Turtingiausieji gyvena komunizme, o neturtingieji - kapitalizme

Kodėl Lietuvos gyventojai priversti tiek dirbti savo „pilvui", kai tuo tarpu kitų šalių piliečiai išleidžia tuos pinigus atostogoms, pramogoms arba taupo, investuoja? Kas mums trukdo gyventi oriau? Juolab kai ir Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė ragina Vyriausybę ieškoti būdų, kaip sušvelninti maisto kainų augimą.

Svarbūs procentai

Nors maistui išleidžiame tiek pat kiek vokiečiai, tačiau kai kurie maisto produktai Lietuvoje net brangesni.

Pavyzdžiui, pernai mūsų pieno produktų ir kiaušinių kainos 19 proc. viršijo Europos sąjungos vidurkį. Brangesni buvo ir aliejai bei kiti riebalai, taip pat duona.

Nepigūs ir būstai. „Swedbank" vyriausioji ekonomistė Latvijoje Liva Zorgenfreija šio banko ekonomikos forume teigė, jog Vilniuje ir Taline būstai jau sunkiai įperkami vidutiniams namų ūkiams. Kiek geresnė padėtis tik Estijoje.

Savas būstas yra labai svarbus, bet dar svarbiau - maistas. Lenkijoje, Krokuvoje veikianti apsipirkimo platforma www.picodi.com, jungianti 44 šalių pirkėjus, pateikė duomenis, jog lenkai maistui per mėnesį išleidžia 128 Eur, estai - 197 Eur, o latviai 164 Eur.

Tačiau daug svarbiau, kokį procentą tie maistui skirti pinigai sudaro visose mėnesio išlaidose. Pagal šį kriterijų lenkai maistui skirta 17,2 proc., latviai - 19,3 proc., estai - 20,2 proc., o mes - 21 proc. Tuo metu suomiai ir vokiečiai išleidžia tik 12 proc., iš ES šalių mažiausiai maistui išlaidauja Austrija (11,3 proc.), o už lietuvius ES prasčiau atrodo tik Rumunija (29 proc.).

Aišku, tokių išlaidų nepalyginsime su Nigerija, kuri maistui skiria net 59 proc. savo išlaidų.

Neteisinga mokesčių politika

Ką reikia daryti, jog situacija keistųsi?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius neabejojo, kad dėl didelių kainų kaltos ir valdančiųjų padarytos klaidos.

„Pirmiausiai turiu pasakyti, - kalbėjo A.Butkevičius, - kad 2020-2021 metais buvo ne tik labai blogai vykdoma Europos Centrinio Banko (ECB) politika, bet ir šios mūsų Vyriausybės politika irgi buvo tokia, kad reikia įlieti į rinką didžiulius kiekius pinigų. O tai sukėlė didžiulę infliaciją. Jeigu tie pinigai būtų nuėję į investicijas, tai tada situacija būtų buvusi visiškai kitokia.

Dabar ką reikia daryti, norint padidinti žmonių darbo pajamas ir ypač tiems, kurie gyvena iš pensijų? Manau, kad ta mokestinė reforma, kurią darė ši Vyriausybė, tai visiškai nevykusi. Kaip tik reikėjo mažinti GPM (Gyventojų pajamų mokesčio) tarifą. Ypač tiems žmonėms, kurie uždirba iki vieno VDU (vidutinio darbo užmokesčio - 2000,1 Eur). Tai savotiškai būtų tapę progresine mokesčių sistema ir tada šiems žmonėms, neuždirbantiems daugiau nei VDU, realiosios pajamos būtų padidėjusios dėl mažesnio GPM tarifo.

Antras dalykas - kitaip turėtų būti taikomas NPD (Neapmokestinamųjų pajamų dydis). Didžioji NPD dalis yra taikoma tiems, kurie uždirba iki vieno VDU. Daug tarptautinių ekspertų iš pasaulio bankų, taip pat mokesčių politikos ekspertai jau nuo kovo plačiai kalbėjo apie darbo užmokesčio apmokestinimą, bet pas mus valdantieji padarė taip, kad tiems, kurie daug uždirba, netgi mažino GPM tarifą. Per metus uždirbantys nuo 120 tūkst. eurų iki 180 tūkst. eurų moka 5 proc. mokestį, o kas uždirba daugiau nei 180 tūkst. - 7 proc. Tai vienas dalykas. O kitas dalykas - šita Vyriausybė vis dėlto neskatina investicijų į gamybą.

