respublika.lt

Salos su paslaptimis: nepaprasti sausumos lopinėliai vandenyne

(2)
Publikuota: 2022 liepos 12 15:05:00, Parengė Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Salos su paslaptimis: nepaprasti sausumos lopinėliai vandenyne. EPA-Eltos nuotr.

Kas gali slypėti nuošalioje, mažai gyvenamoje saloje? Lobis, paslaptingų čiabuvių gyvenvietė, o gal karinė bazė? Pasakojame apie labiausiai intriguojančias pasaulio salas.

 

 

Zalzala


Daugybę amžių tyrinėtojai vis rašydavo apie nuskendusiass salas, kurios, jei tikėsime senoviniais žemėlapiais, kadaise egzistavo Žemėje. Tačiau kažin ar mūsų laikais kas nors tikėjosi, kad pasaulio žemėlapyje atsiras nauja sala. Geologų nuostabai 2013 m. Arabijos jūroje, ties Pakistano pakrante, susidarė Zalzalos sala, kurios pavadinimas urdu kalba reiškia „žemės drebėjimas". Atsirado ji įvykus stipriam žemės drebėjimui, kurio epicentras buvo 20 km gylyje. Zalzala buvo visai nedidelis žemės lopinėlis - 30 m pločio, virš vandens iškilęs 6-12 m. Deja, sala egzistavo neilgai. 2019 m. Pakistano nacionalinis okeanografijos institutas, remdamasis NASA palydovų nuotraukomis, paskelbė, kad ji dingo. Yra žinoma, kad šiame regione nuolatos atsiranda ir dingsta purvo salos. 1945 m. virš vandens išlindo keturios panašios salos, o 1999-2013 m. dar trys. Purvo salelės susidaro dėl metano dujų, esančių po jūros dugnu.

Sokotra

Sokotros sala, esanti Indijos vandenyne už 250 km nuo Afrikos krantų, gali nustebinti net išrankiausią keliautoją. Nežiūrint nedidelių gabaritų (vos 134 km ilgio ir 43 km pločio), sala yra vienas svarbiausių biologinės įvairovės centrų pasaulyje. Saloje išliko priešistorinių laikų reljefas, flora ir fauna. Neįprastas Sokotros kraštovaizdis tarsi perkelia į fantastinius filmus apie kitas planetas ir nežemiškas civilizacijas.

Apie 94 proc. gyvų būtybių rūšių Sokotroje - endeminės, tai yra, sutinkamos tik čia. Mokslininkai spėja, kad endeminių rūšių skaičius Sokotroje iš tiesų yra didesnis, nes atrastos dar ne visos saloje gyvenančios moliuskų, reptilijų ir paukščių rūšys. Taip pat 307 iš 825 vietos augalų rūšių neauga daugiau niekur pasaulyje.

Ryškiausi ir labiausiai pagarsėję salos augmenijos atstovai - vadinamieji drakono medžiai, kurių raudoni syvai yra naudojami kosmetikoje ir medicinoje. Be to, į Sokotrą vykstama pamatyti „dykumos rožės" arba adenium socotranum - į dramblio koją panašaus augalo, pasipuošusio rausvais žiedais, bei butelinių medžių, dar vadinamų „agurkais". Dėl unikalios gamtos įvairovės Sokotra 2008 m. buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Keimada Grandė arba Gyvačių sala

Nuodingos gyvatės - vieni pavojingiausių gyvūnų Žemėje, šių roplių baimė įkvėpė ne vieną siaubo filmų kūrėją. Tačiau yra vieta, kur košmaras iš siaubo filmų persikėlė į tikrovę: tai Keimada Grandės sala Atlanto vandenyne. Nedidelė sala yra už 35 km nuo Brazilijos krantų į pietus nuo San Paulo, jos plotas yra vos 0,43 kv. km. Tai - didžiausias pasaulyje serpentariumas.

