1 nuotr.Kai man įleido šeštąją Astra Zeneca vakciną, kartu implantuodami Čipą, pasijutau Antžmogiu. Iš karto sustiprėjo visi pojūčiai.
Pirmiausia, regėjimas tapo toks aštrus, kad galėjau pamatyti tai, ko anksčiau net nesvajojau. Galėjau pamatyti net Corona virusą, kai anksčiau matydavau tik Corona alų. Net pašiurpau, pamatęs kiek daug tų virusų aplink, bet buvau ramus, nes dabar virusus galėjau nubaidyti paprasta šluotele arba net oro srove. Pastebėjau, kad jie bijo švilpimo. Švilpiau garsiai ir be perstojo, kol pasigirdo kaimynų smūgiai į radiatorius.
Labai jautrūs tapo skonis ir uoslė: galėjau valgyti Kiaušinį jausdamas Ananaso skonį ir kvepiantį kaip Cafee Lavazza espresso. Ką ten musių arba skėrių lervos, galėsim ateity net Jį valgyti. Ir bus bekvapis (arba susikurto kvapo) delikatesas. Žiedinis maitinimasis.
Pažiūrėjau per langą. Ten viruso koncentracija buvo daug didesnė nei kambary, nes kieme be kaukės šlitinėjo „paėmęs" kaimynas Lietutis. Pagal instrukcijas po vakcinavimo užsikišau visas organizmo skyles, išvedžiojau iš jų žarneles, kiekvienai pasikabinau po yrančio polietileno maišelį, apsikarsčiau įvairiais manometrais, pulsometrais, oksometrais, taksometrais ir išėjau laukan.
Į nosį turėjo tvoksti salstelėjęs marinuotų grybų tvaikas, sumišęs su perpuvusių raugintų kopūstų ir ant seno aliejaus kepamos žuvies kvapais. Ogi tai aš dar vakar valgiau su malonumu... Iš balkonų kvėpavimą turėjo trikdyti dar nenubaustų „savižudžių" skleidžiamas „aromatas". Bet po vakcinavimo man viskas buvo vienodai... uoslė dingo arba aš pats galėjau ja manipuliuoti.
Iš karto smegenyse įjungiau 5G ryšį ir pabandžiau susisiekti su kokiu nors Palydovu. Labai trukdė TELIA ir GPS, bet ilgainiui pavyko. Pataikiau ant rusų. Sužinoję, kad aš iš Lietuvos, sodriai (ne SODRA-i) nusikeikė ir pasiuntė ant Trijų Raidžių... nuėjau... nepataikiau.
Aplink pasaulis buvo toks aiškus, kad darėsi net nuobodu. Pavyzdžiui, skrendant keleiviniam lėktuvui, tiesiai nuo žemės galėjau pasakyti, kiek jame skrenda moterų ir kiek merginų. Gyvenime nebeliko nieko intymaus...
Negana to, ėmiau skaityti aplinkinių mintis. Siaubas. Visos vyrų mintys sukosi apie du dalykus (patys žinot, kokius), o moterų mintys buvo margos kaip narkotinių augalų pieva ir aštrios bei nuodingos kaip jūrinio ežio spygliai... Stiprioji lytis. Detalizuoti minčių negaliu vadovaudamasis Asmens Duomenų Apsaugos įstatymu... bet dabar aš tai viską apie visus žinau... net sekt nereikia.
Pasirodo, galėjau perskaityt net gyvūnų mintis, bet ten nebuvo nieko įdomaus - ėdalas, seksas, šiltas guolis ir šiek tiek pasityčiojimo iš Žmonių poelgių.
Apjungus visas šias vakcinos sukurtas galias, pasijutau TOBULAS...
Pasigirdo stiprus beldimas į būdelės duris,- Ar ilgai dar tu ten? Keturiese jau pusę valandos laukiam. Gal ant nevakcinuoto pataikėm? Gal jau merdi?
Mintyse dar pagalvojau, kad visiškai pritariu Europos Komisijos politikai lauko tualetų klausimu... išėjau... oras kvepėjo Vanile...
