Pacientai jau bijo rudens

Neseniai paskelbta, kad kai kuriose gydymo įstaigose vėl grįžta kaukių dėvėjimas. O tai - tik dar vienas signalas, jog artėja nauja koronaviruso banga. Mums jau įprasta, kad su tuo drauge atkeliauja ir nauji ribojimai. Vienas skaudžiausių ir daugiausiai pasekmių turėjusių ribojimų - gydymo paslaugų prieinamumo mažinimas. Kai kurie pacientai pastebi, kad, ir atšaukus ribojimus, situacija nepasikeitė.

Judėjimo negalią turinti Diana „Vakaro žinioms" sako, kad tokiems žmonėms, kuriems pas medikus reikia lankytis reguliariai, akivaizdu, kad medicinos paslaugų prieinamumas niekuomet negrįš į ikipandeminį lygį. „Karantino seniai nėra, o eilės pas medikus vis tiek nesumažėjo. Pavyzdžiui, šiuo metu situacija tokia, kad pas ortopedą traumatologą eilėje reikia laukti 3 mėnesius, o norint patekti pas kardiologą - net iki pusės metų. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo konkretaus specialisto. Kuo medikas geresnis, tuo ilgiau reikia laukti vizito pas jį. Iki pandemijos taip tikrai nebuvo. Gydymo įstaigos negrįžo į tą patį darbo ritmą, koks buvo iki koronaviruso. Manau, kad ir niekuomet negrįš.

Jau girdime apie didėjančius koronaviruso atvejų skaičius ir baiminamės, kad greitai vėl bus įvestas karantinas. Nors sveikatos sistemoje jis taip ir nebuvo pasibaigęs. Man atrodo, kad „iš viršaus" priimtas sprendimas mažinti nemokamų paslaugų ir didinti mokamų paslaugų kiekius", - sako Diana. Ji neslepia, kad ne visi žmonės gali laukti mėnesiais iki reikiamo vizito, tad galintys renkasi privačias paslaugas. Tuomet viskas daug greičiau ir paprasčiau.

Diana kol kas nesusiduria su eilėmis tik pas šeimos gydytoją. Tačiau tik todėl, jog daugelis medikų dirba nuotoliu - taigi konsultuoja telefonu. Diana sako, kad neseniai jai buvo priskirtas naujas šeimos gydytojas, kurio ji gyvai dar nėra mačiusi. „Ne visiems tinka toks gydymas nuotoliniu būdu. Nes kokia yra tokios konsultacijos kokybė? Kiek žinau, kai kurie ieško konsultacijų per pažįstamus arba užsirašo profesionaliai konsultacijai privačiai. Bet pacientai nenori tokių temų kelti viešai, tiesiog bijo pyktis su medikais, kad nebūtų blogiau", - sako Diana.

Beje, moteris pasakoja kad, laukiant ilgose eilėse pas specialistus, pasitaiko, jog šeimos gydytojo išrašytas siuntimas baigia galioti. „Tokiais atvejais gydymas telefonu netgi yra kaip privalumas. Kai sužinai, kiek reikia laukti eilėje pas specialistą, skambini šeimos gydytojui ir nurodai, kuriam maždaug laikui reikia siuntimo. Pavyzdžiui, po trijų ar keturių mėnesių", - pasakoja Diana.

Ji pastebi, kad dar viena didelė problema, su kuria susiduria neįgalieji, - nesuteikiama reikalinga palaikomoji reabilitacija. Dianai reikalinga tokia paslauga, tačiau ji skiriama tik ambulatoriškai. Kasdien pusvalandžiui į jos namus atvyksta kineziterapeutas. „Dabar man skirtos dvi savaitės. Per dieną pusvalandis su visais pasikalbėjimais - tai yra beveik nieko. Vėliau specialistė atostogaus, o po jos atostogų jau kiti žmonės laukia eilėje. Po kurio laiko vėl gausiu ir aš. Nors dažniausiai man sakoma, kad mano būklė per sunki, todėl reabilitacijos skirti neverta, nes ji tiesiog nepadės", - pasakoja Diana.

Pašnekovė neslepia, kad norintys kokybiškų medicinos paslaugų ir galintys sau tai leisti kreipiasi į privačiai dirbančius medikus. Štai darbovietė neseniai Dianai padovanojo 500 eurų kuponą reabilitacijai privačioje klinikoje. Tačiau 4 dienos ir 3 naktys privačiai kainuoja apie 600 eurų. „Žinoma, kaina kita, bet ir kokybė daug geresnė. Tačiau ir galint susimokėti už paslaugas, ne visur noriai priima neįgaliuosius. Yra centrų, kur tiesiai pasakoma, kad jie teikia tik SPA paslaugas ir neįgaliųjų priimti negali, nes ten bus nepatogu. Suprask, centras nepritaikytas negalią turintiems žmonėms, nors man atrodo, kad to pritaikymo daug ir nereikia. Kartais nesuvokiu, kaip taip gali būti. Bet taip yra", - pasakoja Diana.