Sala garsėja tuo, kad čia gyvena pavojingiausia nuodinga gyvatė - salos botropsas (bothrops insularis), kitaip - ausinė kaisaka. Baltauodegės kaisakos - endeminė rūšis šioje Brazilijos saloje, kuri taip pat vadinama Gyvačių sala. Tyrinėtojų duomenimis, gyvačių čia yra tiek daug, kad viename kv. metre jų galima rasti nuo 1 iki 5. Jų čia tiek daug prisiveisė todėl, kad jos neturi netūralių priešų: Keimada Grandėje nėra plėšrūnų, todėl gyvačių populiacija tik auga. Kaisakos maitinasi kitų rūšių gyvatėmis, driežais, šimtakojais, varlėmis bei migruojančiais paukščiais, kurie nutupia pailsėti ant medžių ir uolų. Dėl didelio pavojaus šalies valdžia uždraudė vietiniams ir turistams lankytis saloje. Ekskursijų vadovai norinčius laiveliais atgabena prie salos kranto, bet niekada neleidžia išlipti.

Plaukiojančios Titikakos ežero salos

Tiems, kas svajoja gyventi salose, vertėtų imti pavyzdį iš indėnų urų. Kai kurie šios tautelės atstovai gyvena savadarbėse plaukiojančiose salose Titikakos ežere, beveik ant Bolivijos ir Peru sienos. Šiandien esama per 90 tokių mini salelių, paprastai konstruojamų iš nendrių, kurios gausiai auga ežero pakrantėse. Ant nendrinių salų gyvena keli šimtai urų atstovų. Prieš įrengiant salą, nendrės kelis kartus paeiliui džiovinamos ir drėkinamos, kad būtų elastingesnės. Iš jų indėnai įsirengia kelių dešimčių metrų ploto 1,5-2 m storio saleles. Jų paviršius po kojomis yra minkštas ir elastingas kaip šieno kaugė, vanduo kai kur prasisunkia pro nendrių sluoksnį. Nors urų salos ir vadinamos plaukiojančiomis, paprastai jie jas pritvirtina prie dugno dideliu akmeniu arba įsmeigtu į dugną rąstu. Salos plukdomos tik esant būtinam reikalui, pavyzdžiui, kai nuslūgsta vanduo ir sala, atsidūrusi ant dumblo, gali supūti. Visi pastatai salose taip pat nendriniai, iš jų urai gamina ir valtis. Vietos gyventojai verčiasi žvejyba, paukščių medžiokle ir turizmo verslu. Maistą urai gamina ant laužų, kuriuos įkuria ant didelių plokščių akmenų. Kai kuriuose plaukiojančiuose namuose esama saulės baterijų, todėl gyventojai gali naudotis televizoriais ir kitais elektros prietaisais. Salose net veikia pradinės mokyklos, tačiau norėdami mokytis toliau, vaikai turi plaukti į žemyną.

Hasima


Garsiausia pasaulyje sala, kurią visiems laikams paliko žmonės - Hasima, esanti už 15 km nuo Nagasakio. Ji taip pat yra vadinama Gunkandzima, išvertus iš japonų kalbos - „sala- karo laivas". Visą 0,065 kv. km sausumos lopinėlį juosia betono sienos, jis yra užlietas cementu ir užstatytas daugiabučiais namais, jame pilna vingiuotų laiptų ir gatvelių, o augmenijos beveik nėra. Dabar sala yra tuščia, bet kadaise čia gyveno beveik 5500 žmonių.

Sala buvo susidomėta XIX a. pradžioje, kai joje buvo aptikta anglies. 1887 m. Hasimoje buvo įrengta pirmoji šachta ir salos buvo apgyvendinamos. Pramoninė anglies gavyba povandeninėse šachtose tęsėsi iki 1974 m. Per tą laiką kadaise negyvenamoje saloje atsirado rotušė, mokykla, vaikų darželis, kultūros namai, kino teatras, kelios ligoninės ir net baseinų bei pramogų centrų.

Hasimos istorijoje būta ir tamsių puslapių. Nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos didelę dalį vietos gyventojų sudarė korėjiečiai šauktiniai ir kinai karo belaisviai, kurie buvo verčiami dirbti šachtose. Tais metais Hasimoje nuo išsekimo, bado, ligų ir nelaimingų atsitikimų žuvo apie 1300 žmonių. 7-ame deš. Japonija perėjo prie kito energijos šaltinio, naftos, ir anglies pramonė sunyko. Po kelerių metų šachtos Hasimoje buvo uždarytos ir salą paliko paskutiniai jos gyventojai.

