respublika.lt

Pramonei dar ne šakės, bet skaičiai gąsdina

(104)
Publikuota: 2023 gegužės 18 16:34:19, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Baldų gamybos apimtys akivaizdžiai sumažėjusios, o nepopuliariausi šiuo metu - miegamojo baldų komplektai. Stasio Žumbio nuotr.

Prognozuojama, kad Lietuvos gyventojai daugiau išlaidų artimiausiu metu skirs ne prekių, bet paslaugų pirkimui. Anot bankininkų, tai vyksta dėl pasikeitusio ekonominio ciklo. Per pandemiją daugiau pirkome prekių ir taip palaikėme pramonės sektorių. O dabar, pajutę judėjimo laisvę, įnikome pirkti paslaugas - turistines keliones, grožio procedūras ir t.t. Tai nėra palanku prekių gamintojams. Ir, aišku, šalies ekonomikai, kuri labai priklausoma nuo pramonės sektoriaus.

 

 

Kalba skaičiai

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje fiksuota techninė 3,7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) recesija. Tai atspindi ir statistika. Pvz., pernai kovą Lietuva pagamino 248,756 tūkst. t benzino ir 357,039 tūkst. t dyzelino, o šiemet kovą - atitinkamai 238,498 tūkst. t ir 302,238 tūkst. t.

Gerokai sumenko trąšų gamyba. Pernai kovą buvo pagaminta 16,244 tūkst. t karbamido ir 19,889 tūkst. t amonio nitrato, o šiemet atitinkamai 3,934 tūkst. t ir 9,025 tūkst. t.

Vos ne perpus sumažėjo cemento gamyba. Mažiau pagaminta šaldytuvų, elektros skaitiklių, baldų. Išskyrus virtuvės baldus. O patys nepopuliariausi iš baldų tapo miegamųjų komplektai.

Bet yra ir teigiamų dalykų. Pvz., šiemet kovą buvo pasiūta daugiau striukių bei apsiaustų. Tai reiškia, kad ruošiamės turistauti. Daugiau pagaminta kojinių, dviračių, dešrų bei rūkytų mėsos gaminių. Tai irgi rodytų, kad lietuviai ruošiasi aktyviai praleisti laisvalaikį gamtoje.

Reikia pagalbos

Tačiau, kaip pasakojo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" vadovė Kristina Krupavičienė, ji pastaruoju metu kalbėjosi su 6 įmonių vadovais, todėl gali patvirtinti, kad pramonei dabar sunku:

„Visos 6 įmonės tvirtina negavusios jokių kompensacijų už elektrą. Užsakymų sumažėjo, darbuotojai dirba 4 dienas per savaitę, kai kur jau prasidėjo atleidimai.

Išsiunčiau raštus premjerei ir prezidentui, kad gal kaip per pandemiją galėtų panaudoti ekonomikos stabilizavimo priemones bei skirti lėšų darbuotojų perkvalifikavimui, nes įmonėms tokių lėšų trūksta.

Kai kurioms drabužius siuvančioms įmonėms ypač sunku. Pavyzdžiui, viena dirba su Didžiąja Britanija, o jai pasitraukus iš ES, prie produkcijos kainos prisidėjo ir muitai. Šiauliuose įmonė pagalves siuva, irgi dirba tik 4 dienas per savaitę. Kėdainiuose įmonė atleido virš 50 darbuotojų.

Per šildymo sezoną visa Europa taupė, neišlaidavo prekėms. Dėl bankų išaugusių palūkanų žmonės mažiau ėmė paskolų būstams, nepirko baldų, tekstilės, buitinės technikos. Visoje Europoje sumažėjusi prekių paklausa."

Metas nusileisti ant žemės

Profsąjungietis Rimtautas Ramanauskas patikslino, jog, kalbant apie siuvimą, tai vienoms siuvykloms sunkiau, o kitoms dar visiškai neblogai sekasi. Tarp sėkmingai dirbančių R.Ramanauskas paminėjo įmonę Visagine:

„Viskas ten gerai, siuva kostiumus vyriškus ir panašiai. O kitoms įmonėms sunkiau sekasi. Pavyzdžiui, viena 50 proc. specializuojasi baldų apmušimu tekstile, o 50 proc. - kitokiam siuvimui. Kadangi pagrindiniai užsakovai - užsieniečiai, jau metų pradžioje buvo numatyta 15 proc. sumažinti gamybą.

O Kaune esančioje siuvimo įmonėje jau būna prastovų. Šiauliuose veikia neįgaliųjų įmonė, surinkinėjanti visokius mažmožius. Ten dirba žmonės, kurie kabinasi už gyvenimo. Vėlgi - užsakymų trūkumas, energetikos didžiulės kainos tiesiog glumina. Vargsta. Labai norėtųsi tai įmonei padėt, nes joje dirba ir klausos, ir regos negalią turintys žmonės. Jie bando dirbti visokius įpakavimo, surinkimo darbus. Vyriausybė turėtų galvoti ne tik apie IT specialistus, bet nusileisti ant žemės ir pagalvoti apie eilinius žmones."

