1 nuotr.Ultrakonservatyvus Irano prezidentas Ebrahimas Raisi, visada vilkėjęs religinius drabužius ir juodą turbaną, pradėjo eiti pareigas neramiais konfrontacijos su užsieniu ir masinių protestų šalyje laikais.
Pirmadienį 63 metų prezidentas buvo paskelbtas žuvusiu per dieną anksčiau įvykusią sraigtasparnio katastrofą atokiame ir ūkanotame vakariniame kalnų regione. Avarija įvyko jam grįžtant iš Rytų Azerbaidžano provincijos, kur jis atidarė užtvankos projektą.
Po žinios apie jo mirtį valstybinė televizija rodė E. Raisi nuotraukas skambant vyro balsu deklamuojamoms eilutėms iš korano, buvo rodomi E. Raisi gimtajame mieste besimeldžiantys tikintieji.
Po avarijos paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsėsi daugiau nei 15 valandų, kol buvo rasta sudužimo vieta ir E. Raisi bei kitų kartu su juo žuvusių žmonių kūnai.
Irano prezidentas, karjerą pradėjęs po 1979 m. islamo revoliucijos ir buvęs artimas aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, valdžią perėmė po 2021 m. rinkimų, po kurių sekė audringi protestų ir įtampos metai.
E. Raisi, kaip ir A. Khamenei, dažnai pasisakydavo iššaukiančiai, Iranui, didžiausiai šiitų musulmonų galiai, atsidūrus įtemptoje priešpriešoje su savo pagrindiniais priešais Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Izraeliu.
E. Raisi perėmė valdžią po rinkimų, kuriuose nedalyvavo daugiau nei pusė rinkėjų ir buvo uždrausta kandidatuoti keliems politikos sunkiasvoriams. Jis pakeitė nuosaikųjį Hassaną Rouhani, kurio svarbiausias laimėjimas buvo 2015 m. branduolinis susitarimas su pasaulio galybėmis, davęs Iranui atokvėpį nuo tarptautinių sankcijų.
E. Raisi, kaip ir kiti ultrakonservatoriai, griežtai kritikavo pirmtako stovyklą, kai tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. vienašališkai patraukė JAV iš branduolinio pakto ir vėl įvedė Iranui baudžiamąsias sankcijas.
E. Raisi perėmė vairą tokiu metu, kai šalį ištiko socialinė ir ekonominė krizė. Jis save pateikė kaip kovotoją už vargšus prieš korupciją, paskelbė taupymo priemones, dėl kurių smarkiai pabrango kai kurios prekės, kilo pyktis dėl didelių gyvenimo išlaidų. Tada, 2022 m. pabaigoje, po Mahsos Amini, areštuotos už tariamą Irano griežto islamiško moterų aprangos kodo pažeidimą, mirties, visoje šalyje kilo protestų banga.
2023 m. kovą įvyko svarbus įvykis - Iranas ir Saudo Arabija, nuo seno regioninės priešės, netikėtai paskelbė atkuriančios diplomatinius santykius. Tačiau spalio 7 d. Gazos Ruože prasidėjęs Izraelio ir „Hamas“ karas vėl padidino įtampą regione. Praėjusį mėnesį Teheranas paleido šimtus raketų į Izraelio teritoriją.
Anksčiau sekmadienį E. Raisi pabrėžė Irano paramą palestiniečiams – tai svarbus Irano užsienio politikos elementas nuo islamo revoliucijos – ir pareiškė, kad „musulmonų pasauliui Palestinos problema yra didžiausios svarbos“.
Teismų sistemos vadovas
E. Raisi gimė 1960 m. šiaurės rytiniame šventajame Mašhado mieste. Būdamas jaunas vyras, su žilstelėjusia barzda ir plonais akiniais, E. Raisi studijavo teologiją ir islamo jurisprudenciją, vadovaujamas A. Khamenei. Jis vedė Jamileh Alamolhoda, Teherano Shahid-Beheshti universiteto dėstytoją. Jie susilaukė dviejų dukterų.
Vos 20 metų, po islamo revoliucijos, per kurią buvo nuversta JAV remiama monarchija, E. Raisi buvo paskirtas netoli Teherano esančio Keredžo generaliniu prokuroru. Nuo 1989 m. iki 1994-ųjų ėjo Teherano generalinio prokuroro pareigas, dešimtmetį nuo 2004 m. buvo Teismų institucijos vadovo pavaduotojas, 2014 m. tapo šalies generaliniu prokuroru.
2016 m. A. Khamenei paskyrė E. Raisi vadovauti labdaros fondui, valdančiam gerbiamą Imamo Rezos šventovę Mašhade ir kontroliuojančiam didelį pramonės ir nekilnojamojo turto portfelį. Po trejų metų aukščiausiasis vadovas paskyrė jį Teismų institucijos vadovu, E. Raisi taip pat buvo aukščiausiąjį vadovą renkančio ekspertų susirinkimo narys.
Jo juodas turbanas reiškė tiesioginę kilmę iš pranašo Mahometo, praėjus keliems mėnesiams, kai tapo prezidentu, Irano žiniasklaida pradėjo jį vadinti ajatola - titulu šiitų dvasininkų hierarchijoje.
E. Raisi buvo įtrauktas į Vašingtono sankcijų sąrašą už bendrininkavimą vykdant „rimtus žmogaus teisių pažeidimus“. Šiuos kaltinimus Teherano valdžia atmetė kaip niekinius. Ištremtai Irano opozicijai ir žmogaus teisių grupėms jo vardas siejosi su masinėmis marksistų ir kitų kairiųjų egzekucijomis 1988 m., kai E. Raisi buvo Teherano Revoliucinio teismo prokuroro pavaduotojas. 2018 m. ir dar kartą 2020 m. paklaustas apie egzekucijas, E. Raisi neigė savo vaidmenį, nors gyrė Islamo respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini įsakymą tęsti valymą.
