Ar bus pareikalauta atsakomybės iš Dainiaus Kreivio?

Nesibaigiantys ministro viražai

Ūkio ministru tuometinio prezidento Valdo Adamkaus dekretu, D.Kreivys buvo paskirtas 2008 m. Vienas pirmųjų jo darbų buvo Ūkio ministerijos suskaidymas į dvi institucijas - Ūkio ministeriją ir Energetikos ministeriją, kuriai jis šiuo metu ir vadovauja.

D.Kreivio kaip ūkio reikalų ministro karjera baigėsi 2011 metais. Tuomet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutarė, kad D.Kreivys, skirdamas ES finansinę paramą mokykloms, neįvykdė įstatymuose numatyto reikalavimo - vengti interesų konflikto ir elgtis, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Prezidente tapusiai Daliai Grybauskaitei viešai išreiškus nepasitikėjimą ministru, D. Kreivys atsistatydino.

Po 2020 metų rinkimų dabartinė šalies premjerė Ingrida Šimonytė D.Kreivį pasiūlė vadovauti Energetikos ministerijai. Šiuo metu šalies prezidento pareigas einančiam Gitanui Nausėdai spalvinga kandidato į ministrus praeitis neužkliuvo ir jis premjerės pasirinkimui pritarė.

Stasio Žumbio nuotr.

Ko buvo vertas toks pasirinkimas puikiai iliustruoja dabartinės elektros kainos ir niekam, nebent išskyrus jį patį, nesuprantami ministro D.Kreivio komentarai. Reaguodama į susidariusią situaciją Seimo socialdemokratų frakcija iniciavo ministrui interpeliaciją.

Pats D.Kreivys savo atsakomybės dėl susidariusios padėties nemato ir teigia, kad jam inicijuota interpeliacija yra „pastarąjį dešimtmetį dirbusių dviejų vyriausybių neveikimo vystant elektros gamybos pajėgumus pasekmė". Ministrą palaiko ir jo bendrapartiečiai - Pauliaus Saudargo nuomone, tai, kad lenkai D.Kreivį apdovanojo „už nuopelnus energetiniam saugumui" esą įrodo, jog jis dirba puikiai, nors absoliuti dauguma šalies visuomenės mano priešingai.

Kritikos ministrui rugsėjo 15-ąją vykusio susitikimo metu negailėjo ir frakcijos „Vardan Lietuvos" nariai.

Tarsi interpeliacijos būtų maža, Seimo narys Petras Gražulis įregistravo rezoliucijos projektą. Ja Seimui siūlė kreiptis į teisėsaugos institucijas ir ištirti 14-a įtartinų galimai korupcinių valdančiųjų veiksmų. Nors rezoliucijoje minima ir D.Kreivio pavardė, pats ministras su žurnalistais bendrauti nepanoro ir į klausimą - kaip vertina tokią P.Gražulio iniciatyvą - atsakyti nesugebėjo. Kaip ir į klausimą apie tai, kiek už elektrą moka su juo siejama įmonė „Moki-veži".

Seimas į ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkę neįtraukė P.Gražulio parengto rezoliucijos projekto. Už tai, kad projektas atsirastų darbotvarkėje, balsavo 47 Seimo nariai, prieš buvo 56, susilaikė 14 parlamentarų.

Tokiu balsavimo rezultatu nusivylęs P.Gražulis tvirtino, kad valdantieji turėtų būti suinteresuoti, kad prokuratūra ištirtų padėtį elektros rinkoje ir duotų atsakymą. „Kadangi balsuoja prieš, tai akivaizdu, kad, matyt, yra daug neskaidrių dalykų ir tam tikra grupuotė lobsta gyventojų ir verslo sąskaita",- iš Seimo tribūnos piktinosi P.Gražulis.

Beje, beveik tuo pat metu, kai viešumoje pasirodė informacija apie socialdemokratų D.Kreiviui ruošiamą interpeliaciją, I.Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas energetikos ministro sutuoktinę Dalią Kreivienę nusprendė pasiūlyti ambasadore Italijoje. Bet čia, aišku, tik sutapimas...

Dainius Kreivys su žmona Dalia. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Būtina ginti viešą interesą

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje P.Gražulis nurodė, kad suformulavo klausimus Generalinei prokuratūrai, kuri privalo ginti viešą interesą. Taip pat jis nurodė, jog dėl nepagrįstai aukštų elektros kainų bus kreipiamasi ir į kitas teisėsaugos institucijas.

P.Gražulis priminė, kad, nepaisant to, jog elektros kainos Lietuvoje ir taip yra didžiausios visoje ES, jos toliau nenumaldomai kyla.

„Toks žymiai didesnis nei pas kaimynus energetikos kainų nestabdomas didėjimas žlugdo Lietuvos žmones ir verslą. Ar tikrai šie procesai susiję tik su tuo, kad patys gaminame tik 30 proc. Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos? - klausė politikas. - Atėjus į valdžią konservatoriams, energijos ir ypač elektros kainos visada kildavo. Kyla įtarimų, kad ir šis elektros kainų šuolis, didesnis, nei regione, galimai yra susijęs su valdančiaisiais politikais, kurie galimai padeda neteisėtai pelnytis savo bendrininkams - elektros perpardavinėtojams bei kitiems elektros rinkos subjektams."

