Teisė sužinoti apie sekimą: nenumačius šios galimybės, opozicija Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisoms pritarti nežada

Ketvirtadienį Seime planuojama svarstyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama stiprinti žmogaus teisių apsaugą, numatant, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionuotų tik apygardų teismai, o jų sprendimus būtų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Naujoje įstatymo redakcijoje, kurią paruošė Seime sudaryta darbo grupė, siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės vykdant kriminalinę žvalgybą, kriminalinės žvalgybos institucijos turi atkurti pažeistas teises ir laisves, sunaikinti visus surinktus duomenis ir atlyginti asmeniui žalą. Taip pat siūloma numatyti, kad nustačius, jog kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės, apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos institucijos vadovas, prokuroras, turi būti informuojamas ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos.

Tiesa, teisių pažeidimą šiuo atveju nustatytų ne pats galima nukentėjęs žmogus, o institucijos ir tada žmogus būtų informuojamas apie jo sekimą, jei tai nepažeistų nacionalinių saugumo interesų, nekiltų grėsmė kito asmens gyvybei ir sveikatai, jei nebūtų atskleista valstybės paslaptis, jei tai nepakenktų nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams.

Nustačius, kad, vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą, pažeistos asmens teisės, šis asmuo galėtų kreiptis į teismą.

Vis dėlto, rengiant šias Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, Advokatūra siūlė parlamentarams įstatyme įtvirtinti galimybę asmeniui sužinoti, ar jis buvo sekamas. Advokatai ragino teisės akte numatyti, kad pačios kriminalinės žvalgybos institucijos privalėtų pranešti asmenims apie prieš juos vykdytas kriminalinės žvalgybos priemones, supažindinti šiuos asmenis su apie juos surinkta informacija, kai tyrimas yra pasibaigęs, kai tie asmenys nėra įtariami padarę nusikalstamą veiką, kai tai nepakenks atliekamam tyrimui. Advokatūros įsitikinimu, tokia nuostata leistų įgyvendinti asmens teisę sužinoti, ar jis buvo sekamas ir pačiam įvertinti, ar dėl to galėjo būti pažeistos žmogaus teisės.

Advokatūros manymu, šiuo metu įstatymo pataisose numatyta teisė asmeniui kreiptis į teismą ir ginti dėl kriminalinės žvalgybos pažeistas teises tėra labiau teorinė, kuri realybėje nebūtų įgyvendinama.

Seimo darbo grupė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų sudaryta po to, kai 2021 m. pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė svarstyti Advokatūros skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje nėra užtikrintos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą, nėra galimybės gintis nuo neteisėto sekimo.

Šis skundas pateiktas po Advokatūros ir teisėsaugos 2019 m. kilusio ginčo, kurio metu advokatai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdamos ar sekimas, slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu, tačiau buvo atsakyta, kad tokia informacija negali būti pateikta, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.

Institucijos privalo pranešti apie vykdytą sekimą

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) svarstant darbo grupės parengtas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, parlamento Tyrimų skyrius sulaukė prašymo atlikti apžvalgą, kaip kitose Europos šalyse reglamentuojama asmens teisė sužinoti apie tai, ar prieš jį buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba.

Seimo Tyrimų skyriaus surinktoje medžiagoje, su kuria susipažino ELTA, nurodoma, kad ne visos Europos šalys įstatymuose apibrėžia atskirą teisinę kriminalinės žvalgybos, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, režimą. Atskirai tokio teisinio režimo neišskiria, pavyzdžiui, Austrija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Suomija.

Atskiru teisiniu režimu kriminalinę žvalgybą iki ikiteisminio tyrimo reglamentuoja arba egzistuoja tam tikrai hibridiniai reguliavimo modeliai, pavyzdžiui, Airijoje, Estijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

Kaip teigiama Tyrimų skyriaus surinktoje informacijoje, pastarųjų šalių įstatymuose, kuriais reglamentuojama kriminalinė žvalgyba, tam tikrais atvejais numatyti įvairūs sekimo veiklos apribojimai. Pavyzdžiui, Airijoje, transporto priemonių judėjimą galima stebėti ne ilgiau negu 4 mėnesių laikotarpiu.

