Naujausi reitingai: LSDP vertinimas reikšmingai nepakito, Šakalienės – vienas prasčiausių

Vis dėlto, didesni pasikeitimai – atskirų politikų vertinimuose. Pastarąjį mėnesį dėmesio centre atsidūrusios buvusios krašto apsaugos ministrės, socialdemokratės Dovilės Šakalienės vertinimas – vienas prasčiausių.

Tuo metu partijos lyderis, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius savo populiarumą išaugino bene dešimtadaliu.

Tai rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. 

Spalio 16 - 28 d. atlikto tyrimo metu, gyventojų teirautasi, už kokią politinę jėgą jie balsuotų, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį. Daugiausia – 11,8 proc. apklaustųjų balsuotų už Mindaugo Sinkevičiaus vedamą valdančiąją Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Prieš mėnesį ketinančių balsuoti už šią politinę jėgą buvo 14,3 proc. 

Valdančiuosius socialdemokratus vejasi Lauryno Kasčiūno vedama opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija – naujausios apklausos duomenimis, konservatoriai sulauktų 11,1 proc. respondentų palaikymo. Rugsėjį už šią partiją būtų balsavę 13,3 proc. apklaustųjų. 

Už opozicinę Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ ketintų balsuoti 10,5 proc. respondentų, prieš mėnesį tokių buvo 10,3 proc.

Tuo metu europarlamentaro Aurelijaus Verygos vedami „valstiečiai“ spalį būtų sulaukę 10,5 proc. respondentų balsų – prieš mėnesį taip tvirtino 9,1 proc. apklaustųjų.

Reitingų lentelės penketuke – valdančioji „Nemuno aušros“ partija su Remigijumi Žemaitaičiu priešakyje.

Už šią politinę jėga spalį būtų balsavę 8,5 proc. apklaustųjų, panašiai tiek ir rugsėjį – 8,8 proc. atsakiusiųjų. 

Opozicinį Liberalų sąjūdį spalį ketino remti 7 proc. apklaustųjų, kai rudens pradžioje tokių buvo 5,4 proc. 

Spalį už Darbo partiją būtų balsavę 3,2 proc. respondentų, Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) – 3,1 apklaustųjų, o Tomo Vytauto Raskevičiaus vedamą Laisvės partiją – 2,4 proc. 

Už kitą politinę partiją balsuotų 4,7 atsakiusiųjų. 

Tiesa, pastarąjį mėnesį sumažėjo respondentų, neketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose arba neapsisprendusių, už ką balsuoti, skaičius – prieš mėnesį tokios pozicijos laikėsi 3 iš 10 apklaustųjų (28,5 proc.), kai spalį tokių respondentų  buvo šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis – 27,2 proc. 

Pagerėjo M. Sinkevičiaus vertinimas

Palyginti su rugsėjį vykdyta apklausa, daugiausiai – 9 procentiniais punktais pagerėjo Jonavos mero, LSDP lyderio Mindaugo Sinkevičiaus vertinimas. Spalį politiką palankiai vertino 45 proc. apklaustųjų, kai rugsėjį tokių buvo 36 proc. 

„Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės teigimu, pokytį lėmė M. Sinkevičiaus tapimas partijos lyderiu. Kaip pabrėžia ji, tuomet išauga visuomenės susidomėjimas. 

„Kai jis tapo pirmininku, sulaukė kur kas daugiau dėmesio bei pats rodė daugiau aktyvumo. Tai yra bendra tendencija, nes su kitomis partijomis yra panašiai. Kai „valstiečių“ pirmininku tapo Aurelijus Veryga – jis irgi sulaukė daugiau dėmesio, buvo vertinimo pagerėjimas. Panašiai ir su Laurynu Kasčiūnu, kai tapo TS-LKD pirmininku“, – teigė „Baltijos tyrimų“ direktorė. 

Be to, 7 procentiniais punktais padaugėjo apklaustųjų, palankiai vertinančių „valstietį“ Valių Ąžuolą. Spalį politiką palankiai vertino 41 proc. respondentų, tuo metu prieš mėnesį palankiai vertinantys Seimo narį atsakė 34 proc. apklaustųjų. 

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vertinimas pakilo 5 procentiniais punktais. Atliktos apklausos rezultatai parodė, kad spalį politiką palankiai įvertino 34 proc. apklaustųjų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 29 proc. 

Tuo metu 4 procentiniais punktais pagerėjo trijų politikų vertinimas. Vyriausybės vadovę Inga Ruginienę palankiai vertina 48 proc. respondentų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį – 44 proc., o Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen palankiai vertinusių spalį buvo 36 proc. 

