Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie etiką ir moralę

Tai buvo seniai, o mes visi jau kurį laiką savo kailiais jaučiame, kad šiuo metu pas mus valdžioje yra geriausia, kas Lietuvai galėjo nutikti. Juokiatės? Be reikalo. Tai 2021 metų rugsėjo mėnesį mums paaiškino ne šiaip koks grybas prie kelio, o tarybinio tankisto anūkė pergalingu vardu Viktorija: „Esu įsitikinusi, kad tiek ši valdančioji dauguma, tiek ši Vyriausybė yra geriausia, kas galėjo atsitikti šių išskirtinių iššūkių akivaizdoje".

Tuo metu dar nebuvo nei Ukrainos karo, nei Miss 2Bai atrasto hibridinio karo, nei migrantų, o išskirtiniu iššūkiu valdžiai tapo pasaulinė pseudopandemija, nuo kurios mes nuožmiai gynėmės kišenėse nešiojamomis vienkartinėmis kaukėmis, o jie tuo tarpu dalino ir dalinosi neuždirbtus paskolinius ir paraminius pinigus.

Logiška būtų galvoti ir tikėtis, kad geriausia pasaulyje Lietuvos vyriausybė turėtų būti ne tik profesionaliausia, bet ir etiškiausia bei moraliausia. Juk visi prisimename praėjusios vyriausybės susisiekimo ministro Jaroslawo (kuris tuo metu dar buvo Jaroslavas) pedopartijos (kuri tuo metu dar buvo konservatorių) sugalvotą „kotletų skandalą" Abu Dabyje, kurio esmė buvo tame, kad kažkas sumokėjo 713,13 eurų už ministro vakarienę. Šia situaciją Lietuvos anūkas numeris 1 dar 2020 metų sausio mėnesį komentavo taip: „J. Narkevičius turbūt jau yra išnarstytas iki paskutinio siūlelio.

Ir, tiesą sakant, nieko naujo ar stebinančio tikrai aš čia nematau. S. Skvernelio mėginimai jį apginti tiesiog toliau žemina Lietuvos valstybę, mažina pasitikėjimą ir tikėjimą žmonių, kad šita valdžia gali kaip nors pasikeisti arba priimti moralius sprendimus. Pritariu kolegoms, kurie sako, kad tokioje situacijoje dar nesame buvę. Netgi pačios blogiausios valdžios anksčiau priimdavo sprendimus panašiose situacijose".

Beje, kai man teko dirbti ministru ir tikrai buvo atvejų, kai būdavau vaišinamas. Tik moralusis Gabrielius man paaiškino, kaip stipriai esu nusidėjęs.

Mano logika ir tikėjimas rėmėsi ne paties susikurtomis oro pilimis, o neišrinkto prezidento Ingridos patikinimais. Dar 2019 metais Ingrida suteikė man viltį: „Aš keliu sau didžiausius reikalavimus ir tikiu, kad tokius reikalavimus man keliate jūs". Nuostabu. Tikrai keliame. Tuo labiau, kad po pusantrų metų, atsakydama į žurnalistės klausimą „- Bet ar jūs esate numačiusi tą situaciją, jeigu vis dėlto ministras atsisako trauktis, o koalicijos partneriai jums iškelia kažkokių sąlygų?" Ingrida patvirtino: „- Aš pasitraukčiau pati."

Taigi, aš, kaip ir jūs esame žodžio žmonės ir tikime tuo, kas mums sakoma. Vyriausybė dirba jau daugiau nei pusę kadencijos. Visi pamename cirką su prezidento stogą turinčio Skuodžio ir nuo visų gyvenimo skersvėjų apsaugančią pavardę turinčio Gabrieliaus atsistatydinimais, kuriais net mano baltosios katės nepatikėjo.

Apie bilotaičių, armonaičių, dobrowolskų ir dešiniųjų kairių kompetencijas ar akivaizdžius tam tikrų grupių interesus atvirai atstovaujančio Gentviliuko reikalus jau baigiame pamiršti, kaip ir apie šios valdžios Ostapo Benderio, dar vadinamo Dainiumi iš energetikos ministerijos biudžetinių pinigų nusisavinimo schemas, ir ne tik per elektros rinkos liberalizavimą, kuris yra jau n-toji energetikų afera.

Ir štai naujas išbandymas (ne)žodžio žmogumi esančiai vyriausybės galvai. Neapsikentę akivaizdaus realios situacijos nesuvokimo ir nekompetencijos, ūkininkai pareikalavo neįtikėtinai universalaus, tiek praėjusiai, tiek šiai valdžiai tikusio aplinkos arba žemės ūkio ministro Kęstučio galvos.

