Pensijų kaupimas fonde - jokių garantijų nėra!

Bet aiškėja, kad net ir pati investuodama į kaupimą, valstybė neteikia jokių garantijų! Taigi, ne tik gyventojų, bet ir biudžeto pinigai merkiami visą riziką prisiimant patiems kaupiantiesiems!

Seimą jau pasiekė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruošti pensijų reformos siūlymai, pagal kuriuos bus atsisakoma automatinio įtraukimo į kaupimą, leidžiama vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir paliekama 1,5 proc. už praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo.

Šiuos Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus antradienį pateikimo stadijoje palaikė 91 parlamentarai, 5 buvo prieš ir 22 susilaikė. Siūlymai svarstymui grįš birželio 10 d. Projektą teikusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, kad kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę laisvai pasirinkti, kur investuoti savo uždirbtus pinigus.

Naujiems pokyčiams labiausiai priešinasi pensijų kaupimo fondus valdančios įmonės. Kurios labai gerai gyvena prie dabartinės situacijos.

Valstybės garantijų nėra

„Vakaro žinios" neseniai kreipėsi į Lietuvos banką su klausimais, kokios yra teikiamos valstybės garantijos kaupiantiems? Gal yra apibrėžta, kokia kaupiančio sukaupta pinigų suma gali būti investuota, kokia - ne? Ar valstybė garantuoja, kad tam tikrą sumą ar jos dalį žmogus išlaikytų net jeigu investicijos būtų nesėkmingos arba susigrąžintų fondui nutraukus veiklą?

Paaiškėjo, kad jokių valstybės garantijų nėra. „Valstybė prisideda prie kiekvieno dalyvio kaupimo II pakopos pensijų fonduose - ji skiria 1,5 proc. sudarančią vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmoką. Valstybės garantijos kaupimui II pakopos pensijų fonduose nėra taikomos", - nurodė Lietuvos banko atstovas.

Banko „Artea"(buvęs „Šiaulių bankas") atstovas Saulius Jarmalis nurodė, kad Pensijų kaupimo įstatymu yra prižiūrima, kad gyventojų turtas pensijų fonduose būtų atskirtas nuo fondų valdymo įmonės turto: „Tai yra, jeigu fondus valdanti įmonė nuspręstų nutraukti veiklą, tai gyventojų sukauptam turtui tai neturėtų reikšmės, nes jis įmonei nepriklauso. Tiesiog fondų valdymą greičiausiai perimtų kita įmonė."

Investuoja visas lėšas, bet grąžos nežada

Jis nurodė, kad Lietuvos bankas prižiūri pensijų fondus, vertina pensijų fondų valdytojų kompetenciją, investavimo strategijas ir kitus dalykus. „Galima sakyti, kad prižiūrint institucijoms pensijų fondai yra valdomi profesionaliai. Tačiau tai nebūtinai garantuoja aukštą grąžą. Investavimo grąža visuomet susijusi su rizika. Kuo prisiimama rizika aukštesnė, tuo grąža ilguoju laikotarpiu įprastai - didesnė, bet trumpuoju laikotarpiu gali būti didesnių svyravimų", - nurodė atstovas.

Jis patvirtino, kad kaupiant investuojamos visos kaupiančiųjų lėšos, o jokių garantijų ir grąžos pažadėti niekas negali: „Tik pačios investicijos yra labai plačiai paskirstytos po įvairius pasaulio regionus, įvairias turto klases - akcijas, obligacijas, alternatyvųjį turtą, taip pat po įvairius sektorius. Sunku būtų įsivaizduoti, kad visos investicijos būtų „nesėkmingos". Iš tiesų grąža svyruoja, būna ir nuosmukio, ir spartesnio augimo laikotarpių, bet istorija, nors ir ateities rezultatų negarantuoja, rodo, kad fondai iki šiol daugelio pažengusių šalių gyventojams padėjo užtikrinti didesnes pensijas.

