respublika.lt

Infliaciją sukelia valstybės politika

(106)
Publikuota: 2022 gruodžio 02 11:33:20, Vytenis PAULAUSKAS
×
nuotr. 2 nuotr.
Privatūs ūkio subjektai, jeigu negali vykdyti savo įsipareigojimų, bankrutuoja. Valstybės bankrutuoti, išnykti negali, todėl jos savo įsipareigojimus padengia sukeldamos infliaciją. Pixabay nuotr.

Verslininkas Ilja Laursas „Vakaro žiniose" spalio 22 d. teisingai sakė, kad infliaciją lemia papildomas pinigų spausdinimas. Vis dėlto jis nepasako tikrosios priežasties, kodėl tie pinigai spausdinami, kitaip sakant, kodėl vyksta ta nelaboji infliacija.

 

O iš tikrųjų infliacijos priežastis yra labai paprasta - tai per maži mokesčiai, kuriuos valstybei sumoka gyventojai ir ūkio subjektai. Daugelis žmonių tokiu teiginiu pasipiktins - juk bet koks ekonomistas pasakys, kad mokesčių didinimas prekių kainas ir tuo pačiu infliaciją didina, o mokesčių mažinimas kainas ir infliaciją mažina. Vis dėlto dažnai yra taip, kad tiesa yra visiškai priešinga tam, kuo yra įsitikinusi absoliuti visuomenės dalis.

Infliacija didesniu ar mažesniu laipsniu vyksta visose pasaulio valstybėse. Visų Europos Sąjungos valstybių biudžetai yra deficitiniai, kitaip sakant, visoms valstybėms trūksta pinigų padengti savo turimiems įsipareigojimams. Valstybių biudžetai surenkami iš gyventojų ir verslo įmonių sumokamų mokesčių.

Tačiau ką daryti tuo atveju, jeigu valstybė nesurenka tiek mokesčių, kiek pinigų yra numatyta išleisti valstybės funkcijoms užtikrinti? Tokiu atveju valstybei tenka skolintis. Tačiau komerciniai bankai neturi tokio didelio kiekio pinigų, kurio reikia norint padengti valstybės biudžeto deficitą. Tokiu atveju Centrinis bankas neturi kitos išeities - tenka spausdinti pinigų tiek, kiek reikia norint garantuoti stabilumą valstybėje.

Centrinis bankas išspausdina pinigus, jie paleidžiami į apyvartą, išperkami valstybės vertybiniai popieriai, ir problema išsprendžiama. Tačiau, padidėjus pinigų masei, pakyla prekių kainos, padidėja infliacija. Nuvertėja tiek žmonių turimos santaupos, tiek ir jų gaunami atlyginimai, pensijos, o taip pat verslo įmonių turimos lėšos.

Tas pinigų nuvertėjimas faktiškai prilygsta mokesčių valstybei sumokėjimui, nes, jeigu žmonės ir įmonės sumokėtų tiek mokesčių valstybei, kiek jie prarado dėl pinigų nuvertėjimo, tai valstybės biudžetas būtų nedeficitinis, o žmonės ir įmonės turėtų mažiau pinigų tiek, kiek jie sumokėjo mokesčių, tačiau jų turimi pinigai santaupos nebūtų nuvertėję, nebūtų dėl infliacijos praradę savo perkamosios galios, nes infliacijos nebūtų.

Valstybės galėtų siekti subalansuoti savo biudžetą, tada nebūtų ir infliacijos, nes nereikėtų spausdinti papildomų pinigų. Valstybės biudžetą galima būtų subalansuoti arba didinant valstybės pajamas (kitaip sakant - didinant mokesčius), arba mažinant valstybės išlaidas. Deja, nė vienas iš šių variantų politikams netinka. Mat bet koks mokesčių padidinimas bent vienu procentu sukeltų didžiulį visuomenės nepasitenkinimą, kiltų valdžios krizė ir gal tektų keisti Vyriausybę ar net organizuoti priešlaikinius Seimo rinkimus.

Panašus rezultatas būtų ir jeigu būtų imtasi mažinti valstybės išlaidas. Tokiu atveju tektų mažinti atlyginimus medikams, mokytojams ir kitiems biudžetininkams, nors jau ir dabar tie atlyginimai yra tragiškai maži. Taip pat tektų mažinti ir pensijas. Panašiu būdu valstybės finansines problemas bandė spręsti A.Kubiliaus vyriausybė 2008-2009 metais. Dėl to Lietuvos ekonomika smuko, o krizė buvo tik dar labiau pagilinta.

Tuomet A.Kubilius vykdė Europos Sąjungos vadovybės nurodymus, kaip reikėtų spręsti dėl krizės kilusias problemas valstybėje. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad toks kelias yra klaidingas. Todėl dabar ES vadovybė, pasimokiusi iš savo klaidų, valstybių finansines problemas sprendžia ne ragindama taupyti, bet siūlo valstybių biudžetų skyles užkamšyti Europos centrinio banko išspausdintais pinigais.

Be to, toks infliacinis valstybių finansinių problemų sprendimo būdas sukelia mažiausią pasipriešinimą visuomenėje. Jeigu valstybės didina mokesčius arba mažina atlyginimus bei pensijas, tai žmonės dėl to kaltina valdžią, o infliacija tarsi vyksta savaime. Valdžia gali pasiteisinti, kad dėl infliacijos kalta Rusija, karas Ukrainoje, bankai arba prekybos centrai, kurie neva nepagrįstai didina kainas, o valdžia dėl visos to yra niekuo dėta. Tačiau juk iš tikrųjų būtent valdžia turi pinigų leidimo monopolį, tik ji gali spausdinti pinigus. O jeigu nebus spausdinami papildomi pinigai ir leidžiami į apyvartą, tai jokios infliacijos ir nebus.

Laisvojoje rinkoje privatūs ūkio subjektai gyvena vadovaudamiesi visai kitokiomis taisyklėmis negu valstybė. Privatūs ūkio subjektai, jeigu negali vykdyti savo įsipareigojimų, anksčiau ar vėliau bankrutuoja, kitaip sakant, išnyksta. Valstybės bankrutuoti, išnykti negali, todėl jos savo įsipareigojimus padengia sukeldamos infliaciją, išspausdindamos trūkstamą pinigų kiekį. Taip elgiasi visos be išimties valstybės.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
32
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (106)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s