1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad dėl antradienį Lenkijoje užfiksuotų raketų sprogimų karinės grėsmės lygis Lietuvoje yra nepakitęs. Taip šalies vadovas teigė po trečiadienio rytą sušaukto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione. Anot G. Nausėdos, bendras grėsmių lygis yra padidėjęs jau anksčiau, tačiau Lietuva ėmėsi visų reikiamų žingsnių krašto ir ypatingos svarbos objektų apsaugai užtikrinti.
„Karinės grėsmės situacijos vertinimas šiandien – kalbėjo ir kariuomenės vadas, ir krašto apsaugos ministras – jis iš esmės yra nepakitęs. Kitaip tariant, grėsmė yra padidėjusi, bet ji padidėjo jau anksčiau“, – trečiadienį po posėdžio žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Mes ėmėmės visų reikiamų priemonių nepaprastosios padėties sąlygomis, kurios reikalingos adekvačiai reaguoti į šią susiklosčiusią situaciją. Jos jau buvo įgyvendintos. Kai kas buvo įgyvendinta ir (dalis priemonių – ELTA) – visiškai pastaruoju metu. Lietuvos reakcija į situaciją yra adekvati, atitinkanti realijas. O incidentų grėsmė, kaip ir minėjau, yra padidėjusi ir mes privalome būti pasirengę“, – aiškino jis.
Jis teigė, kad tokių incidentų tikimybė Lietuvoje yra itin maža, visgi, pabrėžė jis, svarbu nepamiršti, jog gyvename tarp dviejų agresorių – Rusijos ir Baltarusijos.
„Galime kalbėti tik apie atsitiktinių raketų trajektorijas. Tokia tikimybė, kad tokios raketos gali atskristi iki Lietuvos, tikrai yra labai nedidelė. Tačiau mes turime atkreipti dėmesį, kad kare dalyvauja ne tik Rusija. Agresijoje prieš Ukrainą dalyvauja ne tik Rusija. Skirtingu intensyvumu, tačiau šiame kare dalyvauja Rusijos satelitas – Baltarusija. Štai kodėl tokie incidentai gali atsitikti ir kitose vietose, bet dar kartą pasikartosiu, kad šiandien tikimybė, kad kažkas panašaus gali atsitikti Lietuvos teritorijoje, dėl labai suprantamų techninių priežasčių – dėl atstumų ir kitų dalykų – yra minimali“,
Paklaustas, ar svarstyta padidinti kariuomenės parengties lygį, G. Nausėda tvirtino, kad situacija yra tinkamai kontroliuojama, todėl papildomų veiksmų kol kas imtis nereikia. Visgi, šalies vadovas teigė, kad dabar pagrindiniu uždaviniu lieka NATO rytinių valstybių stiprinimas.
„Kažkokių ypatingų naujų žingsnių, kurie būtų nukreipti į kritinės infrastruktūros apsaugą arba mūsų karinę apsaugą, nebuvo padaryta, nes situacija yra pakankamai gerai kontroliuojama. Tačiau mes tikrai sieksime visomis išgalėmis, kad NATO lygiu būtų priimti sprendimai ir atkreiptas padidintas dėmesys jau naujų aktualijų kontekste rytiniam NATO flangui ir jo saugumui. Tai šiandieną yra nepaprastai svarbu ir NATO dangus turi būti apsaugotas 100 procentų“, – akcentavo G. Nausėda.
Antradienį Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus.
Šių atakų metų netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, suderinęs su šalies prezidentu, antradienio vakarą skubiai sušaukė Ministrų Tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.
Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį per susitikimą su pasaulio lyderiais teigė, kad yra požymių, jog raketa, pataikiusi į kaimą Lenkijos rytuose, galėjo būti Ukrainos priešlėktuvinė raketa.
