Sportininkai krenta nuo skiepų? Sporto medikai griežtai tai neigianuotraukos

2022 rugpjūčio 06 13:00:00

Tik pasirodžiusios vakcinos nuo COVID-19 ligos iškart tapo ginčų ir nesutarimų priežastimi. Netruko jos apaugti ir sąmokslo teorijomis. Vienos jų - apie mažamečių skiepijimą ar tai, kad pirmos vakcinos dozės tikrai neužteks, netruko pasitvirtinti. Kitos - apie krentančius sportininkus ar masiškai mirštančius pilotus - mokslinio pagrindimų ir kitų rimtų įrodymų nesulaukė. Nepaisant to, pasigirdus kalboms apie ketvirtą (ir paskesnes) vakcinos dozę, minėtos teorijos vėl buvo prisimintos.

 

Mokslininkai įrodymų neturi

LSMU doc. dr. Renata Žumbakytė-Šermukšnienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Sporto medicinos klinikos vadovė, sporto medicinos gydytoja, priminė, kad toks reiškinys kaip „keistai krentantys sportininkai" egzistuoja nuo neatmenamų laikų.

„Tai buvo visais laikais ir visame pasaulyje, todėl ir atsirado tokia sritis kaip sporto medicina, kuri ir aiškinasi tokių reiškinių priežastis bei užsiima profilaktika, kad tokių reiškinių įvyktų kuo mažiau. Sporto medicinos klinikoje yra vedamas ligų ir traumų, susijusių su fiziniu krūviu, registras.

Dėl šalutinių reiškinių po vakcinacijos nuo COVID-19 ligos nesikreipė nė vienas sportuojantis asmuo, o dėl liekamųjų reiškinių po lengvos formos COVID-19 ligos kreipėsi 46 jauni (18-35 metų) aukšto meistriškumo sportininkai. Jie buvo ištirti dėl širdies-kraujagyslių sistemos pažaidos. Iš jų 15,22 proc. anksčiau sveikų sportininkų, atsigaunant nuo koronaviruso infekcijos, pasireiškė vėlyva perikardo pažaida. 8,7 proc. sportininkų nustatyta nespecifinė lėtinė miokardo pažaida, patvirtinta širdies magnetinio rezonanso tyrimu. Kitų pasaulio mokslininkų tyrimai rodo, kad daugiau negu kas trečiam (t.y. 39,5 proc.) anksčiau sveikam koledžo sportininkui, atsigaunant po COVID-19 ligos, pasireiškė vėlyva perikardo pažaida. Tarp 7-18 m. vaikų ir paauglių amžiaus atlikti sportininkų tyrimai rodo mažesnį širdies pažaidos dažnį - 3,2 proc.", - sakė specialistė.

Ji taip pat priminė, kad sporte egzistuoja kiti svarbūs vidiniai ir išoriniai veiksniai, lemiantys ūmius įvykius sporte.

„Vienas jų - esant individualiai sportuojančio asmens sveikatos būklei ir tam tikriems aplinkos veiksniams (temperatūra, slėgis), yra skaičiuojamas energijos šaltinių bei skysčių balansas ir individualizuojamas (dozuojamas) fizinis krūvis. Esant mažam santykiniam gaunamų energijos šaltinių kiekiui, atsiranda dešimt galimų neigiamų poveikių sportininko organizmo sistemoms ir dešimt neigiamų poveikių treniruočių ir varžybų rezultatui. Kaip ir, priešingai, santykinai per didelis energijos šaltinių kiekio (per daug maisto) gavimas sukelia kitus susirgimus, susijusius su nutukimu ir antsvoriu.

Mokslininkai sako, kad gerai dozuotas fizinis krūvis yra daugiau nei 40 susirgimų profilaktikos dalis. O COVID-19 pandemijos metu žmonės labai sumažino fizinį aktyvumą. Taigi tai fizinio krūvio dozavimo klausimas, kurį sprendžia sporto medicinos gydytojai. Be to, neturime pamiršti, jog aukšto meistriškumo sportininkai laikomi jaunais tik iki 35 metų. Po 35 m. sporte jie vertinami kaip veteranai, kas taip pat turi įtakos fizinio krūvio dozavimui", - apibendrino LSMU docentė R.Žumbakytė-Šermukšnienė.

Įrodyti galima ne viską

Gydytojas hematologas, habilituotas mokslų daktaras Eduardas Vaitkus į skiepų ir šalutinių poveikių problemą buvo linkęs žiūrėti kiek kitaip.

„Šalutiniai poveikiai po skiepų yra visuomet, tik klausimas - kuriai gavusiųjų daliai jie pasireiškia? Kitas klausimas - kokia yra šalutinių poveikių išraiška? Trečias klausimas jau politinis - kiek ir kokių šalutinių poveikių mums (registruojančioms agentūroms, prižiūrinčioms institucijoms, visuomenei) yra priimtina? - svarstė E.Vaitkus. - Tarkim, paskiepijus 100 tūkst. žmonių vienas mirė. Jeigu teigsime, kad kiekviena gyvybė yra svarbi, tokio skiepo naudoti negalėsime, nes tai nebus priimtina. Kita vertus, jeigu tiek patys 100 tūkst. susirgtų negavę skiepo ir mirtų 1000-is, būtų dar blogiau. Taigi, šiuo atveju, kai teoriškai skiepas nuo ligos apsaugos 100 proc., vienas miręs yra mažesnė blogybė negu tūkstantis, todėl tai yra priimtina. Bet apie tai sprendžia sveikatos politikai."

„Teiginys, kad nieko nebuvo, nes niekas dėl to nesikreipė, dar nieko neįrodo. Kartais problemų žmogus turi dėl akių, tačiau jų priežasties reikėtų ieškoti... kelio sąnaryje. Atrodytų, nesusiję, bet...

Kalbant apie vakcinas, buvo atlikti rimti moksliniai tyrimai, kurie atskleidė, jog suleidus „Moderna" arba „Pfizer" gamybos preparatų, smarkiai padidėjo kraujagyslių endotelio uždegiminiai markeriai. Tai gali sąlygoti kraujagyslių užsikimšimą. Prasideda uždegiminė reakcija, prie sienelių prisikabina trombocitai ir susidaro trombas. Priklausomai nuo jo susidarymo vietos, žmogus gali mirti nuo infarkto arba nuo insulto. Nors galima teigti, kad tai su skiepais niekaip nesusiję, bet vėlgi klausimas - gal trombo susidarymo priežastis susijusi su po vakcinacijos padidėjusiais uždegiminiais markeriais? - toliau situaciją analizavo E.Vaitkus. - Jeigu sakoma, kad nebuvo ir tai nėra susiję, kyla klausimas - iš kur mes žinome? Niekada tiksliai negalima žinoti, kad kažkas nesusiję, bet ne visada galima įrodyti, kad susiję. Kiekvienu atveju, problemos priežasčių gali būti labai daug, tačiau tai yra labai sunku įrodyti."





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net