„Aš nematęs, būdamas verslininku, tiek pinigų vienoje vietoje", - šią savaitę sakė Kauno meras apie Vilniaus nacionalinio stadiono kainą - daugiau nei 155 mln. eurų. Ir mes nematėme, tikrai. Kažkokia kosmiškai absurdiška suma, kuri, tikėtina, dar labiau išaugs, nes energetikos krizė, karas, visi reikalai...
Bet tikrai yra žmonių, kurie tokią sumą matę. Gal ne grynaisiais ant stalo sudėtą, bet, pavyzdžiui, turi ją savo banko sąskaitoje. Ir gali tokiais pinigais varijuoti. Pavyzdžiui, dalį šių pinigų galėtų skirti kilniems tikslams. Kaip tik šią savaitę diskutavome, ar sotus alkano tikrai neužjaučia. Na, žinokite, tikrai. Kitaip juk galingieji Lietuvos verslininkai seniai būtų „susimetę" ir pastatę lietuvaičiams tą prakeiktą stadioną. Už tai, kad perkame jų statytus butus daugiabučiuose už tokias kainas, lyg pirktume rūmus; už tai, kad kas antrą dieną šluojame jų maisto produktų lentynas, nors pas kaimynus lenkus jie gerokai pigesni; už tai, kad rengiamės jų „akcijiniais, išparduodamais" drabužiais, nors žinome, kad dieną prieš ant jų etiketės atsirado išaugusi kaina. Man atrodo, jeigu jie „mestųsi" stadionui, tai jis nekainuotų 155 mln. eurų. Gal net kaunietiškų 43 mln. eurų užtektų.
Fantazijos. Tikrai, niekada neišsipildančios. Nes galingiausieji, turtingiausieji ponai net miesto eglutei „nesusimeta". Vilnius šiemet per Kalėdas driokstels ketvirčiu milijono eurų eglei ir ką? Ir nieko. Eglutė iš miestiečių kišenės, bet tų miestiečių niekas neklausė, ar jie nori tokius pinigus jai išleisti.
Niekam nerūpi, ką galvoja paprastas žmogus. Nelabai kam rūpi, kaip jis išgyvens. Juk greičiausiai atkreipėte dėmesį į skambius pavadinimus: „Europos centrinis bankas parengė planą infliacijai suvaldyti". Kokie šaunuoliai, ačiū. Tik tas planas remiasi palūkanų didinimu. Vadinasi, infliaciją pirmiausiai turės pažaboti tie, kurie jau dabar prasiskolinę. Super! Per naktį bankui mokama būsto paskola pabrangs kokiu šimtu euru. Kurie kas mėnesį nuplauks „kovai su infliacija". Kitaip sakant, neturi žmogus šimto eurų, nieko neperki, vadinasi, prekės kaina nekyla. Guli sau ant lentynos niekam nereikalinga, dulksta. O jos gamintojai irgi be darbo sėdi, nes jų prekės niekas neperka. Be darbo sėdi, reiškia, algos neužsidirba. Vadinasi, jie irgi pinigų neturi ir kitų prekių neperka. Logiška!
Sakysite, kad verslininkams irgi blogai, jie irgi turi skolų ir gauna kosmines sąskaitas už šildymą? Baikite. Geri verslininkai, visų pirma, yra geri strateguotojai. Sumažins, optimizuos, atleis žmonių ir ramu. Jų milijonai saugiai guli sąskaitose Bermuduose, o eiliniai žmogeliai ir su infliacija kovoja, ir stadioną stato, ir eglutei „susimes".