Atlikta apklausa atskleidžia, kad gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (78 proc. palankiai, 12 proc. nepalankiai), eksprezidentę Dalią Grybauskaitę (61 proc. palankiai, 30 proc. nepalankiai) ir dabar Simono Daukanto aikštės rūmams vadovaujantį Gitaną Nausėdą (55 proc. palankiai, 37 proc. nepalankiai).

Nepalankiausiai įvertintas buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – jį 75 proc. gyventojų įvertino nepalankiai ir 16 proc. palankiai. 

Neigiamai gyventojai vertina ir Dovilę Šakalienę (73 proc. pasisakė nepalankiai, 15 proc. palankiai), Viliją Blinkevičiūtę (70 proc. nepalankiai, 19 proc. palankiai), Vytautą Landsbergį (68 proc. nepalankiai, 22 proc. palankiai), Ingridą Šimonytę (66 proc. nepalankiai ir 28 proc. palankiai), Gintautą Palucką (64 proc. nepalankiai, 23 proc. palankiai), Remigijų Žemaitaitį (58 proc. nepalankiai, 31 proc. palankiai), Agnę Širinskienę (58 proc. nepalankiai, 28 proc. palankiai), Viktoriją Čmilytę-Nielsen (55 proc. nepalankiai, 36 proc. palankiai) ir Lauryną Kasčiūną (54 proc. nepalankiai, 36 proc. palankiai).   

Smuko D. Šakalienės vertinimas

Spalį atlikta apklausa parodė, kad per pastarąjį mėnesį 5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių buvusią Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovę Dovilę Šakalienę. Rugsėjį politikę palankiai vertino 20 proc. apklaustųjų, o spalio viduryje atliktos apklausos metu tokių buvo 15 proc. 

Tuo metu 73 proc. respondentų atsakė nepalankiai vertinantys socialdemokratų partijai priklausančią politikę. 

Per šį laikotarpį buvusi krašto apsaugos ministrė įsivėlė į skandalą dėl formuojamo kitų metų valstybės biudžeto. Pasirodžius informacijai apie vykusius susitikimus KAM su visuomenininkais ir žurnalistais, kuriuose tvirtinta, kad kitų metų  biudžete numatytos lėšos gynybai bus mažesnės nei išties planuojama, eksministrė įsivėlė į ginčą su premjere Inga Ruginiene. Pastaroji susitikimą pavadino sabotažu. Savo ruožtu D. Šakalienė tikino apie tokį susitikimą ministerijoje nežinojusi.

Po kilusių įtampų, Vyriausybės vadovė susitikusi su šalies vadovu Gitanu Nausėda pareiškė jam teiksianti prašymą atleisti krašto apsaugos ministrę. Kaip tada tikino premjerė, jos pasitikėjimą bendrapartiete sugriovė D. Šakalienės melas, nusiskundimai iš KAM darbuotojų. 

Neigiamos emocijos lemia atskirų politikų vertinimą

Komentuodama naujausios apklausos rezultatus, „Baltijos tyrimų“ vadovė Eltai sakė, kad pavieniai partijos narių skandalai paprastai atsispindi jų asmeniniuose vertinimuose, tačiau tai nebūtinai daro įtaką pačios partijos reitingams.

„Neigiamos nuostatos arba neigiamų vertinimų padidėjimas daugiau liečia atskirus partijos politikus ar jų lyderius. Matome Gintautą Palucką – pavasarį, kol buvo premjeru, jis buvo labai neblogai vertinamas. Po visų vasaros istorijų, jo teigiamas vertinimas smarkiai sumažėjo. Pagerėjo Ingos Ruginienės vertinimas jai tapus ministre pirmininke, Dovilė Šakalienė prarado pasitikėjimą – tos neigiamos emocijos ir neigiami vertinimai daugiau paliečia atskirus politikus, o kai reikia rinktis už kokią partiją norėtų balsuoti, socdemų rinkėjai, panašiai kaip ir TS-LKD, yra gana ištikimi ir tada jie vertina partiją, o ne atskirus lyderius“, – Eltai sakė R. Ališauskienė, paaiškindama, kodėl socialdemokratų reitingas skandalų įkarštyje smuko nežymiai. 

„Ir partija, ir socdemų politikai matomi kaip pagrindinė valdančiosios daugumos partija, todėl tas jiems prideda stabilesnio vertinimo“, – pridūrė ji.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa vyko 2025 m. spalio 16 - 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. 

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.