Dar viena dažnai pas medikus besilankanti pacientė, turinti judėjimo sunkumų, Laura, „Vakaro žinioms" sakė, norint trumpiau laukti eilėse pas medikus, kartais tenka ir pačiai padirbėti. „Jeigu nerandu talonėlių Vilniuje, ieškau laisvų vietų kituose miestuose. Vizito pas specialistą laukiu maždaug mėnesį. Bet jei atkakliai paieškau, galima ,,pagauti" atsilaisvinusį talonėlį. Pavyzdžiui, birželio mėnesį man buvo paskirtas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kuriam buvau užregistruota rugpjūčio 22 d. Bet aš nuolat tikrinau, ar neatsilaisvino kokia diena, ir pavyko tyrimą atlikti tą patį mėnesį. Šiuo klausimu aš labai atkakli. Jeigu nėra talonėlio tai dienai, skambinu kitą dieną ir vėl klausiu, ar neatsilaisvino kokia vieta. Gegužę ėjau pas endokrinologą, tai eilėje laukiau 3 savaites. Galima ir ,,sugudrauti", jeigu tikrai blogai - išsikviesti „greitukę".

Neseniai teko pasinaudoti ir mokamomis paslaugomis. Kadangi nualpau, tai pas kardiologą ir kraujagyslių specialistą važiavau nedelsdama į privačias klinikas", - pasakoja Laura. Ji neslepia, jog dažnai pasitaiko, kad privačiai priima tie patys specialistai, kurie dirba ir valstybinėse įstaigose.

Parašė peticiją

Laura buvo žmogus, kuris pirmojo karantino metu parašė peticiją dėl gydymo paslaugų prieinamumo. Tuomet reikalingos operacijos jai teko laukti net keturis mėnesius. Tai, kad negalią turintys žmonės negalėjo būti tinkamai gydomi ir tiriami, Laura pavadino genocidu. Visgi peticiją pasirašė mažiau nei tūkstantis žmonių. Kalbėdama su „Vakaro žiniomis" moteris sako, kad tai rodo, jog žmonės yra per daug abejingi. Lietuviams trūksta bendrystės ir atjautos, kiekvienas žiūri tik savęs. Kiek yra tokių pacientų, kurie užsiregistruoja pas specialistą ir neatvyksta? Talonėlis ,,sudega", o juk kitas galėjo juo pasinaudoti. Kas tai? Manau, egoizmas.

Žinau, kad yra bijančių pyktis su medikais. Bet juk tai kvaila. Ką reiškia pyktis? Galų gale, jei gydytojas neteisus, visada galima apie tai pranešti skyriaus vedėjui ar įstaigos vyriausiajam gydytojui", - sako Laura. Ji pripažįsta, kad taip pat su baime laukia rudens ir mano, kad gydymo paslaugos bus vėl apribotos. Kartu ji tikisi, kad dalis žmonių bijos eiti pas medikus ir taip atsilaisvins vietos kitiems.

Sprendimai - butaforiniai

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija pristatė, kokiu būdu spręs ilgas eiles. Priimtas sprendimas ne didinti specialistų gretas, o pailginti siuntimų galiojimo laiką. Iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, pacientai užsiregistruoti konsultacijai galės ne per 30 dienų, kaip buvo iki ekstremaliosios situacijos, bet per 60 dienų.

Valdžia ignoruoja medikus ir pacientus

Neseniai surištomis rankomis prie Seimo piketavę šeimos gydytojai įspėjo, kad su nauja gydymo įstaigų reforma eilės pas medikus tik didės, o kokybė dar labiau prastės. Tačiau tą kartą medikų niekas girdėti nenorėjo.

Planai reorganizuoti gydymo įstaigų tinklą kelia baimę net ir politikams. Pasak socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojo Eugenijaus Sabučio, valdantieji ignoruoja Seimo Sveikatos reikalų komitete ne kartą pateiktus susirūpinusių medikų, pacientų atstovų ir savivaldybių argumentus, šių suinteresuotųjų šalių pasiūlymai „stringa" komiteto stalčiuose.

Skelbiama, jog socialdemokratų iniciatyva ligoninių reformą įvertino nepriklausomi ekspertai. Jų išvadoje konstatuojama, kad gydytojų darbo vietų skaičius bus sumažintas 338 etatais, slaugytojų - net 1001 etatu, o slaugytojų padėjėjų - 370 etatų. „Priėmus tokią reformą, gyvybiškai svarbiausios sveikatos paslaugos bus sukoncentruotos didžiųjų miestų įstaigose, o regionuose neliks aktyvios chirurgijos, reabilitacijos, traumatologijos, vaikų skyrių, taigi negalės veikti ir priėmimo skyriai", - sako socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis.