Dantų mada: auksiniai, juodi, aštrūs

Auksiniai dantys

Dantis apvilkti aukso vainikėliais - gana paplitusi praktika. Vargu ar sutiksite Vidurinės Azijos gyventoją bent be vieno auksinio danties, o romams auksinis dantis - tam tikro talento požymis, juk ši tauta tiki tauraus metalo stebuklingomis savybėmis. Taip pat daugeliui tautų auksas simbolizuoja pasiturimą gyvenimą.

Kaukazo ir Tadžikijos, Uzbekijos, Kazachstano gyventojai daugybę amžių auksiniais vainikėliais puošdavo merginų dantis prieš vestuves. Taip nuotakos šeima išreikšdavo pagarbą jaunikio šeimai. Taip pat auksiniai dantys buvo tam tikras moters nepriklausomybės garantas: jei vyras staiga nuspręs ją išvaryti iš namų be skatiko kišenėje, jai negresia skurdas, juk auksinius vainikėlius lengvai galima parduoti. Ir, priešingai, tokiose šalyse kaip Pakistanas ir Afganistanas auksiniais dantimis būdavo „pažymimos" tik seniausios profesijos atstovės - auksas rodė, kad jos yra prieinamos. Šiandien kai kurios pasaulinės žvaigždės vis pasirodo su auksinėmis kabėmis, kad atkreiptų į save visų dėmesį, pavyzdžiui, Madona (Madonna) ir Rijana (Rihanna).

Aštrūs dantys

Kai kuriose Vietnamo ir Sudano gentyse aštrūs dantys - senovinio ritualo rezultatas, o ne duoklė madai. Dantų aštrinimo procedūra yra gan skausminga, ją vietos žynys atlieka be jokio nuskausminimo. Beje, panašus paprotys buvo paplitęs tarp indėnų majų: jų dantys ne tik būdavo aštrinami, bet ir puošiami įvairiais ornamentais ir brangiaisiais akmenimis. Tai rodė žmogaus išskirtinumą ir taurumą.

Balio saloje dantys ne aštrinami, o dildomi, tačiau nereikia manyti, kad ši procedūra yra malonesnė. Vos tik jauni žmonės sulaukia 18 metų, jiems rengiama speciali piktųjų dvasių išvarymo ceremonija - ritualas ir šventė. Prieš ritualą paaugliai dvi savaites meldžiasi pagal hinduistų papročius. Manoma, kad aštrūs iltiniai dantys suteikia daug neigiamų emocijų ir nuodija gyvenimą. Tokie dantys asocijuojami su piktosiomis dvasiomis ir laukiniais gyvūnais, štai todėl jie ir gludinami. Vykstant šiai gražiai ceremonijai, merginos ir vaikinai pasipuošia šventiniais drabužiais, auksu puoštais galvos apdangalais ir pasidaro makiažą. Po iltinių dantų dildymo likusios dulkės paskui užkasamos šeimos šventykloje. Tikima, kad neatlikus dantų dildymo ritualo, po mirties žmogus niekada neatras ramybės, nes su juo liks visos šešios pagrindinės neigiamos savybės, kurios yra pašalinamos dildant: pyktis, puikybė, godumas, pavydas, potraukis alkoholiui ir gašlumas.

Kreivi dantys

Japonai, kaip dažnai būna, aplenkė visos planetos gyventojus ir dantų mados sroityje: tarp jų yra populiarūs kreivi dantys. Jeigu gamta japoną apdovanojo idealiai lygiais baltais kaip sniegas dantimis, jis skubiai bėga į odontologo kabinetą, kur jam yra atliekama speciali dantų kreivinimo procedūra. Vidutiniškai ji kainuoja 400 dolerių. Nemažai japonų yra pasirengę kentėti skausmą ir išleisti šimtus dolerių, kad įgytų „madingus" kreivus dantis. Tekančios saulės šalyje atsikišę priekiniai dantys ir netaisyklingas sąkandis - pretekstas didžiuotis. Ant dantų dažnai tvirtinamos keraminės plokštelės, sudarančios kreivų dantų įspūdį. Tokia gudrybė vadinasi „yaeba", tai reiškia „dvigubas dantis".

