„Tai yra dramaturgija". Nuomonės apie sveikatos sistemos pasirengimą karui – išsiskyrė

Trečiadienį vykusiame jungtiniame Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Sveikatos reikalų (SRK) komitetų posėdyje parlamentarai aiškinosi, kaip galimų neramumų kontekste veiktų Sveikatos apsaugos, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos, siekdamos užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą bei kitą medicininę pagalbą.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad bendra situacija yra išties gera. Pasak jo, institucijos nuosekliai vykdo reikiamus namų darbus ir ruošiasi veikti ekstremalių aplinkybių akivaizdoje.

„Galvojau, kad bus (pristatyti – ELTA) tik pradiniai dalykai, bet pasirodo tikrai esame neblogai padarę namų darbų ir toliau darantys namų darbus“, – po posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Politikas akcentavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijai kelti klausimai dėl medicininių priemonių rezervo, specialistų rengimo, elektros tiekimo ir kitų resursų atsargų, yra sprendžiami. Visgi, politikas pripažino, kad procesai galėtų būti spartesni – tačiau, pažymėjo jis, tam reikalingi ir papildomi resursai.

„Tas algoritmas tikrai yra, jis veikia. Lyginant su kitomis sistemomis, (...) tai, turbūt, viena geriausiai pasirengusių sistemų“, – pažymėjo jis.

„Sistema juda, manau, labai gera linkme. Visada norisi dar greičiau ir panašiai, bet, natūralu, visa tai atsiremia į resursą“, – sakė jis.

Opozicija situaciją vadina „katastrofa“

Tuo metu Seimo mažumos atstovai, nevyniodami žodžio į vatą, konstatavo, kad situacija, jų manymu, yra tragiška. Anksčiau posėdį palikęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas teigė negalįs klausyti, anot jo, bergždžių institucijų pasiteisinimų – pasak politiko, nei Krašto apsaugos ministerija, nei Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė jokių konkrečių atsakymų apie šalies pasirengimą karo grėsmėms. Be to, politikui susidarė įspūdis, jog šiuo klausimu institucijos nė nebendrauja tarpusavyje, todėl situacija, jo manymu, yra „katastrofiška“.

„Krašto apsaugos ministras vėl nedalyvauja. Klausimų jam yra daug, nes sveikatos apsaugos ministras akcentavo vieną dalyką – jis net nežino, kokie yra galimi scenarijai. Jis negauna informacijos, kokios gali būti grėsmės“, – Eltai komentavo D. Gaižauskas.

„Uždavus klausimą – kiek mes turėtume ligoninių, ar esame pasiruošę raketų smūgiams... Vėl sako – mes neturime informacijos, tai yra dramaturgija... Jis absoliučiai nesiorientuoja padėtyje“, – kritikos ministrui Arūnui Dulkiui negailėjo „valstietis“.

Panašios pozicijos laikėsi ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis pastebėjo, kad Vyriausybė ir ministerijos neskyrė papildomų resursų ir neplanavo investicijų į sveikatos apsaugos sektorių. O A. Dulkio atsakymai į pateiktus klausimus kėlė daug abejonių, pažymėjo Seimo „valstietis“.

„Kas mane išgąsdino – ministras A. Dulkys į visus klausimus atsakydavo klausimu „pasakykite, koks bus scenarijus“. (...) Reiškiasi, kad sveikatos apsaugos ministras apskritai nesuvokia grėsmių, nesuvokia rizikų“, – žurnalistams sakė A. Veryga.

„Reiškiasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija nei planuoja, nei ruošiasi – net nėra įvardijusi to (karo – ELTA) kaip rizikos“, – apgailestavo jis.

Kažkur stipresni, kažkur silpnesni

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys palankiai vertina šalies sveikatos priežiūros sistemos pasirengimą veikti karo ir kitų grėsmių akivaizdoje. Visgi, ministras pripažįsta, kad pasiruošti visiems galimiems scenarijams yra neįmanoma, o silpnųjų sistemos vietų, kurioms reikėtų papildomo dėmesio, dar yra.

