1 nuotr.Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų birželio, skelbia „Litgrid“. Tai lėmė dvigubai šoktelėjusi vėjo generacija bei išaugęs importas iš Švedijos. Visame Baltijos jūros šalių regione fiksuotas kainų kritimas, nurodoma „Litgrid“ elektros kainų apžvalgoje.
Balandžio 4–10 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, krito 56 proc. ir siekė 65,3 Eur/MWh. Tokia pat elektros kaina buvo Latvijoje ir Estijoje.
„Balandžio pradžioje Lietuvoje ir visame Baltijos jūros regione įsivyravo stiprus vėjas, dėl kurio reikšmingai išaugo vėjo jėgainių generacija. Lietuvoje jos sugeneravo daugiau nei pusę vietinės generacijos. Taip pat į Lietuvą importavome didesnius kiekius energijos iš Švedijos, srautas į Lietuvą per „Nord Balt“ kabelį padidėjo 42 proc. Didžiausia dienos kaina praėjusią savaitę siekė 119 Eur/MWh trečiadienį, kai Lietuvoje vėjo generacija buvo prislopusi. O sekmadienį elektros kaina siekė vos 20,63 Eur/MWh – tai mažiausia dienos kaina nuo 2021 metų lapkričio 6 dienos. Didelė atsinaujinančių energijos išteklių generacija lėmė, kad Lietuvoje per pusę sumažėjo šiluminių elektrinių gamyba, kuri diktuoja aukštas kainas visoje Europoje“, – sako „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje nepakito ir siekė 244 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 8 proc., o vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 103 GWh elektros energijos.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 54 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 21 proc., hidroelektrinės – 12 proc., saulės elektrinės – 4 proc., o kitos elektrinės – 10 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Daugiausiai augo vėjo jėgainių generacija, ji išaugo dvigubai ir siekė 56 GWh. Tačiau šiluminių elektrinių gamyba mažėjo apie 47 proc., taip pat mažėjo hidro- ir saulės generacija apie 20 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 61 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas padidėjo 2 proc., iki 218 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 11 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 45 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 43 proc. buvo importuota per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 7 proc., iki 63 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 77 proc. Lenkijos kryptimi ir 1 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 84 proc. Lietuvos kryptimi.
