Pareigūnai į „psichuškę“ įtariamąjį įgrūdo neteisėtai

Metė sunkius kaltinimus

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pranešė, kad ką tik priėmė sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui S.J. iš valstybės už tai, kad 2018 m. ikiteisminio tyrimo metu jis dviem mėnesiams buvo uždarytas į Utenos psichiatrijos ligoninę teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti.

Šį tris metus vykusį ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities policija ir Klaipėdos apygardos prokuratūra pagal teisėsaugos institucijų pareigūnų tarnybinius pranešimus apie tai, jog S.J. melagingai juos įskundė. Per ekspertizę buvo nustatyta, kad įtariamasis tuo metu nesirgo psichikos sutrikimu.

Bylos duomenimis, įrodyta, kad vyras pranešė apie realiai pareigūnų nepadarytas nusikalstamas veikas - kaltino pasikėsinimu nužudyti, didelės vertės turto pagrobimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir kt. 2021 m. Klaipėdos apylinkės teismas S.J. išteisino, nes nebuvo jo tiesioginės tyčios melagingai įskųsti pareigūnus.

Tapo invalidu

LAT ieškovas nurodė, kad buvo nuvežtas į ligoninę priverstinai, buvo atimta teisė pasimatyti su pas jį iš užsienio atvykusia seserimi, nuo kurios kelias dienas buvo slepiamas - uždarytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. S.J. tvirtino, kad į ligoninę buvo pristatytas tik praėjus beveik savaitei po teismo sprendimo, teisėja nenorėjo išklausyti jo pozicijos, nekreipė dėmesio į gynėjos išsakytas aplinkybes ir kt. Be to, S.J. kaip buvęs pareigūnas negalėjo būti laikomas kartu su kitais suimtaisiais.

S.J. taip pat aiškino, kad dėl būtinybės dalyvauti teismo posėdžiuose jis nuolat buvo etapuojamas iš vieno izoliatoriaus į kitą, taip neužtikrinant laikymo sąlygų, tinkamos medikų pagalbos. Vyras įsitikinęs, kad dėl neva neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, pareigūnų esą neteisėtų veiksmų, patyčių bei pažeminimų jam padaryta didelė neturtinė žala, nes patyrė emocinį stresą, dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jo sveikata, paūmėjo hipertenzija, atsirado mažakraujystė, sutriko inkstų veikla, buvo pavojinga gyvybei sveikatos būklė, galiausiai ieškovas tapo dializuojamu pacientu, pirmos grupės invalidu.

Ieškovas paprašė priteisti iš valstybės 300 tūkst. eurų.

Turėjo elgtis švelniau

Pirmosios instancijos teismas tokį S.J. reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad prokuroras turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą dėl stacionarinės ekspertizės skyrimo, nes įtariamasis gydėsi psichikos sveikatos centre, o atliekant ambulatorinę ekspertizę nebuvo galima įvertinti jo psichikos būsenos, nes vyras su ekspertais nebendradarbiavo, buvo nusiteikęs priešiškai. Apeliacinės instancijos teismas pernai sutiko su šiomis išvadomis.

Tačiau LAT dėl nusprendė kitaip. Teisėjų kolegija išaiškino, kad nors procesinės prievartos priemonė - atidavimas į ligoninę - formaliai ir buvo įgyvendinta nustatyta laisvės atėmimo tvarka, tačiau nebuvo nustatyta teisinga pusiausvyra tarp S.J. teisės į laisvę apsaugos ir procesinio intereso įvertinti sveikatos būklę, jos teisinius padarinius.

LAT, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konstatavo, kad teisėsaugos institucijos (pirmiausia teismai) turėjo imtis švelnesnių, su laisvės ribojimu nesusijusių priemonių duomenims apie galimą S.J. psichikos sutrikimą išsiaiškinti. Asmens atidavimas į psichiatrijos ekspertizės įstaigą yra itin rimtas jo teisės į laisvę suvaržymas.

Tenkino iš dalies

LAT nusprendė, kad šiuo atveju institucijos ir pareigūnai neįvykdė bendrosios rūpestingumo pareigos, taigi yra pagrindas nustatyti neteisėtus teisėsaugos institucijų veiksmus dėl minėtos prievartos priemonės taikymo.

LAT nurodė, kad S.J. patirtą stresą, išgyvenimus, prastą sveikatos būklę, prarastą darbingumą ir kt. lėmė ne tik jam taikyta ši priemonė, bet daugiausia kiti to meto įvykiai - vyro atžvilgiu vyko dar du ikiteisminiai tyrimai, bylose buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir kt.

LAT ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui iš Teisingumo ministerijos 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.