Prokurorai bando pinti pavadį advokatams?

Itin retas atvejis

Prokurorai šiuo metu gali džiaugtis revanšu išskirtinėje byloje - Advokatų garbės teismas turės iš naujo nagrinėti 2020 m. pradžioje nutrauktą drausmės bylą advokatui Edgarui Dereškevičiui. Taip dabar nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas (LAT), tenkinęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus skundą.

Ši intriguojanti istorija prasidėjo 2019 m. kovą, kai šio prokuroro teikimu tuometinis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius iškėlė E.Dereškevičiui drausmės bylą už tai, kad „jis baudžiamojoje byloje dėl korupcinių nusikaltimų elgėsi neetiškai, pažeidė teismo posėdžių tvarką, rodė nepagarbą teismui ir valstybės kaltinimą palaikančiam prokurorui, advokato išsakyti teiginiai buvo nepagarbūs, nekorektiški ir viršijantys dalykinės kritikos ribas."

Beje, 19 metų advokato patirtį turintis E.Dereškevičius teisme, kur gynė buvusį bendrovės „Vilniaus vandenys" vadovą Darių Norkų, susirėmė ne su J.Lauciumi, o su prokuroru Giedriumi Tarasevičiumi. Šis kreipėsi į vyresnybę.

Sprendimą iškelti drausmės bylą advokatui gali priimti Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Pastarasis šia teise minimu atveju pasinaudojo bene pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Ministras sprendimą gali priimti be tyrimo, be šalių išklausymo.

Stabdžio nenuspaudė

Prokuratūra teismų maratoną pradėjo iškart po to, kai Advokatų garbės teismas nenustatė E.Dereškevičiaus drausminės atsakomybės pagrindo. Prokuroras paprašė Vilniaus apygardos teismo (VAT) panaikinti tokį sprendimą, bet ieškinys atmestas kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tuomet prokuratūra kreipėsi LAT ir nieko nepešė.

Vis tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai nusprendė, kad prokuroro skundas dėl advokatui nutrauktos drausmės bylos turi būti nagrinėjamas teisme. Nutartyje konstatuota, kad Advokatūros įstatymo nuostatos nereglamentuoja subjektų, turinčių teisę paduoti skundą, rato.

Byla vėl atsidūrė VAT, kuris pernai lapkritį atmetė prokuratūros ieškinį ir ją įpareigojo advokatūrai sumokėti per tūkstantį eurų už teisines paslaugas.

Vis tik prokurorai stabdžio nenuspaudė. Skundas dėl VAT sprendimo buvo vėl buvo pateiktas LAT, kuris rugsėjį priėmė prokuratūros geidžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Advokatų garbės teismo sprendime jokie konkretūs advokato teiginiai ir veiksmai, dėl kurių buvo iškelta drausmės byla, iš esmės nėra įvertinti, neaptartos visos reikšmingos aplinkybės, todėl drausmės bylos esmė liko neatskleista.

Įžvelgia galimą spaudimą

Pats E.Dereškevičius jaučiasi gramzdinamas į nesibaigiančių procesų liūną, o taip pat mano, kad aktyviai ir profesionaliai klientą ginantis advokatas automatiškai tampa sistemos rakštimi. Šioje išskirtinėje situacijoje jis įžvelgia galimo spaudimo advokatams precedento kūrimą.

„Vakaro žinioms" E.Dereškevičius svarstė: „Bylą vadiname istorine dėl to, kad pirmiausia šią istoriją formuoja, kaip galima manyti, asmeniškai suinteresuotas prokuroras J.Laucius, kuris leidžia sau naudoti mokesčių mokėtojų išteklius ambicijoms tenkinti. Su juo jau dešimtmetį turiu reikalų skirtingose bylose. Pasinaudodamas įstatymo galia pareigūnas bando susidoroti su neįtikusiu gynėju. Kita vertus, atrodo, kad būdamas prokuratūros vadovu J.Laucius bando įdiegti ir suformuoti naują praktiką - daryti spaudimą advokatui, kad šis nerealizuotų visa apimtimi jam numatytų procesinių teisių, bijotų būti atiduotas į Advokatų garbės teismą, pavyzdžiui, dėl to, jog pareiškė nušalinimą prokurorui ar teisėjui, pateikė prašymą, įpareigojantį prokurorą atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ar pan."

E.Dereškevičius kelia klausimą, ar tokiu būdu nebandoma įsikišti į advokatų savivaldą - perduoti Advokatų garbės teismo sprendimus nagrinėti teisėjams: „Lietuvos teisinėje sistemoje telefoniniai pokalbiai ar kabinetiniai „kavos pagėrimai", matyt, neretai nulemia, kad šiandien teisingumo yra mažoka. Bet ne kiekvieną galima pasidaryti savo nuolankiu tarnu."

Garbės teismas - dėl nuomonės

„Vakaro žinios" prašė J.Laucių pakomentuoti, ar sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo E.Dereškevičiui galėjo lemti ir jo asmeninis požiūris į šį advokatą dėl savo profesinės patirties bylose, ar tokia situacija neskatins advokatų formaliau ginti savo klientus ir pan.?

Prokuratūra atsakė, kad „prokuroras nesinaudos teise komentuoti proceso dalyvių nuomonių bylose, kuriuose teismo sprendimai gali būtų skundžiami aukštesnės instancijos teismui." Taip pat nurodė Advokatūros įstatymo straipsnį, pagal kurį sprendimą advokatui iškelti drausmės bylą gali priimti teisingumo ministras.

Beje, kaip sužinojo „Vakaro žinios", Advokatų garbės teismas jau turi kitą išskirtinę drausmės bylą. Ją šiemet kovą kitam advokatui iškėlė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Paaiškėjo, kad jis bus svarstomas ne dėl profesinės veiklos - kaip teigiama, kažkoks pilietis parašė skundą dėl advokato socialiniame tinkle išdėstytos nuomonės apie karinius veiksmus Ukrainoje.

Komentuoja Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis:

Tai išskirtinis atvejis, kai prokuratūra dėl kritikos teismo posėdyje kreipėsi ne į advokatūrą, o į teisingumo ministrą. Teismo procesas - tai lyg ringas, kuriame abi šalys įrodinėja savo tiesas, o teismas priima sprendimą. Reikia laikytis etikos ir tolerancijos, bet aštri pozicija ginant klientą turi būti priimtina kaip priešingos pusės pozicija. Šiuo atveju advokatas kritikavo prokurorą dėl jo nevienodų įrodymų vertinimo, taikymo, dėl procesinių normų. Advokatas buvo pakankamai griežtas, o prokuroras, mūsų nuomone, per jautriai reagavo, nepriėmė tokios kritikos.

Advokatų garbės teismas įvertino aplinkybes. Advokatūra pasisakė, kad byloje gindamas savo klientą advokatas turi iškelti visus trūkumus, kuriuos įžvelgė procese. Jeigu teismas pasigedo motyvų argumentų, tai bus pareiga juos aprašyti detaliau. Ar advokato elgesys atitinka etikos normas turi įvertinti tik pati advokatūra. Bendros kompetencijos teismas tik patikrina, ar argumentacija pakankama.