Politiko pyktis dėl tiesos

Valstybės kontrolė nustatė, kad valstybės ir savivaldybių lygiu vykdomos priemonės pedagogams pritraukti, tačiau į mokyklas neateina dirbti pakankamai naujų pedagogų. Auditoriai įvertino pedagogų poreikio užtikrinimą ir pažymėjo, kad duomenys apie pedagogų poreikį nėra išsamūs, o vykdomų priemonių pedagogams pritraukti veiksmingumas nevertinamas, tad nėra identifikuojamos kuriančios didesnę vertę priemonės.

„Šalies, savivaldybių ir mokyklų nustatomas pedagogų poreikis skiriasi. Šalies mastu 2018 ir 2021 m. atliktoms prognozėms trūko duomenų apie studentų specializacijas ir esamą poreikį, neįvertinti tokie veiksniai kaip švietimo tinklo pertvarka ar mažėjantis vaikų skaičius. Mokyklų duomenimis, 2023-2024 m. pusei jų trūks 1 389 etatų pedagogų, trečdalio jų - Vilniaus mieste", - teigė audito grupės vadovė Eivida Šlamė.

Vis daugiau savivaldybių (2020 m. - 24, 2022 m. - 39) taiko priemones pedagogams pritraukti, tačiau tik 5 iš 39 numato atlikti jų veiksmingumo vertinimą, kad atsirinktų paveikiausias. Konkuruodamos tarpusavyje savivaldybės ir mokyklos pritraukia jau dirbančius kitose mokyklose pedagogus, taip nėra sprendžiama jų trūkumo problema.

Mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 m. kasmet didėja. Jaunesnių nei 25 metų mokytojų darbo užmokestis didesnis nei šalies vidurkis dėl taikomų finansinių skatinimo priemonių, o 50 metų ir vyresnių mokytojų - dėl sukaupto stažo ir įgytų kvalifikacijų. 25-49 metų amžiaus mokytojai uždirbo mažiau nei šalies vidurkis, o 25-34 metų amžiaus - mažiausiai iš visų mokytojų ir tai yra viena priežasčių, kodėl juos sunkiau išlaikyti mokyklose.

Ši informacija įsiutino komiteto pirmininką A.Žukauską, kuris pareiškė, jog tai neatitinka tikrovės. Jis E.Šlamės paklausė, ar auditoriai suvokia, kokią padarė žalą „su tokia komunikacija", nes dabar šiais skaičiais naudosis profsąjungos.

„Kaip atsakysite už tai?", - paklausė seimūnas.

E.Šlamė paaiškino, kad skaičiai yra paimti iš oficialios statistikos, o valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė paaiškino, kad auditoriai visada paskelbia tai, ką nustato, šis kartas - ne išimtis.

„Už tai, kas kaip supranta ir panaudoja, mes negalime atsakyti. Negalime nekomunikuoti to, ką nustatėme", - atkirto L.Balėnaitė. Tačiau A.Žukauskas „džentelmeniškai" atrėžė, kad ji yra visiškai neteisi.

„Ir demonstruojate neišmanymą", - pridūrė seimūnas.

Anot auditorių, parama pedagoginėms studijoms paskatino stoti į jas, tačiau 2022 ir 2023 m. prioritetinė parama I pakopos pedagoginių specializacijų pasirinkimo nepakeitė: didžiausia stojančiųjų į prioritetines specializacijas dalis rinkosi pradinio ugdymo ir specialiąją pedagogiką, o gamtamokslinį ugdymą - vos keletas studentų. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijos populiarios tarp studentų, nors parama šioms specializacijoms nėra taikoma.

2022-2023 m. Lietuvoje buvo 41,8 tūkst. pedagogų, iš jų - 38,5 tūkst. mokytojų. Nuo 2020-2021 iki 2022-2023 m. vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius didėjo nuo 11,6 iki 12, o ES šalių vidurkis 2020 m. buvo 12,3.

Lietuva pagal mokytojų amžiaus rodiklius 2020 m. pateko į prasčiausias rodiklių reikšmes turinčių ES šalių trejetą. 50 metų ir vyresnių mokytojų bendrajame ugdyme buvo 1,5 karto daugiau nei vidutiniškai ES.

Dirbantys pensinio amžiaus (65+) mokytojai padeda sprendžiant pedagogų trūkumo problemą: ikimokykliniame ugdyme jų dalis ES vidurkį viršijo 3,5 karto, pagrindiniame ir viduriniame - beveik 3 kartus. 2014-2022 m. jaunesnių ir 50 metų bei vyresnių mokytojų santykis mažėjo nuo 1,08 iki 0,666. Pagal rodiklį nepakankamai jaunų mokytojų ateina dirbti į mokyklas dėl pedagogo profesijos nepatrauklumo.

Palyginus su kitais sektoriais, švietimo srityje didžiausias vyresnio amžiaus (55+) darbuotojų skaičius.