Mados pikas Japonijoje - keraminiai antdėklai iltiniams dantims. Jie daromi aštrūs, atsikišę ir ilgi. Manoma, kad merginoms toks „papuošalas" suteikia panašumo su kačių šeimos atstovėmis bei suteikia papildomo moteriškumo ir rafinuotumo. „Yaeba „yra paklausi ir tarp vaikinų. Net brandaus amžiaus japonai neretai kreipiasi į odontologus, kad jiems būtų iškreivinti dantys. Kreivumas šiai tautai asocijuojasi su jaunatviškumu, vaikiškumu. Vadinasi, japonai taip bando „sustabdyti jaunystės akimirką". Ką gi, kam botokso injekcijos, o kam kreivi dantys... Europiečiui to tikrai nelemta suprasti.

Trūkstami dantys

Mada šalinti priekinius dantis yra paplitusi Keiptauno regione (PAR) ir vadinasi „passion gap." Pažodžiui išvertus tai reiškia „aistros vartai", ir vietos gyventojai viršutinių priekinių dantų nebuvimą laiko savo kultūros dalimi. Štai jau 60 metų jie eina į odontologijos kabinetus prašydami ištraukti viršutinius kaplius. Beje, kai kada šalinama ir daugiau dantų. Kalbama, kad tokia keista tradicija yra susijusi su PAR gyventojų seksualiniais pomėgiais, bet įtikimesnė versija yra ta, kad vietos gyventojai trūkumą tiesiog pavertė pranašumu. Pirma, dantys gesdavo dėl vitaminų trūkumo, antra, Keiptaune gyvena labai daug žvejų, kurie pirmieji pradėjo šalinti priekinius dantis, kad būtų patogiau garsiai švilpti. Tiesa, dabar vietos žvejai priekinius dantis šalina gerokai rečiau negu gangsteriai ir mados vergai. 2003 m. Keiptaune buvo surengta sociologinė apklausa, kas ir kaip modifikuoja dantis. Paaiškėjo, kad 41 proc. gyventojų yra už priekinių dantų šalinimą, dauguma jų - moterys. Į ištrauktų dantų vietą neretai įsodinami implantai, puošti brangakmeniais, auksu arba platina ir pasižymintys neįprastu dizainu. Vis labiau ši mada plinta tarp paauglių. Jiems dantų šalinimas - būdas parodyti individualumą. Beje, didžiausią pagarbą užsitarnauja tie, kas dantų atsikrato ne patogiame odontologo krėsle, o mokyklos užpakaliniame kieme per muštynes. Skausminga, užtat yra ką papasakoti mergaitėms.

Juodi dantys

Dantų juodinimas - keista praktika, egzistavusi net Rusijoje. Toks paprotys buvo žinomas nuo caro Aleksejaus Michailovičiaus, Petro I tėvo, laikų ir kai kuriose gubernijose išliko iki XX a. pradžios. Juodas dantis simbolizavo priklausymą garsiai giminei. Kad dantys neatrodytų sugedę ar pageltę, bajorės imdavosi gudrybės: juodindavo vieną ar du dantis, o šalia jų likusieji atrodė baltutėliai. Yra ir kitas aiškinimas, pagal kurį juodas emalis buvo turtingumo požymis. Visiems žinoma, kad cukrus sukelia ėduonį. Rusioje jis buvo labai brangus ir jį vartoti galėjo tiktai turtingieji. Taigi, dantis galėjo pajuoduoti nuo per didelio cukraus vartojimo ir liudyti savininko turtingumą.

Tradicija juodinti dantis kadaise buvo populiari ir Japonijoje. Kai kuriose senovinėse graviūrose vaizduojamos geišos su juodu laku patamsintais dantimis - lako juodumas dar labiau pabrėždavo geišos odos baltumą. Tačiau ši tradicija turėjo ir praktinę reikšmę: lakas papildydavo geležies trūkumą ir padėdavo išlaikyti dantis sveikus. Tradicija buvo populiari tarp japonų aristokratijos iki XVII a., o vėliau pradėjo asocijuotis su ištekėjusiomis moterimis, ištikimomis vyrams. Šiandien ši procedūra yra populiari tarp šou verslo žvaigždžių ir švenčių bei religinių iškilmių dalyvių.

Mūsų dienomis tradicija juodinti dantis išliko gudžaratų tautoje, gyvenančioje Indijoje, taip pat Nigerijoje, Maroke, kai kuriose bendruomenėse Vietname, Sumatros saloje ir Kinijos pietuose gyvenančioje hani gentyje. Javos saloje vietos gyventojų juodi dantys, kaip ir XIX Japonijoje - ištekėjusios moters požymis.