respublika.lt

Valstybės „aukso knygoje" triumfuoja lojalumas

(342)
Publikuota: 2022 liepos 31 19:00:00, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
JAV prezidentui Džordžui Bušui 2002-aisiais pakako Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordino su žvaigžde, o štai Moldovos prezidentė Maja Saidu šiemet pagerbta Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Stasio Žumbio, Eltos nuotr.

Kultūros veikėjas Vilius KAVALIAUSKAS mano, jog šiandien valstybės kūrimo darbas yra sustojęs. Bet galbūt jis klysta? Galbūt jau įjungta atbulinė pavara, ir iš valstybės mezginio tiek po abėcėlės, tiek po Konstitucijos raidę vis ištraukiama „akis", grasinanti suardyti valstybės kūrėjų ligtolinį triūsą? Juo labiau kad ir andainykščiai kūrėjai šiandien dažnai vertinami pirmiausia pagal lojalumą tiems, kurie užėmę pirmuosius postus valdžioje. Profesionalus valstybinių apdovanojimų žinovas ir Lietuvos bei pasaulio patyrimo šioje srityje rinkėjas V.Kavaliauskas dorybių devalvacijos ženklų mato ir valstybei nusipelniusių žmonių atrankoje. Ar normalu, kad kai kurių dabarties pareigūnų veikla vertinama aukščiau nei S.Dariaus ir S.Girėno pasiaukojimas? - klausia jis.

 

- Viena vertus, ordinai labiausiai kutena savimeilę tiems, kuriems jie skiriami, na, o paprasti mirtingieji juos mato tik kaip priedą prie nekrologo...

- Kaip 2002 metų Valstybės apdovanojimų įstatymo ir jo skyriaus apie Valstybės apdovanojimų tarybą autorius, priminsiu, kad pareigą pristatyti kandidatus valstybiniams apdovanojimams gauti turi premjeras, Seimo pirmininkas ir jo pavaduotojai, kabineto nariai. Medaliai skiriami už dalyvavimą masinėse akcijose (už pasiryžimą su tūkstančiais aukotis Sausio 13-ąją, už dalyvavimą kuriant kariuomenę), ordinai yra individualaus didelio darbo, gal žygdarbio, įvertinimas. Kai dirbau premjero patarėju, atsimenu, atėjo vienas žmogus ir sako: noriu ordino. Juk jau vieną turite, sakau. Ne, sako, man reikia, kad būtų du. O ką atsakysit, jei apdovanojimų taryba paklaus, ką nuveikėt, ką gero padarėt per pastaruosius penkerius metus, klausiu. Sako, vien tai, kad išgyvenau, yra žygdarbis... Kiekvienas, kuris gauna ordiną, turėtų pagalvoti, o ką jis tokio nuveikė, kuo nusipelnė tokios pagarbos. Ateis laikas, kai anūkai paklaus, už ką, dieduk, tau davė šį ordiną? Ką tu jam papasakosi? Svetimus darbus prisirašysi? Iš tikrųjų, mes jų duodame mažiau, negu prieš karą, dėl paprasčiausios priežasties - prezidentūrai trūksta pinigų. Ordinus labai brangu gaminti.

- Nejaugi? Neseniai prezidentas kaip niekur nieko aukščiausiąjį valstybės ordiną įteikė Moldovos prezidentei...


- Vytauto ordinas su aukso grandine - vienas gražiausių Europos ordinų: jo iščiustytą dizainą, prižiūrimas Mstislavo Dobužinskio, 1930 metais sukūrė dailininkas Jonas Burba. Tuomet prezidentas Antanas Smetona prašė rimtai pasverti prieš siūlant kandidatą Vytauto ordino (net be grandinės) apdovanojimui, nes tokį ordiną turėtų atitikti kažkas labai reikšmingo ir svarbaus. Šiandien jį gamina juvelyrai, jo kaina, manau, sudaro penkiaženklį skaičių eurais. Atkūrę Nepriklausomybę, esame išdaliję jau 36 aukso grandines. Pagal diplomatinį protokolą priimta valstybių vadovams apsikeisti apdovanojimais, taip per prezidento instituciją išreiškiant vienos valstybės pagarbą kitai. Vytauto aukso grandinę prieš karą esam įteikę Latvijos, Estijos ir Suomijos prezidentams. Noriu pasakyt, kad, nors tokiu būdu išreiškiama pagarba valstybei, ordinai lieka šeimai; tik skandinavai yra sugalvoję, kad ordinus reikia grąžinti, nes jie per brangiai kainuoja valstybei, per daug garbingi, kad jais paskui būtų imta prekiauti. Kai prezidentas Algirdas Brazauskas buvo apdovanotas Danijos Dramblio ir Švedijos karališkuoju Serafimo ordinais, turėjo pasirašyti, kad po mirties jie bus grąžinti kilmės šaliai. Atsimenu, kaip šiurpo A.Brazauskas, išvydęs sąlygas, pagal kurias prezidentui netekus posto ordinai turėjo būti apdraudžiami 100 tūkst. eurų suma. Tiesiog tai yra valstybės garbės ženklo didelis sureikšminimas. Na, o 2002 metais, kai į Lietuvą atvyko JAV prezidentas Dž.Bušas, jis nebuvo pagerbtas ordinu su aukso grandine, - gavo Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordiną su žvaigžde. Kyla klausimas: na, jeigu aukso grandinės net Dž.Bušui pagailėjom, tai kodėl davėm Moldovos prezidentei, kuri nėra mūsų šaliai taip svarbi? Juk Moldovą pakvietė į Europos Sąjungą ne dėl to, kad ji už demokratiją kovoja, o dėl to, kad į bendriją pakvietus Ukrainą tarp ES valstybių liktų „skylė". Mes gi net ES valstybių vadovų nepamaloniname ordinu su aukso grandine, o staiga Moldovai - bumpt, ir davėme. Mainais mūsų prezidentas negavo net Moldovos Respublikos ordino, kuris iš šalies atrodo kaip ženkliukas. 42 mm sidabrinis ženkliukas, nukaldintas Rusijoje; tokį ženkliuką buvo gavusi D.Grybauskaitė.