Apskritai investavime garantuotos grąžos nėra ir jos žadėti negalima. Tačiau pensijų fondai pasaulyje sėkmingai veikia ir gyventojams vertę kuria jau per šimtą metų, o Lietuvoje - du dešimtmečius."

Interviu

- Ar normalu, kad kaupiantys buvo raginami rinktis fondus, valstybė juos skatina, pervesdama išmokas, bet valstybės garantijų nėra? - „Vakaro žinios" paklausė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos RUGINIENĖS.

- Jeigu tokia situacija būtų normali, neteiktume dabartinių pakeitimų. Pokyčiai todėl ir gimė, nes situacija yra nenormali. Vienintelę dabar taikomą garantiją galėčiau prisiminti, tai kai žmogus jau išeina į pensiją ir jam pradedamos mokėti periodinės išmokos. Pagal dabartinė sistemą, jeigu sukaupi nuo 5400 iki 10 800 eurų, privalomas anuitetas dar neveikia, bet kartu negali paimti ir vienkartinės išmokos. Nes vienkartinė išmokama tik iki 5400 eurų. Tad neišvengiamai reikia rinktis periodines išmokas. O čia yra du pasirinkimai: pasilikti fonde, kad jis mokėtų, arba išeiti į „Sodrą", kuri mokėtų išmokas. „Sodra" suteikia garantiją, kad mėnesinę išmoką, kuri bus apskaičiuota, niekada nemažės. Ji gali augti nuo investicijų, bet negali mažėti. O fondai net to nesuteikia. Bet tai tik labai mažas teigiamas dalyką, kurį galima įžvelgti.

- Valstybė taip pat skiria 1,5 proc. kaupiantiems, bet nėra jokių garantijų, kad šie pinigai nebus prarasti.

- Todėl ir kalbame. Pensijų fondai sako, kad II pakopa yra analogiška I pakopai. Bet tai nėra analogiška sistema. I pakopoje valstybė duoda garantijas, o II pakopoje visą riziką prisiima kaupiantysis. Fondai visada pasiims administracinį mokestį ir blogiausia, kas jiems gali nutikti, negaus pelno. Bet jeigu krizė, pinigai blogai investuoti, mažės žmogaus, ne fondo pinigai. Tai yra esminis skirtumas tarp I, II ir III pakopos.

Jeigu žmogus, visa tai įvertinęs, vis tiek nori būti toje sistemoje, tai yra jo apsisprendimo reikalas. Todėl automatinis įtraukimas yra abejotinas. Kaupimas turi būti savarankiškas. Jeigu tiki, kad šis investicinis mechanizmas geras, gali investuoti. Bet ne per prievartą. Gal žmogus mato prasmę investuoti kitur. Tai yra kalba apie pasitikėjimą žmogumi - ar pasitikime, kad žmogus gali pats apsispręsti. Bet dažniausiai, kai žmonės ateina į valdžią, pradeda galvoti, kad jie geriau žino ir geriau nuspręs už kitus.

Mes turime įvairių parduodamų produktų, bet žmogus pats apsisprendžia, kokias prekes pirkti ir kur išleisti savo pinigus. Taip pat ir kaupimo sistema yra tiesiog dar vienas produktas, kuris nėra savaime blogas. Bet žmogus turi turėti galimybę apsispręsti, kokiam produktui išleisti savo pinigus. Stabiliausia sistema yra „Sodros". Čia ir pensija daug sparčiau auga. Žinoma, fondai gąsdina, kad sulaukę pensijos nieko negausite, bet daugybę metų žmonės gauna pensijas ir gaus toliau. Juk yra ir valstybės rezervas, jeigu staiga kažkas nutiktų, mes būtume pajėgūs mokėti pensijas. Tad reikia tik nepasiduoti panikai ir kryptingai judėti teisingų sprendimų link.

- Kas nutiktų, jeigu bankrutuotų fondo, kuriame kaupiame, valdytojas?

- Oficialiai sakoma, kad tie pinigai yra apdrausti. Panašiai, kaip bankuose. Bet aš nenorėčiau išbandyti šio proceso (juokiasi).

