1 nuotr.Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį atvyko į Varšuvą ir sieks rasti bendrą kalbą su Lenkijos dešiniųjų vyriausybe, kai ši sugriežtino reikalavimus, kad Vokietija sumokėtų kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metais padarytą žalą.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pasirašė oficialų prašymą pradėti derybas dėl žalos atlyginimo, jis bus perduotas Vokietijos užsienio reikalų ministerijai. Notoje sakoma, kad „šalys turėtų imtis neatidėliotinų žingsnių siekdamos nuolatinio, visapusiško ir galutinio teisinio ir materialinio Vokietijos agresijos ir okupacijos nuo 1939 iki 1945 m. padarinių sureguliavimo“.
A. Baerbock atvyko į Lenkijos sostinę Vokietijos ambasadoje paminėti Vokietijos vienybės dieną. Antradienį ji turi susitikti derybų su Z. Rau. Vokietijos vyriausybė nepritaria reparacijų reikalavimui ir nurodo, kad 1990 m. vadinamoji „Du plius keturi“ sutartis dėl Vokietijos suvienijimo padarinių užsienio politikai, Berlyno nuomone, išsprendė šį klausimą.
Minint 32-ąsias Vokietijos suvienijimo metines A. Baerbock vartojo taikinamąją kalbą, kad sumažintų įtampą. Ji sakė, jog komunizmo pabaiga visoje Rytų Europoje, kurios ryškiausia akimirka buvo Berlyno sienos griūtis 1989 m., buvo ypač įkvėpta Lenkijos Solidarumo judėjimo. Vokietijos suvienijimas 1990 m. buvo „neįsivaizduojamas be drąsių lenkų, kurie ryžtingai pradėjo streiką, kovojo ir rengė demonstracijas už laisvę ir tikrą demokratinį apsisprendimą“, kalbėjo Žaliųjų partijos politikė.
"Kaip partnerės bendroje Europoje, turime galimybę formuoti savo ateitį mūsų vaikų labui. Tačiau taip pat esame atsakingi išsaugoti pasitikėjimą, kurį kartu sukūrėme per pastaruosius 30 metų“, - sakė A. Baerbock. Ji taip pat paminėjo „neišmatuojamas kančias“, kurias Vokietijos nacių režimas atnešė Lenkijai per Antrąjį pasaulinį karą, ir kad susitaikyti su istorija tebėra svarbiausia.
Artėjant maždaug po metų numatytiems parlamento rinkimams, Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) skatina antivokišką retoriką. Praėjusio mėnesio pradžioje Parlamento komisija Varšuvoje pristatė ekspertų ataskaitą, pagal kurią Lenkijos nuostoliai per Antrąjį pasaulinį karą įvertinti daugiau nei 1,3 trilijono eurų. PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis atnaujino reikalavimą, kad Berlynas sumokėtų kompensacijas.
