Paaiškėjus, kad gražūs straipsniai apie Lietuvos vyriausybės darbus „Financial Times" leidinyje viso labo buvo užsakyta reklama, kilo didžiulis nepasitenkinimas. 56,8 tūkst. eurų - tiek kainavo septynios publikacijos. Jose kalbama apie Lietuvos krepšinį, kol kas vienintelį šalies verslo vienaragį „Vinted", sprendimus finansų technologijų srityje, ir žinoma, energetinę nepriklausomybę apie Rusiją. Vyriausybė garsiai džiaugėsi tokiu britų dėmesiu, pamiršdama paminėti, kad jis buvo apmokėtas.
Bet argi tai naujiena? Nejau galima pirkti tik vietos žiniasklaidą?
Juk Lietuvos valdžia nuolat perka informaciją sisteminėse žiniasklaidos priemonėse ir kai tai daro pirkdama savus, dar ir diktuoja, kas už tuos pinigus turi būti skelbiama. Pavyzdžiui, jau ne vienerius metus Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas veikia būtent tokiu tikslu - organizuoja konkursus, kuriuose finansuojami socialinės reklamos projektai Lietuvoje. O neseniai fonde atsirado ir dar viena eilutė - koronaviruso (COVID-19) informacijos sklaida žiniasklaidos priemonėse. Pavyzdžiui, vien pernai fondui buvo skirta 3 351 000 Eur iš valstybės biudžeto.
Dalis šių pinigų buvo apmokėta koronaviruso informacijos sklaidai. Fondas skelbia, kad už pinigus žiniasklaidos priemonėse buvo skirtas „dėmesys visuomenės informavimui apie mokslo įrodymais grįstos koronaviruso situacijos valdymą šalyje, prevencines ir apsaugos priemones, vakcinacijos būtinumą ir naudą" ir pan. Tam buvo transliuoti TV klipai, informacija radijuje ir spaudoje, portaluose ir socialiniuose tinkluose. Skelbiama, kad vien per nacionalinę televiziją kampanijos klipus pamatė 1,98 mln. asmenų. O visi tie, kurie nebuvo nupirkti ir drįso rašyti apie skiepų šalutinius poveikius arba kvestionuoti pandemijos valdymo efektyvumą, buvo apšaukiami dezinformatoriais ir sąmokslo teoretikais.