Apgailėtina situacija: turistai Lietuvą renkasi tik tarp kitko

Taivaniečiai nesirinks

„Supraskime teisingai, kad mes, tiek Taivano, tiek Kinijos turistams nesame pirmo prioriteto šalis, kai jie važiuoja į Europą. Mes esame trečio prioriteto šalis. Kai jie jau yra apsilankę Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje ir pagalvoja, kad reikia ieškoti naujų regionų, tada važiuoja į Lietuvą arba Baltijos šalis. Ir tada renkasi maršrutą, kuris apima regioną nuo Baltijos šalių iki Skandinavijos. Vien tik į mūsų šalį tikrai Azijos turistai nevažiuos, nebent tai būtų tikslinis renginys ar konferencija", - žurnalistams sakė Ž.Gavelienė.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė tikino, kad toks pats turistų mentalitetas matomas ir iš JAV atvykstančių turistų.

„Mes labai priklausome esame nuo šalia esančių rinkų, kad būtume patrauklūs tolimosioms turistų rinkoms. Jeigu amerikiečiai čia važiuoja grupinėmis kelionėmis, jie keliauja apimdami, mažų mažiausiai, vien tik Baltijos šalis. Bet dažnai tai būna didelę teritoriją apimančios ekskursijos, kur bandoma apkeliauti ir Čekiją, Lenkiją arba Skandinavijos valstybes", - komentavo ji.

Sektorius kenčia

Koronaviruso pandemijos ir geopolitinių veiksnių smarkiai paveiktas atvykstamojo turizmo sektorius vis dar sunkiai atsigauna. Nors Statistikos departamento duomenimis, praeitais metais matomas keliautojų srautas siekė beveik 70 proc. 2019 metų lygio, tikrieji skaičiai siekia mažiau nei 30 proc.

„Nors kartais rodomi skaičiai, kad Lietuva kažkiek atsigavo ir atvykstamasis turizmas prilygsta 68 proc. palyginus su 2019 metais. Tačiau kelionių organizatoriai sako, kad duok Dieve, kad tas realus pokytis būtų ties 30 proc. riba. Pagal Statistikos departamento duomenis, didelė dalis atvykėlių buvo iš JAV, Ukrainos ir Rusijos. Bet didžiausią prieaugį JAV kilmės „turistams" davė NATO dislokuoti kareiviai ir juos aptarnaujančios komandos. Lygiai taip pat, didžioji dalis rusų ir ukrainiečių keliavo čia dėl geopolitinių priežasčių", - sakė Ž.Gavelienė.

Turizmo verslo asociacijos prezidentė pridūrė, kad buvo tikėtasi, jog 2022 metų vasara bus atsigavimo laikotarpis turizmo verslui, bet Rusijos invazija į Ukrainą užtikrino, kad Baltijos valstybių regionas turistams taptų nepatrauklus. Tad, anot jos, praeitų metų gautos lėšos siekė vos trečdalį 2019 metų pajamų.

Lietuvos atvykstamojo turizmo industrija prieš pandemiją ir karą buvo sutelkta į rusakalbes rinkas ir daugelis turistų buvo iš Rusijos ir Ukrainos. Tad persiorientavimas į kitus atvykstančiųjų turistų srautus yra sudėtingas ir tam reikia valstybinės paramos. Nors Lietuvos biudžetas ir ekonomika nėra priklausoma nuo turizmo sektoriaus, iki 2019 metų beveik 5 proc. valstybės biudžeto buvo iš turizmo sektoriaus pajamų.

Pati geriausia vasara

Tuo metu Seimo narys Andrius Bagdonas diskusijos metu tikino, kad pandeminis laikotarpis Lietuvos turizmui buvo vienas geriausių per visą Nepriklausomybės laikotarpį.

„Nepaisant to, kad atvykstantys turistai negalėjo atvykti į Lietuvą, tačiau vietiniai turistai pilnai užpildė visos Lietuvos kurortus ir vietų trūko. Pandeminiu laikotarpiu į Lietuvą grįžo žmonės, kurie užsienyje dirbo, iš esmės tai buvo vieni geriausių metų, - tvirtino A.Bagdonas. - Praėjusiais metais, kai atsivėrė sienos, kai buvo galima skristi į kitus pasaulio kurortus, skrydžių skaičiai padidėjo keturis kartus, lietuviai rinkosi šiltesnį klimatą, šiltesnes šalis ir Lietuvos kurortai susidūrė su tam tikrais pajamų sumažėjimais."

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas taip pat pritarė išsakytai minčiai, kad didelė dalis užsienio turistų į Lietuvą nebeatvyksta manydami, jog šalis nėra saugi. Anot jo, tam, kad situacija pasikeistų, reikalinga Ukrainos pergalė kare ir išsikovota laisvė.

Komentuoja Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis:

„Statistika yra tokia: 2019 m. rusakalbė rinka, tai reiškia rusai, baltarusiai, ukrainiečiai sudarė 25 proc. rinkos, vokiečiai sudarė 10 proc. rinkos. Tai reiškia, mes per karo ir pandemijos laikotarpį praradome apie 25 proc. rinkos ir vokiečių rinkos praradome 5 proc. Tai reiškia, kad vokiečių turistų trūksta, anglakalbiai sudarė apie 5 proc. rinkos, irgi mažiau keliavo ir ta rinka yra kritusi. Atsitraukimas kelionių yra dėl to, kad vis tik visi bijo karo", - Seime diskusijos „Kaip padidinti turizmo indėlį į Lietuvos biudžetą?" metu teigė U.Armalis.

U.Armalis negailėjo kritikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei VŠĮ „Keliauk Lietuvoje" dėlneturimos šalies turizmo politikos ir strategijos. „Šiandien neturime turizmo politikos, o kodėl jos neturime, sunku pasakyti. Nėra strategijos. Kalbant apie ateitį, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pripažino, iš principo, kad net ir ateinančiame Europos Sąjungos paramos projekte, paramos turizmui nėra numatyta. Gaila, bet situacija labai liūdna, viską ką mes pasiekėme, tai smulkiojo ir vidutinio verslo užsispyrimo, juodo, sunkaus darbo dėka", - aiškino jis.