1 nuotr.Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė susitarimą su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl jos plėtros Lietuvoje. Kaip teigiama ekonomikos ir inovacijų ministerijos išplatintame pranešime, projektui suteiktas stambaus projekto statusas.
Anot ministerijos, apie tai, kur bus statoma gamykla, ketinama paskelbti artimiausiomis savaitėmis.
A.Armonaitė tikina, kad šios gamyklos įsikūrimas – reikšmingas žingsnis siekiant atliepti neatidėliotinus mūsų šalies gynybos ir saugumo poreikius.
„Gamyklos įkūrimas padės užsitikrinti nenutrūkstamą prieigą prie būtiniausių ginklų ir šaudmenų, nes Europos gynybai reikalingus produktus gaminsimės patys. Investavus daugiau kaip 180 mln. eurų, naujoje gamykloje taip pat tikimasi sukurti mažiausiai 150 naujų darbo vietų“, – teigia A. Armonaitė.
„Rheinmetal“ atstovai yra dėkingi Lietuvai už galimybę vystyti ilgalaikę partnerystę.
„Esame dėkingi už šią ilgalaikę partnerystę su Lietuva. Ji dar kartą patvirtina mūsų siekį būti vienu iš nacionalinio ir tarptautinio saugumo užtikrinimo ramsčių“, – teigia „Rheinmetall“ generalinis direktorius Armin Pappergeris.
„Vertiname, kad Lietuva pasirinko mus savo gynybos pramonės partnere. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šalies suverenumo stiprinimo amunicijos srityje“, – sako „Rheinmetall“ Tarptautinių strateginių programų organizavimo skyriaus vadovas Maximilianas Frochas.
Tikimasi, kad gamykla per metus pagamins dešimtis tūkstančių 155 mm kalibro šaudmenų.
A. Armonaitė tikisi, kad su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) pavyks susitarti dėl jo valdomos valstybinės žemės perleidimo „Rheinmetall“ gamyklai. Visgi, pažymi ministrė, jei to padaryti nepavyks, Vyriausybė turi instrumentų, kad valstybei itin svarbus projektas būtų užbaigtas kaip suplanuota – netoli Baisogalos esančiame sklype.
„Instituciniai mechanizmai egzistuoja, bet norisi bendradarbiavimo keliu tai padaryti“, – pirmadienį Eltai sakė A. Armonaitė.
„Žemė priklauso valstybei, universitetas ja naudojasi. Tai reiškia, kad nėra kažkokios nuosavybės teisės. Antras dalykas, aš suprantu, kai valstybei šis projektas yra toks reikšmingas, gali kilti pagundų ieškoti situacijos ir papildomų naudų. Tokius ženklus matome, bet aš viliuosi, kad derybos su šiuo universitetu ir jo padaliniais netruks ilgiau nei derybos su „Rheinmetall“, – sakė ministrė.
A. Armonaitės teigimu, nuo susitarimo dėl sklypo priklausys ir tai, kada Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ atidarys gamyklą Lietuvoje.
„Reikia geranoriško bendradarbiaujančio požiūrio iš universiteto, kuris naudojasi valstybei priklausančia žeme. Aš asmeniškai tikiuosi, kad Vyriausybei pokalbiuose su universitetu pavyks rasti sprendimus“, – pažymėjo A. Armonaitė.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas šį klausimą planuoja svarstyti birželio 13-ąją vyksiančiame neeiliniame tarybos posėdyje.
„Vyriausybės nutarime įvardintas žemės sklypo paėmimas ir kitų suteikimas (...) šiuo metu dar yra vertinama LSMU ir atsakingose valstybinėse institucijose. Įvertinus visą reikalingą ir atnaujinamą informaciją, šis klausimas galėtų būti svarstomas neeiliniame LSMU tarybos posėdyje birželio 13 dieną“, – teigiama LSMU Eltai perduotame komentare.
Balandžio pabaigoje Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Įstatymui įsigaliojus, šie gamintojai galės pradėti projektų vystymą dar negavę statybų leidimų. Šiuos leidimus projektų vykdytojai turės gauti iki statybų pabaigos.
Pakeitimais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip sudaromos sąlygos tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Šie įstatymų pakeitimai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija.
