Gediminas JAKAVONIS: „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi...“

Tikriausiai visoje Europos Sąjungoje pirmaujantiems, dezinformacijos ir tautinį identitetą naikinantiems, seniai gebelsus ir brežnevus aplenkusiems „žinių" nešėjams toks apibūdinimas visiškai netiktų „usaidų" ir konservatorių įtakoje.

Šioje televizijoje dirbantiems žmonėms ant Lietuvos valstybei dorai dirbančių žmonių seniai nusispjauti.

„Sotūs, laimingi ir šiltai aprengti" šios tarnybos darbuotojai kasdien į darbą lekia, kad pragyvenimui užsidirbtų, savo talentą eikvodami, kad uždirbtų pinigus, šlovindami savo „darbdavių" genialumą ir visišką jų oponentų „degradaciją".

Ir visai nesvarbu, ar tai būtų siūlymas daryti auditą strateginėje „Igničio" įmonėje, mano jau minėtoje, mūsų visų išlaikomoje LRT ar Krašto apsaugos ministerijoje, kur paskutinis valstybinis auditas buvo atliktas beveik prieš 100 metų, t. y. 1926-aisiais.

Praėjusį sekmadienį buvo minima Lietuvos kariuomenės diena, kurios minėjimą iš Vilniuje esančios Katedros aikštės šalies žmonėms transliavo M. Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujama LRT.

Dabar pabandykite atspėti, ar buvo pakviestas Nepriklausomybės mūsų krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, ar matėte tarp renginio svečių pirmąjį Lietuvos kariuomenės vadą Č. Jezerską?

Ne, jų čia nebuvo. Už tai visus pasaulio putinus šioje šventėje savo buvimu ir išvaizda gąsdino faktinis valstybės vadovas ir „kosmoso" valdovas.

Kai mūsų karius sveikindamas „aukštas ir gražus" apeidinėjo Lietuvos karių rikiuotę, žiūrėdamas į mūsų „mis premjerę" ir nesupratusią, kaip ir ko čia atsidūrė LR Seimo vicepirmininkę O. Leiputę, virš kurių skrido NATO misijos lėktuvai, kilo „šventvagiška" mintis.

Kaip šitas renginys atrodytų, jei dabar aikštėje nusileistų mūsų kontrabandininkų laukiamos metereologinis balionas iš Baltarusijos.

Akyse iškilo vaizdas, kaip iš aikštės vadovybės apsaugos departamento vyrų žmonos Dianos glėbin skubiai evakuojamas mūsų Prezidentas G. Nausėda, vyrui į Grigiškes išgabendama premjerė, o ką tik su Dovile Šakaliene žadėjęs pulti Maskvą kariuomenės vadas R. Vaikšnoras kažkur dingsta, nežinoma kryptimi...

Esu Sąjūdžio žmogus, kai šalyje esant okupacinei kariuomenei, leidome savarankišką, nuo valdžios nepriklausomą spaudą, nebijojome „Jedinstvos", kurią rėmė „reakcine" tapusi SSSR vadovybė.

Žinojom tai, kad esam teisūs ir todėl, nepaisant dezinformacijos, gerai iš Maskvos apmokamo srauto turime, tiesos vedami, tapti laimėtojais ir nugalėti.

Rašau, prisimindamas Sąjūdžio ir to Atgimimo laikotarpio spaudą, kurioje atsispindėjo viskas: nuo Sąjūdžio deklaruojamų idėjų, sovietmečio funkcionavusių, suprantančių, kad baigėsi jų laikas, paskutinių pasispardymų iki ideologinių šių procesų, vykstančių buvusioje vienoje iš kertinių šios ideologijos „tašku" neigimo.

Tokioje aplinkoje lietuvių tauta išgyveno ir 1991-ųjų Sausio 13-ąją ir tų pačių metų Rugpjūčio pučą, be jokių valdžios tiesos aiškintojų ir draudimų, faktiškai savo šalyje gyvendama karo sąlygomis.

Lietuviai atsirenka, kur yra melas, o kur propaganda, kur tiesa, o kur juos valdančiųjų noras paversti savo tautiečius mankurtais ir aklais jų įsakymų bei norų vykdytojais.

Tokiais pačiais Amerikos, Europos, Vakarų didžiųjų begalvėmis marionetėmis, kokiais yra virtęs save Lietuvos elitu įvardinęs valdžiažmogių sluoksnis, siekiantis kvailiais paversti visą, labiausiai pasaulyje nykstančią mūsų tautą.

