Užimtumo tarnyba: keičiasi vyresnių žmonių požiūris į darbą ir karjerą

Pranešama, kad viena iš galimybių vyresniems asmenims – dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, kurios padeda greičiau sugrįžti į darbo rinką. 2022 metais vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys šiose priemonėse sudarė 32,2 proc. Daugiausiai jų buvo įdarbinti subsidijuojant (6 tūkst.), profesinio mokymo programas rinkosi 3,3 tūkst. Dauguma 50 ir vyresni klientų įgijo socialinio darbuotojo padėjėjo (578), sandėlio operatoriaus (421) ir slaugytojo padėjėjo (271) profesines kvalifikacijas ar kompetencijas.

„Kasmet didėjantis įsitraukimas į profesinio mokymo programas rodo besikeičiantį vyresnių žmonių požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą ir norą būti savo karjeros šeimininkais. Kintanti darbingo amžiaus asmenų struktūra skatina ir darbdavius permąstyti savo organizacijų vertybes. Vyresnio amžiaus darbuotojai vis labiau bus vertinami dėl didesnės patirties, savarankiškumo, gebėjimo analizuoti ir perduoti žinias kolegoms“, – įžvalgomis dalijosi Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Stebima nauja tendencija pasaulyje – startuoliai į plėtros planus įtraukia ir vyresnių žmonių, kurie būtų atsakingi už vadybos, operacijų valdymo, rinkodaros ar pardavimų valdymo funkcijas, įdarbinimą. Tai siejama su darbo patirtimi bei gebėjimu priimti nestandartinius sprendimus.

Pridedama, kad praėjusiais metais Lietuvoje kai kurie vyresni nei 50 metų klientai ryžosi dalyvauti ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų mokymo programose: mokėsi grafinio dizaino, fotografijos ir video produkcijos kūrimo (9), „Phyton“ programavimo kalbos (7), kompiuterizuoto staklių, robotų ar kitokių prietaisų valdymo (6).

Užimtumo tarnyba skelbia nuolat vertinantys ir profesinio mokymo programų efektyvumą: 72,2 proc. persikvalifikavusių vyresnių nei 50 metų klientų dirbo po 6 mėnesių, 62,9 proc. – po 12 mėnesių, 55,8 proc. – po 24 mėnesių.

Atkreipiamas dėmesys, kad gyvenantiems toliau nuo ekonominių centrų sklandžiau pereiti į darbo rinką ypač padeda parama judumui. Daugiau nei 3,8 tūkst. vyresnių asmenų pernai pasinaudojo kelionių išlaidų kompensacijomis. Parama judumui gali būti skiriama tiems, kurie įsidarbino, taip pat dalyvaujantiems stažuotėje, konsultaciniuose renginiuose ar vykstantiems į darbo pokalbį.

G. Darulio teigimu, dažnai vyresnio amžiaus žmonėms reikalinga kur kas aktyvesnė pagalba: „Prie to prisideda minėtos paramos priemonės, bet esminį vaidmenį vaidina atvejo vadybos principu teikiamos paslaugos. Didžiausią darbo rinkai besirengiančių klientų grupę sudaro būtent vyresni nei 50 metų asmenys. Pasitikėjimo savimi ir motyvacijos ugdymas, įvairių kliūčių užimtumui šalinimas – prioritetinė paslaugų teikimo dalis. Tik vėliau kalbama apie integraciją į darbo rinką.“

Pažymima, kad WAPES ir Užimtumo tarnybos patirtis rodo, kad vyraujantys stereotipai griauna ir vyresnių klientų pasitikėjimą darbdaviais. Kuo ilgiau jie neranda darbo, tuo labiau mažėja ambicijos, nes jaučiasi prastesni už jaunus talentus. Net turėdami išsilavinimą ir didelę patirtį jie dažnai renkasi nekvalifikuoto darbo pozicijas. Kita vertus, vyresni asmenys dažnai patys neslepia, kad jiems sunkiau prisitaikyti prie naujausių technologijų transformacijos tempų. Visgi reikėtų įvertinti, kad perkopus 50-metį laukia dar penkiolika profesinio gyvenimo metų.

Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, Europos Komisija prognozuoja, kad vyresnių nei 50 metų žmonių išlaidos iki 2025 m. sieks 6,4 mlrd. eurų ir sukurs 40 proc. visų naujų darbo vietų. Tai jau keletą metų vadinama sidabrine ekonomika. Investicijos į vyresnių visuomenės narių gyvenimo kokybės gerinimą visiems atneš pelną: užtikrins didesnį 50+ žmonių savarankiškumą ir ilgesnę profesinę karjerą, kurs naujus produktus ir darbo vietas socialinės pagalbos srityje.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų kovo 1 d. šalyje vyresnių nei 50 metų asmenų registruotas nedarbas mažėjo labiausiai iš visų amžiaus grupių – 2,8 proc. punkto, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu. Vyresni darbo neturintys asmenys sudarė 13,6 proc. tos pačios amžiaus grupės šalies gyventojų. Mažiausiai tokių asmenų nedirba Neringoje (5,7 proc.), Klaipėdos rajone (6,8 proc.), Birštone (7,3 proc.), Elektrėnuose (7,8 proc.) ir Šilalės rajone (7,9 proc.).