Vokietijos ekonomika išgyvena giliausią krizę nuo pokario pradžios

Didžiausioji Europos ekonomika „yra laisvojo kritimo būsenoje, tačiau federalinė vyriausybė į tai nereaguoja pakankamai ryžtingai“, sakė Vokietijos federalinės pramonės asociacijos (BDI) prezidentas Peteris Leibingeris.

Vokietija susiduria itin pavojinga neigiamų veiksnių samplaika: gamintojų veiklą apsunkinančiomis, didelėmis energijos sąnaudomis, silpna eksporto paklausa pagrindinėse rinkose, Kinijos kaip pramoninės konkurentės iškilimu ir JAV muitų dūriais.

Šalies ekonomika jau dvejus metus išgyvena recesiją ir prognozuojama, kad 2025-ųjų augimas bus nežymus.

Gegužę valdžią perėmęs konservatorius F. Merzas žadėjo atgaivinti tradiciškai euro zonos varikliu buvusį šalies ūkį, be kita ko, nukreipdamas dideles viešąsias išlaidas gynybai ir infrastruktūrai.

Tačiau pramonės sektoriaus lyderiai vis dažniau reiškia nusivylimą, esą pastangos yra pernelyg lėtos ir nepakankamos, kad būtų galima išspręsti daugelį giliai įsišaknijusių problemų – nuo chroniško darbo jėgos trūkumo iki ilgų biurokratinių kliūčių ruožų.

„Ekonomika patiria giliausią krizę nuo federalinės respublikos įkūrimo, tačiau federalinė vyriausybė nereaguoja pakankamai ryžtingai“, – sakė P. Leibinger.

„Vokietijai dabar reikia ekonominės politikos pokyčių, su aiškiais prioritetais konkurencingumui ir augimui“, – pridūrė jis.

BDI prezidentas įspėjo, kad norint sustabdyti nuosmukį, skubiai reikia „ryžtingų struktūrinių reformų“.

Vokietijos ekonomika – „ne greitaeigis kateris“

Savo naujausioje ataskaitoje, paskelbtoje antradienį, daugelio pramonės federacijų skėtinė asociacija BDI prognozuoja, kad 2025 m. Vokietijos gamyklų bendra produkcija sumažės 2 proc., o tai reikštų ketvirtus metus iš eilės besitęsiantį nuosmukį.

Vokietijos ekonomikai tebėra itin svarbi sunkioji pramonė: nuo automobilių iki gamyklų įrangos ir plieno gaminių. Pasak BDI, šalyje yra daugiau nei 100 tūkst. įvairaus dydžio gamybos įmonių, kuriose dirba daugiau nei 8 mln. žmonių.

Panašius nuogąstavimus kiek anksčiau išsakė ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

TVF praėjusią savaitę pareiškė, kad tvariam ekonomikos atsigavimui užtikrinti vien F. Merzo planuojamų gausių išlaidų nepakaks, ir paragino Vokietijos vyriausybę taip pat įgyvendinti augimą skatinančias reformas.

Tačiau horizonte – ne vien tamsūs debesys. Numatoma, kad kitais metais šalies ekonomika pradės įsibėgėti, o pati vyriausybė prognozuoja 1,3 proc. augimą.

Praėjusią savaitę F. Merzas gynė savo vyriausybės veiksmus ir prašė duoti daugiau laiko grąžinti ekonomiką į įprastas vėžes.

„Vokietija – ne greitaeigis kateris, Vokietija yra didelis laivas“, – Vokietijos darbdavių konfederacijos (BDA) surengtame renginyje kalbėjo Vokietijos kancleris.

„Tokio dydžio tanklaivis negali apsisukti per kelias dienas, kaip antai greitaeigis kateris, kuris apsisuka 180 laipsnių į priešingą pusę. Tam reikia laiko“, – paaiškino F. Merzas.