Ministras net negalvoja trauktis, o jo advokatu tampa tarybinio tankisto anūkė: „Sunku nuneigti, kad ministrui yra nemažai klausimų, rytoj jis į juos ir atsakys. Bet manyčiau, kad dabar, šiuo metu - šią savaitę, kitą savaitę - kalbėti apie interpeliaciją ministrui tikrai nėra laikas", - trečiadienį „Žinių radijui" teigė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. „Dabar vyksta tokie svarbūs dalykai kaip pasėlių deklaravimas. Tai yra procesai, kurie, natūralu, reikalauja maksimalaus ministerijos, paties ministro įsitraukimo", - kalbėjo ji."

Bet juk vyksta ne tik pasėlių, vyksta ir kiekvieno mūsų pajamų pajamų bei turto deklaravimas. Kodėl toks palyginimas? Todėl, kad ministras su pasėlių deklaravimu turi tiek pat bendro, kiek ir su kiekvieno mūsų pajamų ir turto deklaravimu.

Ministro supratimą apie garbę ir moralę puikiai iliustruoja jo atsakymas raštu į interpeliacijos klausimus, kuris skamba taip: „Gerbiamieji, padėti labai geri pamatai žemės ūkio transformacijai ir klestėjimui, tai sustiprins mūsų žemės ūkio konkurencingumą. Norint šio klestėjimo sulaukti ir juo pasidžiaugti prašau Jūsų termino visai šiai kadencijai, o geriausia - ir dar ketveriems metams papildomai, nes svarbiems pokyčiams reikia laiko. Jaučiu pareigą likti ministru ir tęsti pradėtus svarbius darbus, kuriančius pokytį žemės ūkio sektoriuje". Žmonių kalba šitas geriausius Leonido Iljičiaus Brežnevo hitus primenantis tekstas reiškia: dėjau aš ant jūsų sugalvotų problemų ir interpeliacijų, duokite dar vieną kadenciją pačepsėti prie lovio.

Ir vyšnaitė ant moralaus ir etiško „geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai" pedopartijos iškepto torto: finansų viceministras šią savaitę pripažintas pažeidęs tarnybinę etiką: „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad finansų viceministras Gediminas Norkūnas supainiojo viešus ir privačius interesus, tinkamai nedeklaravęs turimų valstybinės įmonės „Ignitis grupė" akcijų bei nenusišalinęs nuo kai kurių sprendimų, susijusių su įmonės veikla.

„Buvo vertinamos aplinkybės, ar viceministras tinkamai, laiku deklaravo ir nurodė ryšį, kad turi akcijų „Igničio" bendrovėje". Ir štai paviešinus šią informaciją jums vyriausybės galvos komentaras, galutinai į šipulius sudaužęs mano tikėjimą šios valdžios etika ir morale: „Tą klausimą turi spręsti finansų ministrė, kai grįš iš Vašingtono. Kadangi ji dabar yra komandiruotėje, aš nematau reikalo to komentuoti, nes tai yra finansų ministrės politinio pasitikėjimo pareigūnas".

Galiausiai ketvirtadienį viceministras buvo paaukotas, o skaisčioji finansų Gintarė išreiškė jam nuoširdžią padėką: „Esu dėkinga Gediminui už darbą tiek kuruojant Biudžeto, Valstybės turto valdymo ir Valstybės iždo departamentus, tiek pasitelkus patirtį ir žinias energetikos sektoriuje prisidedant prie globalios energetinės krizės sprendimų įgyvendinimo, tiek ir kuravus didžiausią Lietuvos energetikos įmonę."
Auka rasta, visiems ramu. Amen.

Štai taip sugriūna iliuzijos tų, kurie nori patikėti politikų etika ir morale. Pabaigai jums mįslė - staigmenėlė: spėkite, kokios šiuo metu apie etiką ir moralę mums paaiškinusio Vito pareigos? Na, bandysite spėti? Neatspėsite.

Dvejus metus padirbęs Ingridos patarėju, buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tapo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdybos nariu. Norint daryti karjerą ar būti politikos viršūnėje, reikia žinoti, kur įsikišti etiką ir moralę ir tada nejausi asmeninės atsakomybės už savo poelgius.

Prieš daug metų Antuanas De Sent Egziuperi sakė: „Užuot įtvirtinę Žmogaus teises, pradėjom kalbėti apie Kolektyvo teises. Buvome liudininkai, kaip nepastebimai pradėjo plisti Kolektyvo moralė, kuri nutyli apie Žmogų".