„Aptarėme didžiulį skaičių įvairių galimų krizinių situacijų – karas yra tik viena iš jų. Aptarinėjome ir branduolinio, ir cheminio (ginklo – ELTA), ir pandemijų, ir visokiausių kitokių dalykų matricą. Kiekvienam atvejui turime atskirą įstaigų tinklą, kurios turi atitinkamas kompetencijas. Tada yra tam tikros stiprybės ir silpnybės – kiekvienai rizikai esame kažkur stipresni, kažkur esame silpnesni“, – trečiadienį po jungtinio parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Sveikatos reikalų (SRK) komitetų posėdžio žurnalistams sakė A. Dulkys.

„Buvo smagu išgirsti Nacionalinių krizių valdymo centro vertinimą, kad, lyginant su kitomis sritimis, sveikatos apsaugos sistema yra visai neblogai pažengusi“, – džiaugėsi Vyriausybės narys.

Pasak ministro, jau dabar visos šalies gydymo įstaigos turi mėnesio medikamentų bei medicininių priemonių rezervą. Dalis sveikatos priežiūros institucijų rūpinasi ir energetinių resursų atsargomis, leisiančiomis tęsti veiklą ir praradus elektros tiekimą. Visgi, ministras pripažino matąs spragų, kurias reikia ištaisyti.

„Jeigu kalbėsime apie medikamentus, medicinines atsargas – šiai vietai esame mėnesiui ir daugiau visa sistema bet kuriai ekstremaliai situacijai yra pasiruošusi – įskaitant karą. Ar to mėnesio užtenka – čia yra klausimas“, – svarstė jis.

„Kiek sudėtingesnė situacija (...) yra su ryšio klausimais. Jeigu būtų karas, tikrai matome kur tobulėti. Nacionalinis raumingas kol kas dar negali tenkinti visų mūsų poreikių, kurie yra reikalingi“, – akcentavo jis.

Be to, A. Dulkys pažymėjo, jog ministerija sieks keisti ir esminį medicininių atsargų kaupimo principą. Politiko teigimu, sistemą būtina decentralizuoti ir rezervą išsklaidyti po visą šalies teritoriją.

„Vieną dalyką, ką tikrai matome – turime keisti principą ir medicininių atsargų bei medikamentų visą sistemą daryti decentralizuotą. Šiuo metu ji buvo tokia centralizuota. Reiškiasi, ji turi pasklisti po visą teritoriją“, – aiškino jis.

„Planuojama, kad netgi Europos Sąjungos mastu bus daromi tam tikri medicininių priemonių ir medikamentų sandėliai. Mes pretenduojame – galbūt ir Lietuvoje toks gali atsirasti“, – pridūrė A. Dulkys.

Ministras akcentavo, jog sveikatos apsaugos sistemos pasirengimas ekstremalioms situacijoms priklausys nuo galimų krizių scenarijų.

„Mano pareiga yra užtikrinti, jeigu susitarėme, kad štai tokioje teritorijoje tokie dalykai turi būti (...) mes tą ir padarysime“, – teigė A. Dulkys, neatskleisdamas, ar jam yra žinomi galimų krizių scenarijai ir ar šiuo klausimu jo vadovaujama ministerija aktyviai bendradarbiauja su krašto apsaugos sektoriumi.

ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Sveikatos reikalų (SRK) komitetai aptarė šalies sveikatos sistemos pasirengimą veikti galimų krizių ir karinių grėsmių atveju. Uždarame posėdyje be Vyriausybės ir ministerijų atstovų dalyvavo ir didžiųjų miestų universitetų atstovai, su kuriais diskutuota dėl medicinos specialistų, gebančių dirbti krizinėse situacijose, ruošimo.