Estijoje nustatyta, kad turint prielaidų apie planuojamą nusikalstamą veiką, galima asmenį ar asmenis sekti 2 mėnesius ir vėliau laikotarpį pratęsti, tačiau, išnykus šioms, prielaidoms, prokuroro sprendimu, asmuo, kuris buvo sekamas, turi būti supažindintas su apie jį surinkta informacija (garso, vaizdo įrašais ir kita informacija) ir apskųsti institucijų veiksmus, jei jaučiasi, kad buvo pažeistos jo teisės.

Latvijos teisinėje bazėje, kaip rodo parlamento Tyrimų skyriaus surinkta informacija, numatyta, kad baigus operatyvinės veiklos procesą, asmuo, prieš kurį taikytos operatyvinės priemonės, informuojamas apie operatyvinės veikslo metodus ir jų įgyvendinimo laiką, jei tai nepakenks kito asmens interesams, slaptiems bendradarbiavimas, kitiems operatyviniams tyrimams, nacionalinio saugumo interesams.

Suomijos teisinis reglamentavimas numato, kad apie slaptų prievartos priemonių panaudojimą įtariamasis nedelsiant informuojamas raštu po to, kai ikiteisminis tyrimas perduodamas nagrinėti prokurorui, jis nutraukiamas ar sustabdomas. Įtariamasis prie slaptų prievartos priemonių naudojimą turi būti informuojamas ne vėliau kaip per 1 metus nuo jų taikymo nutraukimo, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2 metų.

Švedijos įstatymuose nėra numatyta prievolė informuoti asmenį apie jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemonės, tačiau teisinėje bazėje numatyti tam tikri saugikliai, pavyzdžiui, slaptąsias prievartos priemones naudoti ne ilgiau nei 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Kaip rašoma Seimo Tyrimų skyriaus surinktoje medžiagoje, pavyzdžiui, Vokietijos teisės aktai numatyta, kad apie taikytas sekimo priemones asmenys, kurie buvo sekami, turi būti informuoti kuo greičiau po šių priemonių panaudojimo, įsitikinus, kad dėl to nekyla rizika tolimesniam tyrimo vykdymui.

Surinkti duomenys gali būti panaudoti susidorojimui

TTK pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė Eltai teigė, kad minėta Seimo Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, jog Lietuva esą tebėra to nedaugelio valstybių, kuriose asmuo negali sužinoti, kad buvo sekamas gretose. Anot jos, ir nors parlamente sudaryta darbo grupė bandė spręsti šį klausimą, žmogaus teisės, žiūrint į naujos redakcijos teisės akto projektą, liko tinkamai neapgintos.

„Ta teisė asmeniui sužinoti, kad į jo privatų gyvenimą buvo kišamasi kriminalinės žvalgybos priemonėmis, yra labai ribota. Ta teisė yra minima tik tada, kai kriminalinės žvalgybos institucija nuspręs, kad galbūt buvo pažeistos žmogaus teisės – tik tada žmogus apie tai informuojamas. Tai jau dabar galiu pasakyti, kad nė viena institucija tų pažeidimų nepamatys. Mes paskutinio komiteto posėdžio metu bandėme klausti prokuratūros, kiek tokių atvejų praeityje buvo, kai jie patys nustatė, kad buvo kažkokia žala ir jie dėl to ėmėsi veiksmų, tai jie nesugebėjo įvardinti, tad, manau, tokių atvejų ir praeityje nėra buvę“, – pažymėjo A. Širinskienė.

Ji akcentavo, kad Seimui nusprendus įsteigti žvalgybos kontrolieriaus institutą, kriminalinė žvalgyba liko be ombudsmeno. Pasak TTK pirmininko pavaduotojos, Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos šios spragos esą taip pat neužtaisė.

A. Širinskienės manymu, neįtvirtinus nuostatos institucijoms pranešti asmenims apie jų atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, kyla abejonių dėl sekimo metu surinktos informacijos saugumo, jos saugojimo ir panaudojimo galimybių.

„Tokių duomenų saugoti, kuomet jie niekur nerealizuojami, neapreiškiami įtarimai ar vėliau ir kaltinimai, nėra tikslo, nors, kaip matome, noras saugoti tokius duomenis yra. (...) Ta informacija gali būti panaudojama labai įvairiai – ir politiniam susidorojimui, ir šantažui – jei ji yra saugojama ir vėliau kažkaip nuteka“, – dėstė parlamentarė.

A. Širinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad EŽTT taiko kiek žemesnius žmogaus teisių standartus bylose, kur kalbama apie nacionalinio saugumo interesus. Parlamentarės manymu, dėl to Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisose siekiama kriminalinę žvalgybą labiau sieti su nacionalinio saugumo aspektu. 

„Kada yra žvalgyba nacionalinio saugumo tikslais, Europos Žmogaus Teisių Teismas taiko ne tokius aukštus žmogaus teisių apsaugos standartus, argumentuodamas tuo, kad tai yra valstybės išlikimo klausimas. Tai šiek tiek tikrai bandoma tą kriminalinę žvalgybą dirbtinai pritraukti prie nacionalinio saugumo, nes, kai žiūri į kriminalinės žvalgybos bylas EŽTT, žmogaus teisių standartas yra labai aukštas, ypač, kai žmogus kriminalinės žvalgybos metodais yra stebimas ne bylos eigoje, ne reiškiant asmeniui kažkokių įtarimų“, – tvirtino A. Širinskienė.

Opozicija paramos nežada

Eltos kalbintas opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Saulius Skvernelis neslėpė nepalaikysiąs Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų, nes jose nėra nuostatos, kad institucijos privalėtų pranešti asmeniui apie jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones.

„Aš tikrai nepritarsiu“, – sakė S. Skvernelis ir pridūrė, kad ir mėgins savo argumentais įtikinti kolegas frakcijoje.

Jo įsitikinimu, žmonės, kurie nėra įtariamieji tyrimuose ar nėra duomenų, kad jie gali planuoti nusikaltimą, turi teisę sužinoti, jog buvo sekami.

„Demokratinėje valstybėje reikėtų to. Valstybės, kurios yra policinės arba linkusios į diktatūras, to nereikia. Gauname tokią situaciją, kad žmogus apie prieš jį atliktus veiksmus ne tik, kad nežino, bet ir negali sužinoti, o po to įvairiai apie tai spekuliuojama“, – tikino S. Skvernelis.

Parlamentaras dėstė, kad būta ne viena istorija, kai kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija galimai buvo panaudota, siekiant šantažuoti ar politiškai susidoroti su tam tikrais politikais.

„Geriausias pavyzdys – valdančiųjų iniciatyvą skelbti nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininką A. Stončaičiu, nes jis nežino apie jam taikytas kriminalinės žvalgybos kažkokias priemones. Jis ir negali sužinoti, pagal įstatymą. Kriminalinės žvalgybos priemonės greičiausiai taikytos ir prieš valdančiųjų atstovus – prisiminkime garsiąją „MG Baltic“ bylą, kur dalis valdančiųjų gal žino, gal dalis nežino, kad prieš juos taikytos priemonės. Kriminalinės žvalgybos taikymo mastai šalyje yra milžiniški, o žmonės negali apsiginti“, – aiškino politikas.

S. Skvernelis teigė, kad kriminalinė žvalgyba yra įrankis, duotas pareigūnams, tikintis, jog juo naudojantis, bus pažabota organizuotas nusikalstamumas. Tačiau, anot pašnekovo, panašu, jog šiuo įrankiu yra piktnaudžiaujama.

„Matau, kad tas įrankis, kuris buvo kažkada duotas – prie to ir aš nemažai prisidėjau – kovai su organizuotu nusikalstamumu išvirto į nesąžiningų pareigūnų manipuliavimą, dalyvavimą politikoje, žmogaus teisių pažeidinėjimą. Tikrai tokio įstatymo nepalaikysiu.

Dabar bandoma aiškinti, kad veikia kontrolės mechanizmas. Tai yra fikcija, niekas neveikia. Teismai nesigilina ir nežiūri. Žmogus, kurios asmeninis gyvenimas buvo pamintas, negali apsiginti niekaip“, – kalbėjo anksčiau policijos generalinio komisaro pareigas ėjęs politikas.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisoms paramos nežada ir opozicijoje dirbanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.

„Žmogus turi žinoti, kad buvo sekamas, o to nėra“, – priežastį, kodėl „valstiečiai“ nepalaikys įstatymo pataisų, Eltai įvardijo LVŽS frakcijos narys Dainius Gaižauskas.

