arti 1200 eismo dalyvių", - kalbėjo jis Vidaus reikalų ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje.
Pasak komisaro, šiemet įvyko jau penki labai skaudūs eismo įvykiai, kuriuose netekta 14 žmonių. Kaip rašė „Vakaro žinios", praeitą pirmadienį Lietuvą sukrėtė avarija Vilniaus rajone, kur žuvo motina, trys jos vaikai ir mašiną vairavęs jaunas vyras. Šeštadienį Kauno rajone irgi kaktomuša susidūrė dvi mašinos - žuvo trys žmonės.
R.Požėla nurodė, kad pastarojoje avarijoje žuvęs galimas jos kaltininkas turėjo 9 teistumus, 29 administracines nuobaudas, kurių liūto dalis - už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Eismo įvykyje Maišiagaloje žuvęs galimas jo kaltininkas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę ir buvo už tai ne kartą baustas.
„26 metų jaunuolis - 13 administracinių teisės pažeidimų, iš kurių 8 - už vairavimą neturint tam teisė. Tai, vėlgi, rodo, kad tai buvo policijos „klientas". Dar nustatyti atvejai, kai jis vairavo automobilį be techninės apžiūros, neapdraustą, neregistruotą. Asmuo išėjo Anapilin palikęs valstybei 3200 eurų skolų", - kalbėjo policijos vadovas.
R.Požėla pabrėžė, kad pagrindinė problema - piktybiniai pažeidėjai, kurių esamos bausmės reikiamai neveikia.
Priminė ir socialinę reklamą
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad po pastarųjų dienų tragiškų įvykių keliuose su policijos, Susisiekimo ministerijos vadovaiss aptarė situaciją šalies keliuose ir nutarė inicijuoti Eismo saugumo tarybos posėdį ir parengti tarpinstitucinį planą.
Vienas iš pasiūlymų - grįžti prie socialinio paketo klausimo. Dėl to buvo sprendžiama 2017 m. Seime. Policija tuomet siūlė, kad skolingi valstybei asmenys negalėtų imti paskolos, registruoti transporto priemonių, patys „pravaryti" techninę apžiūrą ir pan.
Taip pat siūloma įvesti nulinę greičio viršijimo toleranciją. Kalbama ir apie galimybę KET kai kuriems kelių ereliams skirti realią laisvės atėmimo bausmę. „Matyt, verta pasvarstyti apie tai, kad tie pažeidėjai, kurie yra rizika mūsų visuomenei, nes kelia pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybei, turėtų tikrai jausti, kad gali sulaukti realios atsakomybės", - tvirtino ministrė.
Pasak jos, susiekimo ministerija atlieka kelių infrastruktūros auditą, bet papildomos saugumo priemonės keliuose yra brangios - tai ateities susitarimas. A.Bilotaitė pabrėžė ir socialinės reklamos, kurios turinį siūloma peržiūrėti, ir edukacinio proceso švietimo įstaigose svarbą.
Bus bangų?
Spaudos konferencijoje nuskambėjo ir idėja dėl baudos balų sugrąžinimą. Ministrė pastebėjo, kad dėl jos bus diskutuojama. R.Požėla tvirtai tarė, atėjo laikas baudos balus grąžinti: „Surinkęs atitinkamą balų skaičių pažeidėjas netektų teisės vairuoti. Reikia naujų priemonių<...> Policija pasirengusi pristatyti pokyčių paketą. Baudos turi būti realios, o ne parodija."
Baudos balų gražinimo tema reguliariai nuskamba viešojoje erdvėje, nes dabar nemažai turtingesnių „lakstūnų" be problemų susimoka baudas ir toliau spaudžia gazą. Minėta sistema Lietuvoje veikė iki 2008 metų. Ją bandyta atgaivinti prieš dešimtmetį, kai vidaus reikalų ministro pareigas ėjo Saulius Skvernelis. Matyt, ir šį kartą idėja sukels bangas, nes dalis vairuotojų tam prieštarauja.
Matė daugiau tvarkos
Seimo narys S.Skvernelis anksčiau „Vakaro žinioms" yra pastebėjęs kad, jo nuomone, baudos balų sistema iš esmės atgyvenęs dalykas: „Pagal dabartinę tvarką nereikia sukaupti pažeidimų. Gali būti skirta bauda arba vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Savo užduotį atlieka sektorinis matavimas."
Vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas „Vakaro žinioms" tvirtino, kad baudos balų idėja yra nebloga: „Per visą mano vairavimo patirtį daugiau drausmės buvo jiems esant. Net juokaudavome, kad nėra drausmingesnio vairuotojo, kuriam liko paskutinis balas iki teisių atėmimo. Dabar lakstantys vairuotojai žino, kad gali ir išvengti baudos. Jei būtų balų sistema, būtų tai šiek tiek daugiau kontrolės. Sektorinis greičio matavimas problemą sprendžia tik dalinai."
Patyrusiam instruktoriui keista situacija, kai šaukiama apie greičio viršijimo problemą, o realiai „lakstūnai" nesutramdomi: „Pavyzdžiui, jei mieste važiuoja 99 km/h, ar atims vairuotojo pažymėjimą? Tai apie ką kalbame?"
Komentuoja Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas GRAŠYS:
Didžiulė problema ir viena pagrindinių avarijų priežasčių - greičio viršijimas. Tokių pažeidimų skaičius pastaruoju metu logiškai didėja, nes greičio kontrolės sistemų plėtra didelė. Bet jų pagrindinė funkcija nėra surinkti daugiau baudų, o paskatinti vairuotojus rinktis leistiną greitį. Tačiau to nepakanka, nes eismo saugumas - tai kompleksas priemonių.
Kiekvienas žmogus individualus - kažkam greičio viršijimas neatrodo pažeidimas, o turtingesniems vairuotojams baudos ir gali neatrodyti didelės, jas gali dažnai susimokėti. Esame linkę svarstyti ir dėl baudos balų sugražinimo. Didelio palaikymo dėl to nesusilaukiame, bet manau tai viena iš veiksmingų priemonių. Surinkti balai gali apmalšinti norą pažeidinėti taisykles. Tačiau žodį turėtų tarti ekspertai.
Buvo pasiūlymų pagal skandinavų pavyzdį pažeidėjams skirti baudas pagal jų gaunamas pajamas. Vis tik dėl mūsų turimų technologijų procesas būtų užvilkintas - sunku išsiaiškinti, kokias pajamas žmogus gauna, reikėtų apskaičiuoti atitinkamą baudos dydį.
Pagrindinė užduotis - keisti vairuotojų supratimą ir sąmoningumą. Pati visuomenė turėtų labiau subręsti ir nebetoleruoti greičio viršijimo - pavyzdžiui, ir keleivis turėtų perspėti vairuotoją, kad šis nerizikuotų ir nekeltų pavojaus.