Kriptovaliutininkų rojus Lietuvoje baigsis?

Įspėjo apie rimtas spragas

Su pinigų plovimu kovojantys pareigūnai viliasi, kad nuo lapkričio 1 d. sugriežtinus virtualiųjų valiutų operatorių veiklos Lietuvoje sąlygas, šiame sektoriuje atsiras daugiau skaidrumo. Kaip žinoma, kriptovaliuta leidžia anonimiškai atlikti mokėjimus internete.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) praeitą savaitę paskelbė apie atliktą Lietuvoje įsteigtų 195 depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir keityklų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių strateginę sektorinę analizę. Situacija gali atrodyti gana skandalingai.

„Beveik 90 proc. analizuotų bendrovių nė karto neteikė FNTT informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar operacijas, lygias ar viršijančias 15 tūkst. eurų. Čia įžvelgiame riziką, kad netinkamai įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones, gali atsirasti terpė vykdyti nusikalstamas veikas", - sako naujasis FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

Pasak jo, tokias rizikas iš dalies patvirtina ir atlikti planiniai kriptovaliutininkų bendrovių patikrinimai, parodę, kad jos įgyvendina ne visas prevencijos priemones, o kai kurių įmonių veikloje yra rimtų spragų.

Mušė rekordus

Dar vasarą FNTT skelbė, kad šiemet per pirmąjį pusmetį net beveik 34 kartais padaugėjo kriptovaliutos operatorių pranešimų apie įtartinas operacijas ar sandorius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šis aktyvėjimas mušė rekordus. Tuomet teigta, kad operatoriai pradėjo atidžiau žiūrėti į pinigų plovimo prevenciją.

Šiemet per pirmąjį pusmetį labai išaugo sustabdytų lėšų suma pagal gautus pranešimus: ji pasiekė daugiau nei 105 mln. eurų, o pernai - kiek daugiau nei 27 mln. eurų. Didelę tokių pranešimų dalį siuntė virtualiųjų valiutų operatoriai. Minimos įtartinos operacijos galimai buvo susijusios su tamsiajame internete klestinčiais darbeliais.

Pasak R.Kiškio, didžiausias operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis stebimas šiemet. Iki spalio vidurio apie savo veiklos pradžią FNTT informavo jau 788 įmonės. Sektoriui plečiantis, rizika, kad veikla gali būti naudojama pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, taip pat išaugo.

Kaip rašė „Vakaro žinios", anksčiau tokios įmones dažniau steigdavosi Estijoje, bet ten buvo sugriežtinti reikalavimai, pradėtas licencijavimas. O Lietuvoje tereikėjo užsiregistruoti ir informuoti FNTT apie asmenį, kuris bus atsakingas už pinigų plovimo prevencijos veiklą.

Mažai ryšio su Lietuva

FNTT apžvelgta minėtų 195 bendrovių analizė parodė, kad joms daugiausiai vadovauja Lietuvos piliečiai - 30 bendrovių, iš kurių 13 yra įsteigtos pardavimui. Toliau - Jungtinės Karalystės (13), Kipro (12), Rusijos (11), Estijos (10), Latvijos (10), Ukrainos (10), Prancūzijos (9) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (7) piliečiai, o taip pat kitų šalių piliečiai, pavyzdžiui, Indijos, Australijos, Kanados, Jungtinių Arabų Emyratų.

Nustatyta, kad per 80 proc. bendrovių neturi nė vieno darbuotojo, apie kurį būtų pranešta „Sodrai". Beveik 12 proc. bendrovių turi vos po vieną darbuotoją, o tik apie 7,7 proc. turi daugiau nei vieną darbuotoją. Analizuotų bendrovių klientų ratą sudaro daugiausiai ne Europos Sąjungos (ES) piliečiai.

Anot FNTT, įsigaliojus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimams, tikėtina, kad dauguma tokių bendrovių nebeatitiks reikalavimų, ypač susijusių su įstatiniu kapitalu, vyresniaisiais vadovais, vadovaujančiais darbuotojais ir veiklos ryšiu su Lietuva.

Komentaras

Eimantas Vytuvis, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas

Lietuvoje registruota daug kriptovaliutų įmonių. Įstatymas buvo senesnis, nei naujai atėję šios rinkos produktai ir žaidėjai. Visuomet sudėtinga pasivyti procesą, bet nuo lapkričio 1 d. įsigalioję nauji reikalavimai turėtų padėti pažaboti ir įvesti tvarką mūsų šalies minėtame sektoriuje. Manau, kad tai teisingas valstybės veiksmas, bet tai tik pirmas žingsnis. Kitas - ateinantis ES reguliavimas. Griežtėjimas dėl šio sektoriaus jaučiamas visoje Europoje ir pasaulyje.