P.Gražulio parengtas Rezoliucijos projektas:

„1 straipsnis. Kreiptis į LR Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir prašyti įvertinti, ar atskirų Lietuvos pareigūnų veiksmuose, sudariusiuose sąlygas elektros energijos perpardavinėtojams bei kitiems elektros rinkos subjektams neteisėtai gauti nepagrįstą naudą, nėra nusikaltimo sudėties:

1. Kodėl nėra reguliariai viešai skelbiamos elektros pirkimo ir pardavimo kainos visoje elektros gamybos, perdavimo ir pardavimo grandinėje?

2. Kodėl valstybės kontroliuojama įmonė AB „Ignitis grupė" perka elektrą iš savo pačios dukterinių įmonių „Ignitis gamyba" ir „Ignitis Renewables" labai brangiai per biržą, užuot pirkę tiesiogiai ir pigiai - juk nėra jokio įstatyminio reguliavimo, kuris tai draustų?

3. Kodėl valstybės per akcijų paketus kontroliuojamų elektros gamybos, perdavimo ir pardavimo grandinėje dalyvaujančių įmonių pelnai nėra apriboti iki 5 proc., kaip tai numatyta įstatyme? Ir kas iš elektros tiekėjų gauna naudą iš šios schemos?

4. Garantinio tiekimo kaina yra nustatoma prie praėjusio mėnesio biržos vidutinės kainos pridedant elektros perdavimo tinklo paslaugų kainą (9,342 ct/kWh), taip pat 21 proc. PVM ir 25 proc. pelno maržą! Ar toks valdančiųjų žūtbūtinis noras priversti visus gyventojus dalyvauti liberalizuotoje elektros rinkoje, į kurią įleisti buvo ne tik elektros gamintojai, bet ir elektros perpardavinėtojai, baudžiant liekančius garantiniame tiekime penkis kartus didesne pelno marža, nėra viešo intereso pažeidimas?

5. Jei elektros kainų skirtumą tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių bandoma paaiškinti mažesniais elektros generavimo pajėgumais Lietuvoje, kodėl valdantieji atidėjo antrojo jungties su Lenkija statybą?

6. Ar kuriant ir įtvirtinant „Nordpool" biržos veikimo mechanizmą (algoritmą), įgalinantį gauti normalioje rinkoje neįsivaizduojamus pelnus, nebuvo atskirų Lietuvos pareigūnų piktnaudžiavimo savo pareigomis elementų? Kodėl kitos Europos šalys kreipėsi į EK prašydamos pakeisti šį gyventojus ir verslą skurdinantį algoritmą dar 2022 kovo mėn., o Lietuvos valdžia delsė tai daryti iki šiol?

7. Ar nebuvo korupcinių interesų privatizuojant AB „Ignitis grupės", 27 proc. valstybei priklausančių jos akcijų? Jei reikėjo kelių šimtų milijonų eurų energetikos plėtrai, tai juos galima buvo pritraukti be akcijų privatizavimo skolinantis tarptautinėse rinkose su valstybės garantija. Dabar šis privatizavimas trukdo tiekti elektrą gyventojams ir verslui už savikainą, nes naujieji akcininkai siekia viršpelnių (kodėl įstatyme nėra jiems nustatyta 5 proc. pelno marža?)?

8. Ar dalinai privatizuojant AB „Ignitis grupę", jos vadovas Rokas Masiulis bei kiti pareigūnai nesiekė asmeninės naudos?

9. Ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pareigūnų veiksmuose neužkardant elektros kainos neadekvataus augimo nėra nusikaltimo sudėties?

10. Jei parduotuvių tinklas „Moki-veži" ir su juo susijusios įmonės, pasinaudodamos viešai neprieinama informacija, sudarė labai naudingą elektros įsigijimo sutartį, ar tokiu atveju ministras D. Kreivys nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi?

11. Ar ministras D. Kreivys savo darbo pradžioje iškart sustabdydamas 700 MW elektros vėjo parko statybą, nepažeidė viešo intereso?

12. Ar nebuvo pažeistas viešasis interesas nustatant 2 MW limitą saulės ir hibridinėms (saulės ir vėjo) elektrinėms - dėl šio apribojimo nauji saulės ir vėjo energijos gamintojai negauna iš AB „Litgrid" ir AB „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) prisijungimo sąlygų ir leidimų, kas labai trukdo atpiginti elektros kainą?

13. Kodėl ir kieno iniciatyva buvo sunaikinti tris kartus pigesnio kuro - mazuto blokai Elektrėnų elektrinėje, kurie galėjo gaminti 600 MW elektros. Dabar su jų pagalba elektros kainos gamyba Lietuvoje būtų du kartus pigesnė, nei gaminant elektrą iš dujų. Ar šiuose veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties?

14. Ar panašus biokuro, įskaitant malkas, brangimas gyventojams, nėra tyčia sukeltas aukščiau minėtų pareigūnų, siekiančių bet kokia kaina pasipelnyti gyventojų ir verslo sąskaita?