Jei kas nors dar tikėjosi, kad po Valstybės kontrolės išvadų, kuriose auditoriai atskleidė daugybę pažeidimų LRT finansinėje veikloje, kas nors pasikeis, tai po šio klausimo svarstymo LR Seime teko skaudžiai nusivilti: nors pasikeitė valdančiosios socialdemokratų partijos pirmininkas, šalies premjerė, bet ši politinė jėga, atsiprašau už išsireiškimą, taip ir liko „bekiaušė".

Minėtą posėdį vedusi D. Budbergytė atrodė, kad tuojau sulys be muilo M. Garbačiauskaitei-Budrienei į vieną vietą, kad tik ją bei jos „bičiulius" per LRT gražiai parodytų, valdžioje pridirbtų kvailysčių ir vagysčių nekritikuotų, neviešintų.

Jei kas stebi Lietuvoje vykstančius politinius procesus, tikriausiai atkreipė dėmesį į beveik paeiliui sekusius įvykius. Pradėčiau nuo to, kad Lietuvos „protas ir sąžinė" - Andrius Tapinas per teismus dėl savo garbės ir orumo įžeidimo prisiteisė dideles sumas iš eilės nuo valdžios nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.

Įdomiausia, kad šioms į pagalbą stojo Lietuvos žmonės, surinkę reikalingus baudoms sumokėti pinigus.

Tada dar vienos „proto ir sąžinės", mano jau minėtos LRT auditas.

Trečia, į ką atkreipčiau dėmesį, tai „lietuviškas" pėdsakas Ukrainos energetikos korupcijos byloje, kur sąsajas galim rasti su abiejų - ir su Ukrainos, ir su aukščiausiais mūsų šalies - pareigūnais.

Po visų šių ir kitų daugybės nepaminėtų įvykių, kur iš šešėlio pradeda lįsti žinomų politikų, pareigūnų, teisėsaugininkų pavardės, seka atsakomieji valdžios veiksmai.

Seimo konservatorė, buvusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, Daiva Ulbinaitė su keliolika kolegų registruoja įstatymų pataisas, kurioms įsigaliojus, galima kriminalizuoti bet ką, ką skelbia „nepatogi" žiniasklaida.

Nevalstybine kalba tai skambėtų kaip „знай наших" (žinok mūsiškius, kurių liesti negalima, kad ir ką jie beiškrėstų). Paprastai, toks „spaudos draudimas" taikomas karo atveju, kai apsiginti nuo galimos priešo dezinformacijos, kuo remiasi pataisų iniciatorė iki autoriai, neva norintys apsaugoti tėvynę.

Tik čia ir išlenda, anot liaudies išminties „vagie, kepurė dega", Daiva Ulbinaitė, teista dėl valstybinės paslapties išdavimo.

Tada, prieš gerą dešimtmetį, kai viskam vadovavo „Raudonoji Dalia", Aukščiausiojo Teismo sprendmas tik vieno balso persvara nulėmė, kad pastarosios padėjėja neatsidūrė Panevėžio moterų kalėjime.

O štai dabar buvusi žurnalistė Daiva Ulbinaitė, atsiradusi valdžios „burbule", po to, kai padirbėjo Prezidentūroje ir tapo konservatorių frakcijos LR Seime nare, surengė ataką prieš savus plunksnos brolius, su kuriais kažkada buvo vienoje barikadų pusėje.

Pasakyk, kad neteisūs tie, kurie sako, kad valdžia gadina žmones, o po vieno nugalėto drakono juo tampa pastarojo nugalėtojas. „Tegyvuoja Drakonas! Šlovė Daivai Ulbinaitei!". Tik čia reikėtų priminti posakius, kuriuos mus su Daiva Ulbinaite Varėnos mokykloje mokė lietuvių kalbos mokytoja: „Nespjauk į šulinį iš kurio vėliau gali tekti troškulį malšinti", „Atmink žmones kuriuos sutikai kildamas, tu juos sutiksi besileisdamas".

O labiausiai čia tiktų Vydenių krašto išmintis: „Niekada neatsižadėk tiurmos, terbos ir ubago lazdos".

P. S. Visą istoriją apie Daivą Ulbinaitę galite susirasti Youtube kanalo „suzalgiriu" laidoje „Nusikaltimai, už kuriuos Lietuvoje niekas nuteistas nebuvo".