ES imsis represijų prieš Vengriją?

ES vykdomoji valdžia teigė, kad Vengrijai nepavyko įgyvendinti žadėtų reformų, garantuojančių teisingą teismų sistemą, kai kalbama apie prokuratūros sprendimus. Dabar ES valstybės narės turės iki gruodžio 19 dienos balsuoti ir pritarti, atmesti arba pakeisti komisijos rekomendaciją.

„Vengrija nepadarė pakankamos pažangos vykdydama reformas", - sakoma EK pranešime, kuriame pažymima, kad jai „nepavyko tinkamai įgyvendinti" dalies iš 17 taisomųjų priemonių, kurias įsipareigojo įgyvendinti iki galutinio termino, pasibaigusio lapkričio 19 dieną. Dėl to EK paliko galioti ankstesnį įspėjimą, kad sustabdys 65 proc. Vengrijai skirto ES biudžeto finansavimo, siekiančio 7,5 mlrd. eurų.

Be to, 5,8 mlrd. eurų iš ES atsigavimo po koronaviruso fondo taip pat lieka įšaldyti, kol Vengrija neparodys, kad įvykdė 27 svarbias reformas, ypač teismų srityje. „Kad Vengrija galėtų pateikti mokėjimo prašymą, visi „esminiai etapai" turi būti įvykdyti iki galo, - per spaudos konferenciją sakė komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis. - Jei jie nebus įvykdyti, bus užblokuotas visas mokėjimas, o ir visi vėlesni. Trumpai tariant, lėšos neplauks, kol nebus tinkamai įgyvendinti „esminiai etapai".

Briuselis ne kartą kritikavo Vengriją nesilaikant ES demokratijos ir teisės standartus pagrindžiančių principų ir praktikos. Tačiau ES pareigūnai leido suprasti, kad suvokia pavojų, jog Vengrija gali ir toliau laikytis taktikos blokuoti ES sprendimus, kuriems priimti reikia visų valstybių narių balsų, tai laikoma savotiška „šantažo" forma, siekiant sumažinti Briuselio spaudimą.

Briuselis taip pat pyksta ant Vengrijos už jos suverenią politiką, priešinimąsi ES centralizacijai, pakaitinei migracijai ir genderizmo propagandai, šalyje net uždrausta lytinės egzotikos propaganda vaikams ir paaugliams. Tad visai tikėtina, jog čia gali būti pagrindinės spaudimo priežastys, o teisinės struktūros ypatumai - tiktai pretekstas.

Pabrėžtina, kad Vengrija moka įmokas į ES biudžetą, šio fakto kontekste išmokų blokavimas atrodo itin keistai ir primena plėšikavimą viduryje baltos dienos. Panašu ir į paskutinio sovietų vadovo Michailo Gorbačiovo ekonominę blokadą Lietuvai už valstybingumo paskelbimą.

Nutraukus išmokas, Vengrijai likti ES sudėtyje būtų nuostolinga, taip kad tai - tiesus kelias į Vengrijos išstojimą iš šios Sąjungos ir dar didesnę gravitaciją link Rusijos. Ne savo iniciatyva Karpatų šalis gali tapti antrąja Baltarusija, o tai būtų nuostolis visai Europai.

Nors Vengrija priešinasi centralizuotoms ES sankcijoms, ji priima ukrainiečių pabėgėlius ir skiria iš savo biudžeto paramą kovojančiai Ukrainai. Svarbiausias Budapešto principas - remti kitus tiek, kiek tai suderinama su savos tautos interesais. Ar ne savais piliečiais pirmiausiai turėtų rūpintis kiekviena valstybė?

Komentuoja nepriklausomybės akto signataras, politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS:

Žinoma, mes palankiai žiūrime į Vengrijos siekius ginti savo tautinį tapatumą, atsisakant pakaitinės migracijos, bet šiuo metu pagrindinis klausimas - Vengrijos pozicija Rusijos-Ukrainos karo atžvilgiu. Jei Budapeštas šiuo atveju veiktų išvien su NATO ir Europos Sąjungos politika, tai prieš kitus reikalus būtų užmerktos akys. Lenkija taip pat turi savų požiūrių, ir į savos teisės viršenybę, į genderinę politiką, ir į migraciją, bet bekompromisė jos pozicija šiame kare viską sustato į vietas. Tas pats ir Čekijoje.

Vargu, ar vengrai, kaip visuomenė, pasiruošę valdžios gravitacijai link Maskvos. Ši tauta puikiai prisimena 1956-uosius metus, jos pasipriešinimas buvo pirmasis Varšuvos pakto bloko šalyse, kovojant su imperinėmis Rusijos užmačiomis. Nemanau, kad vengrai leis savo valdžiai žengti tokį žingsnį. Greičiau reiktų kalbėti, kad visi vengrai atsakingi už šiandieninę V.Orbano politiką. Kaip ir lietuviai atsakingi už nusikalstamą „konservatorių" ir LGBT bloko politiką.

Skirtingai, nei Lietuva M.Gorbačiovo blokados atveju, Vengrija turi daug tarptautinio veikimo galimybių, nėra kėsinamasi į jos suverenitetą, ji turi tokias pačias sąlygas, kaip ir bet kuri kita Europos Sąjungos valstybė. Jeigu šiai šaliai nepriimtina tai, ką daro niekieno nerinkti Sąjungos vadovai, ji turi teisę priešintis. Tačiau kas jai suteikė teisę atakuoti sunkiai kovojančius ukrainiečius? Šiandien bet koks klausimas Europoje ir pasaulyje vertintinas per Rusijos-Ukrainos konflikto prizmę. Šis konfliktas lems pasaulio ateitį.

Neužtenka iš savo biudžeto skirti paramą Ukrainai ar priimti pabėgėlius. Vengrija privalo užimti aiškią poziciją Rusijos atžvilgiu, o tai būtų ginklų tiekimas Ukrainai, jos ginkluotųjų pajėgų mokymai, atvirumas NATO plėtrai, priimant į ją Suomiją ir Švediją. Pastarasis klausimas, tiesa, sprendžiamas, bet tik po didžiulio spaudimo.