Komentuoja Asociacijos „Lietuvos mediena" vadovas Raimundas BEINORTAS:


Lietuvos medienos perdirbimo įmonės šiuo metu susiduria su susikomplikavusia savo produkcijos paklausa, pardavimai yra kritę, gamybos apimtys sumažėjusios, todėl atitinkamai ir įmonių pajamos sumažėjusios. Be to, stipriai išaugę energetiniai kaštai, o tai įtakoja konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Dar infliaciją reikėtų paminėti, bet ji yra visur.

Ar įmonės ims atleidinėti darbininkus? Jeigu krenta pajamos, tai įmonės pagrindinė užduotis - suvesti balansą. Tu negali turėti tų pačių išlaidų, kai tavo pajamos yra sumažėjusios. Taupoma visais įmanomais būdais, bet žmonių atleidimas, kaip taisyklė, jau būna kraštutinė priemonė. Nes tie žmonės ne šiaip iš Mėnulio nukrito. Reikėjo juos surasti, dažnai jų kvalifikacija įmonės sąskaita yra pakelta iki reikiamo lygio. Įmonės į savo žmogiškuosius išteklius investuoja, todėl, vos šovus į galvą, žmonių neišmeta. Čia jau tik kritiniu atveju taip daroma. Paprastai ieškoma kitokių išeičių - žmonės išleidžiami į laikinas prastovas, įvairių formų atostogų, kad tik įmonės savo žmones išsaugotų. Jei gamyba vėl atsigaus, taip per vieną minutę kažkur nenueisi ir nepaimsi darbuotojų lyg nuo prekystalio.

Toks, sakykime, periodas nepalankus nėra pirmas kartas mūsų gyvenime. Būtent 2009 m. sausis medienos pramonei buvo totalus kolapsas. Bet po to, lyginant su kitais pramonės sektoriais, pradėjome greičiausiai atsigauti ir kažkur 2009 m. birželio pradžioje gamybos apimtys jau buvo panašios į prieškrizinį laikotarpį.

Tik tiek, kad krizė dabar yra specifinė. Jeigu anais atvejais krizių priežastys buvo makroekonominės, tai šiuo atveju - irgi makroekonominės, bet kas tas priežastis iššaukė? Puikiai žinome, kad geopolitinės priežastys, pirmiausiai - karas Ukrainoje. Jeigu kalbėtume apie medienos pramonę, tai mūsų sektorius yra panašus į maisto produktų pramonę. Tokios įmonės yra kuriamos šalia žaliavos šaltinių. Vežioti žaliavą per pusę pasaulio - tai reiškia nieko neišmanyti apie biznį. Apsirūpinimas vietine mediena visą laiką buvo komplikuotas, bet buvo alternatyvūs šaltiniai - Baltarusija, Rusija, Ukraina. Šios rinkos užsidarė.

Kokios prognozės? Pasibaigus karui Ukrainoje, jei jis, duok Dieve, šiais metais pasibaigs, paklausa medienos produkcijai galėtų atsigauti. Nes atsigautų investicijos į nekilnojamąjį turtą, todėl lygiai taip pat atsirastų poreikis grindims, durims, baldams, kitiems medienos dirbiniams. Čia, prognozuočiau, viskas būtų gerai, bet Baltarusijos ir Rusijos medienos rinkos kaip minimum bus uždarytos iki 10 metų, kol jie visas reparacijas išmokės.

O jei pasižiūrėsime, kas vyksta mūsų virtuvėje, tai kai kuriais atvejais apie tai papasakoti „Vakaro žinioms" nenaudojant nenormatyvinės leksikos, jau būtų sudėtinga. Baltijos regione gali atsirasti apie 25 mln. kub m medienos deficitas. Galėjome daryti labai tikslią prielaidą, kad Lietuva taps aplinkinių valstybių apsipirkimo medienos žaliava tašku. Prašėme Vyriausybės, nes ji tvirtina medienos pardavimo tvarką, iš anksto paruošti pardavimo taisykles. Tai ką ji padarė? Nieko. Tik pademonstravo savo unikalumą: įvedė kriterijų - medienos pirkimo istoriją. Tu ateini į aukcioną ir deklaruoji, kokie buvo tavo pirkimai per pastaruosius dvejus metus arba per 4 paskutinius aukcionus. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir neturėčiau prie ko prikibti, jei nebūčiau šitoje pramonėje „suėdęs šuns". Tos įmonės, kurios eidavo „ubagauti" medienos Baltarusijoje, Rusijoje, tai joms iš viso neliko galimybės nusipirkti medienos Lietuvoje. Todėl mūsų sektoriuje darbuotojų per pastaruosius metus sumažėjo dviem tūkstančiais. Tai yra tragiški skaičiai.

Dar nepanikuoja

Užimtumo tarnybos duomenimis, pramonės įmonių apklausos parodė, kad šį balandį, palyginus su kovu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1,9 proc. Augimą prognozavo tik 26 proc. pramonės įmonių, , o gamybos mažėjimą - 16 proc. Tiesa, 81 proc. įmonių vadovų neketino keisti darbuotojų skaičius. Mažinti ketino 8 proc., o 12 proc. ketino darbuotojų skaičių didinti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
32
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (104)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s