- O kur kaldinami Lietuvos ordinai ir medaliai?

- Deja, nuo šiol Lietuvos ordinai bus gaminami Estijoje.

- Kodėl?

- Buvo surengtas tarptautinis konkursas ir estai pasiūlė žemesnę kainą, nei lietuviai. Firma „Sporrong" perėmė visus štampus, sukurtus Monetų kalykloje - faktiškai visą apdovanojimų gamybą. Verslas verslu, bet situacija gėdinga ir liūdna, nes namuose turime puikių juvelyrų, didelių menininkų, ne tik tokių, kurie geba išpurvinti Trispalvę. Ilgus metus net Latvijos apdovanojimai pas mus buvo gaminami ir dabar, atrodo, tebegaminami, bet, pasirodo, savų neišgalim nukaldinti. Viešieji pirkimai yra ir Švedijoje, ir Suomijoje, bet savo valstybės simbolių neatiduoda kinams, kurie pagamins pigiau. Nejau valstybės garbė jau nieko nereiškia? Gal kaip visi vyresnės kartos žmonės zirzekliu darausi, bet manau, kad valstybės kūrimas apskritai sustojo.

Jau keliolika metų, kai faktiškai niekas iš kairesnės pažiūros kūrėjų, valstybininkų apdovanojimų negauna; prie Dalios Grybauskaitės, jei pamenate, kai kurių kairiosios Vyriausybės narių per slenkstį neįleisdavo į prezidentūrą, ženklus dalijo saviems. Dabar savarankiškesni kūrėjai net nepristatomi prezidentui - nėra kam.

Neseniai pasidomėjau keliais valstybės istorijai itin pasidarbavusiais visuomenininkais, ar jie yra kuo nors apdovanoti? Artūras Paulauskas, pavyzdžiui. Generalinis prokuroras, inicijavęs Prevencinio sulaikymo įstatymą, gal nelabai demokratišką, bet faktiškai sulaužiusį mafijai nugarkaulį, dviejų kadencijų Seimo pirmininkas, keturis mėnesius ėjęs prezidento pareigas, ir... nieko. Bet kas gali jį pristatyt? Šiandieninė Seimo pirmininkė, sakysim, premjerė, teisingumo ministrė? Kas gali pristatyti tokį žmogų? Kas gali pristatyti aukštesniam apdovanojimui Kazimirą Prunskienę (apdovanota Gedimino ordino komandoro kryžiumi - D.Š.), kurios nuopelnai valstybei iki šiol tinkamai neįvertinti? Be kita ko, ji pirmoji 1990 metais aplankė didžiųjų pasaulio valstybių vadovus, tuo skatindama Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo procesą. Žinau, šiandien jų niekas nepristatys, nors prezidento galios šioje srityje didžiulės: jis gali apdovanoti bet ką, tai jis gali nuspręsti pats, be jokios Apdovanojimų tarybos, remdamasis vien savo sąžine ir protu. Kiekvienas prezidentas rašo „aukso knygą", į kurią visam laikui pakliūva apdovanotieji už valstybei naudingą pasiaukojantį darbą. Valstybei, o ne konservatoriams ar socialdemokratams.

