Anksčiau buvo įprasta manyti, kad bankai saugo žmonių pinigus ir būtent todėl juose įrengtos visokios apsaugos sistemos. Žmonės juose netgi būdavo laukiami, bent jau tie, kurie pinigus atnešdavo, o ne bandydavo išsinešti, grasindami ginklais. Laikai pasikeitė. Bent jau Lietuvoje bankai yra ramūs, kad piliečių pinigai vienaip ar kitaip vis tiek į juos suplauks, konkurencija nėra didelė, tad žmonės dabar visiškai nelaukiami. Ypač po poros pandemijos metų.
Pandemija daugeliui įstaigų buvo dingstis atsitverti nuo žmonių. O pandemijos atoslūgis netapo dingstimi atsiverti. Bankai - ne išimtis. Anksčiau kiekvienas pilietis galėdavo į juos užeiti ir tikėtis aptarnavimo. Dabar reikia registruotis iš anksto, atvykti tik nustatytu laiku. Bankai turbūt sakytų: viskas tik jūsų pačių patogumui. Bet koks čia patogumas, jei, turėdamas laisvo laiko, negali užeiti į artimiausią skyrių ir lauki malonės - banko leidimo ateiti velniai žino kada? Kol tą leidimą gauni, kartais reikia ir pasikankinti. Bandai registruotis telefonu, teks paklausyti įrašytų pasakaičių ir muzikėlės. Bandai registruotis internetu, bankas primygtinai siūlo vietoj vizito pabendrauti su kažkokiu robotu.
Sutinku, ne visi reikalai tokie svarbūs, kad būtinai reikėtų keliauti į skyrių. Juos gali išspręsti ir kompiuterio programa. Bet jei reikalas man atrodo svarbus, tikrai nenorėsiu roboto konsultacijos.
Saugumas galėjo būti tinkamas pretekstas atsitverti nuo klientų užpernai ar pernai, bet dabar priežastis yra tik pelnas. Aptarnauji mažiau klientų, reikia mažiau darbuotojų kontorose, lieka daugiau pinigų akcininkams ir aukščiausiai darbuotojų grandžiai. Viskas čia gerai, bloga ta verslo įstaiga, kuri nesiekia pelno. Bet, jeigu darbą pastaraisiais metais pavyko taip šauniai optimizuoti, kodėl bankų įkainiai ir toliau auga?