Šiandien visame pasaulyje kalbama apie ekonominę ir maisto krizę, apie sunkius artėjančius laikus. O dar taip neseniai ekonomistai vienas paskui kitą švaisčiojo, kad Lietuva niekuomet nebuvo tokia saugi, kaip šiandien, kad mūsų žmonės dar niekuomet taip gerai negyveno, kaip gyvena šiandien. Ar tikrai?
Jau tada skambėjo juokingai, bet šiandien kaip tikras pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių atrodo prisiminimas apie tai, kai po Seimo rinkimų buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė drąsiai rėžė, jog tokie rinkimų rezultatai ir ši valdžia yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai. Dabar baisu net pagalvoti, kaip tuomet prezidentė įsivaizduoja blogiausią Lietuvai scenarijų? Jeigu rekordinė infliacija, „ant mielių" augančios kuro kainos ir karo grėsmė jai atrodo kaip geriausia Lietuvos realybė... Ar tikrai apie tokius pokyčius svajojo konservatorių ir liberalų rinkėjai, balsuodami už šią geriausią mums visiems valdžią?
Beje, vėliau analogiškai pasisakė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kalbėdama apie Vyriausybės narius. Žlugdomi kultūros renginiai, prastėjantys moksleivių pasiekimai, užspaustas verslas, darkoma lietuvių kalba ir gyventojai, negalintys įsigyti būtiniausių maisto produktų, Seimo vadovei atrodo kaip geriausia politika, kokia tik gali būti šalyje. Ir Vyriausybė, neskirianti eksporto nuo tranzito, jai atrodo svajonių valdžia mūsų šaliai.
Tiesa, jau ir buvusi prezidentė praregėjo ir ilgai tylėjusi pažėrė kritikos valdžiai, kaip senais laikais, kai valdžioje buvo „valstiečiai". Po EK sprendimo atnaujinti tranzitą į Kaliningradą geležinkeliais prezidentė pareiškė, kad dabartinė valdžia „šoka kinkadrebio partiją politiniame balete". Ir patikslino: „Kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją." Ar tik prezidentė nepradėjo sapnuoti pranašiškų sapnų apie savo sugrįžimą į valdžią?