„Mano galva, ta kontrolė šiai dienai yra silpna. Aišku, kriminalinės žvalgybos priemonės yra sankcionuojamos, prokuroras prižiūri tyrimą, bet kalbant apie tą dalį, kur žmogus pats gali ginti savo teises, tai kontrolės trūksta“, – pridūrė „valstietis“.

D. Gaižauskas pritarė kitų opozicijos atstovų mintims, kad nesant institucijų įpareigojimo pranešti asmeniui apie jo atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą, atsiranda erdvė piktnaudžiavimui.

„Yra galimybė piktnaudžiauti, pavyzdžiui, Šiauliuose organizuotų nusikaltimų tyrimų padalinys nuskambėjo, kai patys prekiavo narkotinėmis medžiagomis“, – sakė parlamentaras.

„Valstietis“ mano, kad numačius prievolę pranešti asmenims apie tai, kad jie buvo anksčiau sekami, pagerėtų ir pačios kriminalinės žvalgybos darbo kokybė.

„Pareigūnai žinotų, kad, jei nepasitvirtina informacija apie galimą nusikaltimą, jie privalėtų informuoti asmenis apie vykdytas priemones ir tai įpareigos pareigūnus dar kruopščiau atlikti visus veiksmus“, – dėstė D. Gaižauskas.

Lengva mojuoti žmogaus teisių vėliava  

Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos Seime pirmininkas, konservatorių atstovas Kęstutis Masiulis teigė manantis, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisose siūloma nuostata, jog asmuo būtų informuojamas apie jo sekimą, jei kriminalinės žvalgybos institucija nustatytų galimus žmogaus teisių pažeidimus, yra pakankama, siekiant apsaugoti žmogaus teises.

Valdančiųjų atstovas teigė, kad kriminalinės žvalgyboje dalintis informacija, ją atskleisti reikėtų labai atsargiai, nes tokiu būdu gali būti rizikuojama, jog bus pakenkta kitiems vykstantiems tyrimams.

„Neretai kriminalinėje žvalgyboje būna taip, kad ten gautas kažkoks paliudijimas apie vieną asmenį, bet išaiškėjo, kad yra kiti dalykai. Gali būti taip, kad jei informuosi minėtą asmenį apie taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, tai nutekės informacija kitam tinklui ir operacija žlugs. (...) Tai yra jautrus klausimas, jautrus klausimas ir kriminalinės žvalgybos institucijoms, nes joms reikia apsaugoti pranešėjus, pačius procesus, kurie trunka ilgai, būna net tarptautiniai, trunkantys ne vienerius metus“, – aiškino K. Masiulis.

Konservatorius neslėpė pasipiktinęs opozicijos atstovų priekaištais dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų. Anot jo, kriminalinės žvalgybos informacijos apsauga šiuo atveju yra prioritetas, mat, tai leidžia efektyviau užkardyti nusikaltimus.

„Opozicijai labai lengva mojuoti žmogaus teisių vėliava ir reikalauti, kad čia būtų taip, jog pakontroliavo kokį Kauno administracijos direktorių ir po to viską pranešė. Taip negalime elgtis. Mes juk kalbame apie narkotikų tinklus, nusikaltimus“, – sakė jis.

„Man atrodo, kad žmogaus teisės yra pakankamai apsaugotos, net galbūt yra priešingai – labai sunku surinkti įrodymus ir juos atiduoti teismams, kad jie būtų efektyviai panaudoti. Man atrodo, kad anglosaksiškoje teisėje, kur yra prisiekusiųjų teismas, daug efektyviau yra panaudojami surinki duomenys ir tie žmonės, kurie nusižengia, gauna atitinkamas bausmes“, – pridūrė K. Masiulis.

Be to, K. Masiulis, komentuodamas kritiką Kriminalinės žvalgybos pataisoms, neslėpė manantis, jog už jos stovi ir advokatai, ginantys galimai nusikaltimus padarius asmenis.

„Tai yra iš advokatų ateinantis interesas tam, kad jie gautų informaciją ir ta informacija galima būtų ne tik pasinaudoti, bet ir prekiauti, nes ji gali būti verta pinigų, padėtų kam nors pasislėpti, padėtų apsaugoti kriminalinius asmenis“, – aiškino konservatorių atstovas.