Viešojo sektoriaus tarnautojai išgirdo Vyriausybės raginimą taupyti energiją. Rugsėjį suvartojo elektros 20 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Taupant toliau, per metus bus sutaupyta 2 mln eurų.
Oho, kokie sąmoningi! Iki šiol maniau, kad tarnautojai labiausiai vertina jų namuose atsidūrusius įstaigų muilus, tualetinį popierių ir valymo pastas. Tad kodėl staiga ėmė taupyti įstaigos elektrą, nors jos į savo namus nenusiveši? Atsakymas toks. Mūsų valstybės tarnautojai valdomi ne sąmoningumu, ne pilietiškumu, bet išgąsčiu. Jie, kol nebuvo įsakmiai paraginti, nė kiek netaupė.
Su polėkiu taškė valstybės biudžetą. Ne vienerius metus. O dabar puolė taupyti išsigandę ne Vyriausybės, bet savo tiesioginių viršininkų. O šie išsigando savo viršininkų. O prieš tai mūsų garbieji tarnautojai tarnavo valstybei lyg patys būtų prijungti prie elektros. 5-6 kartus per darbo valandas kaisdami arbatinuką, kavos aparatą. Šildydami picas mikrobangėse. Žibindami visas lempas. Vėžindamiesi pirmyn-atgal liftais iš trečio į ketvirtą aukštą. Užsuki į kitą aukštą paplepėti pas Zosę, o ši iškart kaičia kavinuką.
Patys populiariausi įstaigose sakiniai - toli gražu ne kaip padėti valstybei. Sakiniai konkretesni, „Gal kavos?", „Gal arbatos?, „Ar vedėjas jau išvažiavo ir šiandien negrįš?", „Tik nesulaistyk kava mano kompiuterio". Ar girdėjote kada nors Zosę kolegės klausiant - kiek šiandien išnaudojai elektros? Veikiau klausia - kiek šiandien susigadinai savo nervų dėl įkyrių interesantų. Nurimk, Onyte, kaičiu arbatinuką. Išgersime ramunėlių arbatos ir palengvės. Nes didžiausia tragedija įstaigoje - ne neįvykdyti uždaviniai, bet kai perdega arbatinukas ir baigiasi kava. Arba kai užsuka vandenį. Jei vakare pasimatymas - negali išsiplauti galvos, palindęs po čiaupu. Ir čia pat išsidžiovinti su „fenu".