Šiemet, palyginus su pernykščiu rugpjūčiu, pagrindinių maisto prekių krepšelis pabrango 16,82 Eur. Ir visai nesvarbu skaičiuoti procentus, kiek per savaitę atpigo bulvė, pabrango pomidoras ar koks nors brokolis. Pakanka šeštadienio rytą nueiti į prekybos centrą. Būtent tada, kai apsipirkinėja šeimos. Žmona, vis pažvelgdama į popieriuką su iš anksto sudarytu prekių sąrašu. O iš paskos žingsniuoja vyras, kuris tas prekes turės namo nunešti. Na, o dabar žiūrėkime, prie kokių lentynų šios vidutinio amžiaus poros stoviniuoja ilgiausiai
Pirmiausiai prie bulvių, nes soti bulvė jau atstoja itin pabrangusią duoną. Kepk bulvę, tarkuok, virk - ir pratempsi savaitę. Ar sveikai, ar ne per daug krakmolingai - tai jau kitas klausimas. Žmogaus sveika mityba per infliaciją nuskamba kaip keiksmažodis. Nesikabinėkime prie žmonių. O tada šeima skuba prie kitos lentynos. Kur sudėti, netgi suversti atpiginti produktai. Prie lentynos taip lengvai neprisigrūsi. Reikia palaukti. Nes čia atpigintų dešrelių, sūrelių ar grietinės ieško beveik visi, į prekybos centrą užsukę pirkėjai. Tik vieni, kai įsitikina, jog niekas jų nestebi. Tarsi šiaip sau prie atpigintų prekių artinasi. Ilgai varto kokį nors besibaigiančio galiojimo sūrelį. Tarsi rinktųsi ne sūrį, bet žentą. O kiti pirkėjai jau nebando apsimesti, kad jiems pinigų netrūksta. Atvirai prie atpigintų prekių grumdosi. Tarsi stebėtų ne atpigintą dešrigalį, bet krepšinio varžybas.
Štai tokia mūsų gerovės valstybė. Ganėtinai apgailėtina. Įstrigusi prie atpigintų prekių stendų. Su paskutinės dienos galiojimo varške ir sviesto skonio transriebalu. Tiesa, dar būna pensijų dienos. Kai pensininkai nusiperka saldainių, bananų. Pasisaldina savo gyvenimus kartą per mėnesį. O ten, kur pardavinėjamas brangiausias maistas, net ne visada stovi pardavėjos. O kam veltui vargintis?