Fuerteventūra (Kanarų salos)


Galima pamanyti: kuo gali nustebinti viena populiariausių Ispanijos turistinių vietų? Bet ir Kanarų salos turi paslapčių. Mokslininkai ne vienus metus laužo galvas, mėgindami įminti pastato, atsiradusio Fuerteventūros saloje XX a. viduryje, istorijos mįslę. Kaip pasakoja vietos gyventojai, 1937 m. pajūrio dykvietėje, už 20 km nuo artimiausio miesto iškilo pastatas, iš išorės niekuo nesiskiriantis nuo paprastos vilos. Namo savininkas buvo vokietis inžinierius Gustavas Vinteris, kuris, pasak archyvinių duomenų, tėvynėje buvo apkaltintas šnipinėjimu ir pabėgo į Ispaniją. Pagal oficialią versiją, jis vilą pasistatydino savo šeimai, o apylinkėse planavo ūkininkauti. Tačiau iki šiol neaišku, kodėl inžinierius nutarė apsigyventi tokioje nuošalioje, nuo civilizacijos nutolusioje, vietoje. Pastatą supa netinkami plaukioti paplūdimiai su pavojingomis bangomis, šalia nėra nei kelių, nei prieplaukų. Nors iš išorės atrodo gan mielas, pastato vidus daro slogų įspūdį. Jo rūsyje buvo rastas bunkeris, inžineriniu požiūriu tiksliai atkartojantis tipiškus nacių bunkerius. Virš bunkerio išraizgyti siauri nesuprantamos paskirties tuneliai. Be to, klausimų kelia ir sienų storis: kam nuošaliame name ant jūros kranto reikalingos 1,4 m storio sienos? Name yra kambarių, labai primenančių kalėjimo kameras, o patalpoje, skirtoje virtuvei, pastatyti skrodimo stalai. Ne mažesnį siaubą kelia ir krosnis, kurią galima įkaitinti iki 700 laipsnių, juk maistui gaminti užtenka 200-300 laipsnių temperatūros.

Dabar paslaptingas namas priklauso buvusių G.Vinterio kaimynų anūkui. Senelis jam pasakojo, kad netoli vilos buvo įrengtas pakilimo takas, o vietiniai tvirtina, kad per Antrąjį pasaulinį karą prie namo matydavo kariškius. Žinoma ir tai, kad vandenyse netoli tos vietos kai kada sukiodavosi vokiečių povandeniniai laivai. Kaip prisimena vietos gyventojai, vila buvo pastatyta 1937 m., bet, oficialiais duomenimis, tai įvyko tik 1946-aisiais, o paties G.Vinterio užrašuose nurodyti 1958-ieji.

Ar galėjo F.Franko vyriausybė sąmoningai klastoti dokumentus, kad nuslėptų bendradarbiavimo su nacistine Vokietija faktą? Juk oficialiai per karą Ispanija laikėsi neutralumo. Beje, Fuerteventūra - ne vienintelė sala, kurią naciai galėjo pasirinkti slaptai bazei statyti. Pavyzdžiui, Gernsio saloje Lamanšo sąsiauryje istorikus iki šiol stebina didžiuliai įtvirtinti statiniai su apžvalgos bokštais, pastatyti įsakius A.Hitleriui.

Lusonas


Lusone, didžiausioje Filipinų saloje, yra ežeras, kuriame yra dar viena sala, kurioje taip pat yra ežeras, kuriame taip pat yra sala. Skamba painiai?

Maždaug už 50 km nuo sostinės Manilos, Lusone, yra Taalio ežeras, kuris dar neseniai buvo vandenyno dalis. Po kelių ugnikalnių išsiveržimų XVIII a. uolų nuolaužos užgriuvo įlanką, kuri atsiskyrė nuo vandenyno ir tapo ežeru. Dabar Talį su Pietų Kinijos jūra jungia tik siauras upeliukas. Per kelis šimtmečius Talio vanduo dėl nuolatinių liūčių tapo gėlas. Beje, tame ežere gyvena viena iš dviejų pasaulyje egzistuojančių gėlavandenių gyvačių rūšių. Taalio ežere yra Vulkano sala, kuri iš tiesų yra vulkano krateris. Vulkano krateris yra pilnas vandens, o vietiniai dėl gelsvai žalsvo vandens atspalvio jį vadina Geltonuoju ežeru. Geltonajame ežere dar kyšo mažytis sausumos lopinėlis, pavadintas „Vulkano tašku". Dėl tokio keisto aplinkybių sutapimo Taalio ežeras su savo salomis - viena iš populiariausių Filipinų įžymybių.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
1
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s