Buvau nustebintas, kai Vyčio kryžiaus Didžiuoju komandoro kryžiumi valstybė apdovanojo žmogų, prieš 30 metų rašiusį Lietuvos santykių su Rusija pagrindus, kurie šiandien nieko verti, o tuos, kurie dėjo didžiausias pastangas, kad iš Lietuvos būtų išvesti rusų daliniai ir pasiekė savo, paliko paraštėse. Faktiškai neveikiantis yra „LR pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijos dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymas". Rašydamas knygą apie pasipriešinimo kovotojų apdovanojimus (1945-1952), susidariau 2400 dar pokaryje pažymėtų partizanų sąrašą, kurie pagal šį įstatymą ne tik neapdovanoti, bet ir jų vardai yra nutylėti.

- Argi tai ne mūsų istorikų kaltė?

- Jų tiesiog niekas negirdi. Ačiū Dievui, bent Adolfo Ramanausko-Vanago atžvilgiu teisybė atkurta: iš pradžių (1998) jam buvo skirtas Vyčio ordino Komandoro didysis kryžius, o 1999 metais apdovanotas jau šio ordino Didžiuoju kryžiumi. Juk grynai techninis reikalas ištraukt tuos žmones iš archyvų, apsvarstyt ir pagal apdovanojimų prilyginimo įstatymą suteikti jiems ordinus, užuot juos teikus tiems, kurių nuopelnai kitų kovotojų atžvilgiu kelia abejonių. Nenoriu minėti pavardžių, nenoriu griauti autoritetų, nes tarp jų yra tokių, kurie vadinami legendiniais partizanais. Pernai dėl vieno tokio akibrokšto kreipiausi į prezidentą, atkreipdamas dėmesį, kad vieni svarbiausių pasipriešinimo organizatorių - Pietų Lietuvos srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis ar ilgametis vienos svarbiausių Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas - tada rezistencijos vadų pagerbti, iki šiol pagal apdovanojimus yra įvertinti žemiau už eilinį partizaną.

- Ką jums atsakė prezidento tarnyba?

- Ačiū, jūsų laišką gavome... (Juokiasi.) Dar kas įdomu: Vyčio kryžiaus ordinas yra visiškas analogas Estijos Laisvės kryžiaus, Latvijos Lačplėšio, Lenkijos „Virtuti Militari" ordinams. Visi šie ordinai, kaip ir mūsiškis Vyčio kryžiaus ordinas, yra veikiantys, jais apdovanojami žmonės už parodytą narsą. Skirtumas tas, kad nė vienoje iš kaimyninių šalių nė vienas asmuo taikos metu nebuvo apdovanotas, nes jie išskirtinai rezervuoti narsai, parodytai karo lauke ginant Tėvynę nuo priešų. O Lietuva nuo 1991 metų Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanojo 797 asmenis (ir 282 - Vyčio Kryžiaus ordino medaliu). Kiekvienas kariuomenės vadas kadenciją baigia išdabintas bent dviem Vyčio kryžiaus ordinais. Prieškaryje, nuo 1930 m., ordinu apdovanoti tik keli žmonės; legendiniai pilotai S.Darius ir S.Girėnas po žūties buvo gavę 5-ojo laipsnio Vyčio ordinus (šiandien tai būtų ordino Riterio kryžius, pats žemiausias). Prezidentas A.Smetona ir gen. S.Žukauskas buvo vieninteliai apdovanoti aukščiausio laipsnio ordinu (už įveiktus bolševikus Nepriklausomybės kare). Tačiau dabar mūsų politikai ir pareigūnai gauna ordinus triskart aukštesnius, nei jie ir „Lituanicos" lakūnai, - dabar tokių didvyrių, pasirodo, pilnos salės. Gal apdovanojami už tai, kad prisilaiko dienos režimo, laiku grįžta vakarienės, kad gerai dirba ar tarnauja?..

- Lietuviai - narsių žmonių tauta?

- Už šūkį „Lietuva - narsi šalis" vienai firmai sumokėjome 300 tūkst. eurų, bet paskui jo nenaudojome, - gal pasidarė nejauku. Vyčio kryžiaus ordinas irgi labai gražus, kitoje pusėje parašyta: „už narsumą". Buvo du žmonės, kurie atsisakė Vyčio kryžiaus ordino: tai buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis ir buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Dėl J.Kronkaičio jau ir dekretas buvo parašytas, bet generolas atsiuntė raštą, kuriame pareiškė nepadaręs darbų, už kuriuos skiriamas Vyčio kryžius. Generolas per vieną dieną išaugo mano akyse. A.Butkevičius ženklo atsisakė, kai norėta jį apdovanoti už rusų kariuomenės išvedimą. Visi kiti mano, kad yra jo verti, kad nusipelnę.

- O jūs pats, 2004 metais apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi?

- Kai man teikė ordiną už kunigo Mikutavičiaus žudikų sulaikymą, pradžioje norėjau atsisakyti, bet paskui pagalvojau - čia piliečio pareiga, ir kiti su tuo gali susidurti. Juolab ant kryžiaus nebuvo žodžių apie narsumą. Jo nebuvo ir poelgyje.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
77
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (342)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s