- Investicija gali būti ir nesėkminga. Šiuo metu kai kurie gyventojai stebi, kaip jų sukauptos lėšos mažėja. Jeigu garantijų niekas neteikia, iki pensijos tų pinigų visai gali nelikti?

- Nemanau, kad visai taip blogai galėtų nutikti. Investuotojai nėra kvaili. Jų pagrindinis tikslas yra, kad kaupiančiųjų būtų daugiau ir kad tam tikri rezultatai būtų. Bet gali būti taip, kad pinigų nesumažės, bet ir nepadaugės. O pinigai nuvertės. Juk kalbame apie 40 m. kaupimą. Net jeigu labai geru atveju įmokėsi 100 000 eurų ir juos atgausi po 40 metų, jie bus nuvertėję.

- Dalis žmonių iki šiol mano, kad kaupimas II pakopoje yra bent dalinai valstybinė sistema, nes kaupti anksčiau kvietė ne tik fondai. Kaupimą plačiai reklamavo ir „Sodra", Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

- Tai yra bendra nuomonė, kad taupyti visada verta. Ir mes dabar taip pat komunikuojame, kad kiekvienas žmogus turi galvoti apie ateitį ir taupyti. Bet mano asmeninė nuomonė yra, kad turiu pati pasirinkti, kaip taupyti.

Manau, kad tie žmonės, kurie labai sistemą reklamavo, galbūt ir mato prasmę taupyti būtent šiuo įrankiu. Girdžiu įvairių nuomonių: vieni sako, kad jų sukauptas turtas mažėja, kiti - kad didėja. Todėl mano pagrindinis tikslas yra padaryti, kad žmogus turėtų apsisprendimo laisvę. Jeigu žmogus pasitiki sistema, išsiaiškins sąlygas ir tegul toliau kaupia, nenori - nutraukia sutartį ir išeina. Reikia gerbti žmonių sprendimus ir nustoti juos bauginti bei gąsdinti, neva išėję į pensiją pradės badauti ir prašyti valstybinių išmokų. Ir dabar net dirbantys žmonės prašo pagalbos. Argi tai yra normalu? Nenormalu. Net dirbantys eina į „Maisto banką". Ko mes tikimės: kiek jie sukaups ir kokia bus ta jų pensija? Greičiausiai tokiam žmogui ir ateityje neužteks lėšų išgyventi.

- Kur čia yra valstybės interesas, kai valstybės pinigai tiesiog atiduodami be jokių garantijų?

- Mūsų pirma vizija buvo atsisakyti valstybės prisidėjimo. Tuomet sulaukėme kaltinimų, kad norime sužlugdyti sistemą. Diskusijos dėl to, ar šios subsidijos reikalingos, vyksta iki šiol. Kol kas subsidija liko, bet jaučiu, kad Seime šiuo klausimu užvirs diskusija. Įdomu, kokios nuomonės bus tarp Seimo narių. Nes galima pasiūlyti ir kompromisinį variantą - kad subsidija išnyktų per tam tikrą laiką, o ne iš karto. Ji gali mažėti ir išnykti.

- Lengva įtikinti kolegas pritarti tokiems pokyčiams, kuriuos matote Jūs?

- Šis klausimas niekada nebuvo lengvas. Sudėtingas kelias jau yra nueitas, bet birželį sprendimas turi būti priimtas. Šiuo metu koalicijoje matymas yra vieningas. Labai džiaugiuosi, kad yra supratimas judėti šia linkme. Dabar svarbiausia nenukrypti nuo tikslo, neabejoti ir padaryti sprendimus kaip įmanoma greičiau, nes jų laukia žmonės, o ypač tie, kurie šį pusmetį buvo automatiškai įtraukti į sistemą ir atsisakyti gali iki birželio 30 d. Todėl mano tikslas, kad sprendimai dėl automatinio įtraukimo įsigaliotų jau nuo liepos.