Be to, neduok Dieve, jei būtų priimtas toks sprendimas, valdantieji nori apmokestinti įmones, kurios gamina. Pavyzdžiui, kurios dalyvauja mėsos, pieno perdirbimo procesuose. Vyriausybė nori tokioms įmonėms įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kai tuo metu JAV visai kitu keliu eina. Dabar JAV, pasakyčiau, parodė pasaulinį pavyzdį, skatindama investicijas į gamybą. Tam skyrė beveik 200 milijardų JAV dolerių. Bet JAV Vyriausybė aiškiai pasakė, kad jei investicijos bus į gamybą, tada bus ir lengvatų, o jei ne į gamybą - nebus jokių lengvatų.

Tad šalies ekonominė būklė priklauso ir nuo vyriausybių politikos. O tokios nekompetentingos mūsų Finansų ministerijos, kokia dabar yra, mes, ko gero, dar neturėjome."

Komentuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Povilas GYLYS:

Kodėl Lietuvoje žmonės net penktadalį savo išlaidų skiria maistui?

Atsakymas yra iš dviejų dalių. Konstatuojame, kad mūsų visuomenė nesilaiko socialinio teisingumo principo, kuris kitoms Europos valstybėms būdingesnis. Lietuva neteisingai paskirsto turtą. Nes Lietuvoje didžiausias pajamas gaunantys gyventojai, sudarantys 12 proc., gauna 7 kartus didesnės pajamas nei 20 proc. pačių neturtingiausių gyventojų. Tai didžiulis atotrūkis. O Europoje, kiek prisimenu, nelabai kur taip yra.

Aišku, totalios lygybės niekur nėra ir nereikia, bet ta didžiulė Lietuvos nelygybė reiškia, jog kažkas gali gyventi, sakykime, 1 proc., beveik komunizmo sąlygomis, tenkinti visus savo poreikius, kokie tik yra. O tai buvo vienas iš komunizmo idealų. Turtingiausieji Lietuvoje gyvena komunizme, o neturtingieji - kapitalizme.

Darbo užmokesčio dalis BVP pas mus yra gerokai mažesnė negu daugelyje kitų šalių. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad yra pyragas BVP, kurį mes sunešėme savo darbu, bet mūsų darbo užmokesčiui tame BVP pyrage tenka tik 40 proc. Tačiau dauguma mūsų gyventojų yra darbo žmonės, samdomi darbuotojai, bet jie gauna tik 40 proc. nuo nacionalinio pyrago, iškepto per metus. Turime politikoje lyg ir kairiuosius, turime krikščionis, o tikrasis krikščioniškasis mokymas irgi pasisako už teisingumą. Tikras krikščionis atjaučia vargstantį, yra prieš laukinį darvinistinį turto pasidalijimą.

Antras dalykas - tam tikra piliečių gerovės dalis yra suteikiama per valstybės biudžetą. Tai pensijos, nemokamas gydymas, mokymas ir t.t. Šie dalykai yra įrašyti į Konstituciją. Jos 41-as straipsnis garantuoja nemokamą mokymą, o 53 straipsnis - nemokamą gydymą. Konstitucija buvo orientuota į socialinį teisingumą.

Jeigu tau už tavo vaikų mokslą nereikia mokėti, už gydymą nereikia mokėti, jeigu tu gauni pensiją, iš kurios gali pragyventi, tada galime kalbėti apie gerovės valstybę. Bet taip nėra. Mes praktiškai privatizuojame sveikatos apsaugą. Faktiškai reikia mokėti ir valstybinėse, ir privačiose medicinos įstaigose. Mes privatininkus finansuojame iš valstybės biudžeto ir niekas to kažkodėl nemato. Ir tai yra „gerovės" dalis.