4 nuotr.Ne tik buvo galima, bet mylintys Žemę bei planetos gyventojus politikai tai padaryti privalėjo. Kas galėjo tada pamanyti, kad pinigai ir karo pelnas net už žmonių gyvybes yra svarbesni? Nepretenduoju į jokius politikos ar karo ekspertus, todėl remsiuosi tiktai savo žiniomis ir tomkiška logika. Todėl, pardon, iš anksto, jei ji nesutaps ne tik su Tamstų įsitikinimais, bet ir su oficialiai peršama (ir vienintele) versija.
Pradžiai išsakysiu ką galvoju apie visų mylimą ir garbinamą stabą Zelenskį... Tik nepradėkit aiškinti, kas aš toks, nes jau kitoks tikrai nebūsiu. O Zelenskis būti kitoks, nei Porošenka ar Janukovičius, tikrai galėjo. Ne tik galėjo, bet ir žadėjo per rinkimus taiką ir gerovę Ukrainos valstybei. (Na, ne visai tokią kaip Nausėda mums Gerovės valstybę žadėjo, bet kažką panašaus - tai tikrai.) Tuo pačiu turėdamas istorinį šansą pasauliui įrodyti, kad ne visi žydai yra tokie kaip Porošenka ar Janukovičius...
Tik gaila, kad per tą euforiją visi pamiršo koks Zelenskis yra aktorius puikus. Ne tik rusų filmuose puikiai užsirekomendavo, bet ir su savo „Kvartal-95" kaip nuostabus komikas bei gabus pramogų verslo atstovas pasižymėjo. Net chamą žydelį oligarchą Kolomoiskį sugebėjo su visais finansais sau pavergti, nors tas buvo skūpus kaip reta. (Tiesa, vėliau jį apdairiai uždarė į cypę, kad šio už aferas Amerikoje nepasodintų.)
Todėl iškart prisipažinsiu, kad gerbiu Zelenskį kaip talentingą komiką ir satyriką, bet paskutinė jo rolė, kuomet jis pradėjo apsimetinėti elgeta ir kaulyti iš viso pasaulio milijardų („Dai, dai, dai!") man nelabai patinka. Ne dėl to, kad net trečdalis (pasak švedų eksperto Ohmano) suaukotų pinigų Ukrainai kažkur (Tikiuosi, ne pas patį Okmaną, nes kitaip - iš kur jis taip tiksliai žino?!) pradingsta ar kad nusipelnę Ukrainos karo meno veikėjai sau vilų majamiuose bei milanuose prisistatė, o dėl to, kad visi tie milijardai yra nekaltų žmonių krauju permirkę. Net ir tų, kurie labiau gyventi, o nei kariauti norėjo.
Esminis klausimas: ar buvo galima išvengti karo aukų? Esu tikras, kad taip, jeigu ne tik Zelenskis, bet ir jo patronai būtų to norėję. Pirmą kartą - prieš pat „spec.operaciją", kuri netruko pavirsti brolžudišku karu, kuomet Putinas raštiškai kreipėsi į NATO, kad jam garantuotų Rusijos saugumą ir Vakarai į Rytus nebesiplėstų. Antrą kartą - kai buvo tarp Rusijos ir Ukrainos delegacijų pasirašyta Taikos sutartis Stambule, kuriame buvo garantuotas Ukrainai teritorijos vientisumas, pripažįstant Doneckui ir Luganskui šiokią tokią autonomiją. (Su pažadu - nebepersekioti rusų ir rusakalbių.)
Pirmuoju atveju, reikia pripažinti, jog nuo Zelenskio ne daug kas priklausė: į Putino depešą privalėjo sureaguoti NATO šalys su Amerika. Nieko būtų nepraradusios ilgame laike, jei būtų kokią „pisulkę" surašiusi. Nes tos „pisulkos" (įvairiausios sutartys ir įsipareigojimai) perspektyvoje nieko nereiškia: tiek Amerikos pažadai Jelcinui nė per colį nesiplėsti link Rusijos sienų, tiek ir Rusijos garantijos Budapešte dėl Ukrainos teritorijos vientisumo, mainais į atsisakymą dislokuoti pas save branduolinius ginklus.
Antrasis atvejis - dar liūdnesnis: kai Rusija atitraukė savo tankus iš Kijevo priemiesčių, o Ukraina pasirašė su ja Taikos sutartį, staiga kaip iš dangaus nusileido ryžas padla iš Londono (kažkodėl rusišku Boriso vardu vadinamas), kuris privertė Zelenskį nutraukti paliaubas ir stoti į karą su Putinu. Ar tai susiję su prieš tai buvusiu prezidento Zelenskio vizitu į MI-6 slaptą būstinę Londone - nežinau. (Lai jų agentas Butkevičius paaiškina.) Bet kad po to prasidėjo tikra slavų mėsmalė, įtraukusi savanorius iš viso pasaulio, tai - faktas!
Nepavykus suskaldyti Rusijos į atskiras gubernijas bei nuversti Lukašenkos (ne be lietuvių pagalbos), buvo pasirinktas karo, o ne taikos kelias, kuris iš dalies kai kam jau pasiteisino su kaupu: nes Ukrainos gamtiniai ištekliai ne tik tarp europiečių, bet ir tarp amerikiečių kampanijų išsidalintos. Potencialūs gimtinės gynėjai emigravo arba daugelis jau yra sunaikinti. Toks pat likimas laukia ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES valstybių, jei mūsų politikai neatsikvošės ir toliau rems karą, tuštindami savo iždus, lįsdami skolon ir naikindami savo pramonę, sąmoningai atsisakydami pigesnių žaliavų ir tapdami nebekonkurencingi...
P.S. O dabar pasvajokime: kas būtų baisaus nutikę, jeigu būtų neatsisakyta Stambulo sutarties arba nebūtų ignoruota Putino „pisulka" dėl Nato garantijų? Putinas - ne amžinas, be to, tuo metu net nebuvo toks populiarus, kaip dabar - prasidėjus karui, per tą laiką galėjo jį nuimti arba pats (tikiuosi - kad pats) numirti... Išsikovojusios autonomiją rusiškų teritorijų gyventojai gal su laiku būtų pamačiusios, kaip Ukraina klesti broliškoje tautų Europos Sąjungoje ir net pačios užsimanytų ten įstoti. Juk nesiginčysite, jog tai daug geriau nei milijonai sužeistų ir užmuštų Ukrainoje, neskaičiuojant - karo psichozės paveiktų šimtų milijonų berazumių Europoje. (Bet ką iš to laimėtų JAV karo pramonė, netekusi milžiniškų „dylų"; mūsų politikai, be kontrolės tratinantys lėšas; ką jau bekalbėti apie likusius be darbo visokius ohmanus?!)
REDAKCIJOS TRIGRAŠIS: Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos kolektyvo, bet nieko negalime su savo leidėju ir savininku padaryti. Gal kas turi kokių pasiūlymų iš šalies? (Nebūtinai mūsų.)
