respublika.lt

Europos Parlamento nariai ragina perrašyti Europos Sąjungos sutartis

(128)
Publikuota: 2022 gegužės 10 06:30:00, Olava Strikulienė, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Svarstoma, kad Europos Parlamentas turėtų įgauti daugiau teisių rengiant įstatymus. EPA- Eltos nuotr.

Dvejus metus dirbusi Europos piliečių konferencija, susidedanti iš 800 pagal amžių, lytį, išsilavinimą parinktų europiečių, paruošė 325 pasiūlymus, kaip sustiprinti Europos Sąjungą. Šiam tikslui tektų peržiūrėti ES sutartis. Jas persvarstyti paragino ir Europos Parlamentas, gegužės 4-ąją posėdžiavęs Strasbūre (Prancūzija).

 


Norima, kad ES prisiimtų daugiau atsakomybės gynybos ir sveikatos srityje, taip pat atsisakyti vieningo visų 27 valstybių susitarimo užsienio politikos ir naujų narių priėmimo srityse. Taip pat pageidaujama, kad EP turėtų daugiau teisių rengiant įstatymus. Tiesa, ši EP rezoliucija - tik patariamoji. Sutarčių pakeitimams turi pritarti valstybių-narių parlamentai ir teismai. Tačiau Europos piliečių konferencijos pasiūlymai gegužės 9-ąją, kai ES mini savo įkūrimą, bus perduoti šiuo metu Europos Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Emanueliui Makronui (Emmanuel Macron). Ką ES sutarčių peržiūrėjimai reikštų? Spartesnį ES judėjimą į konfederaciją?

- Nauja ES sutartis leistų kai kurių sprendimų galią perimti iš valstybių-narių, - paaiškino europarlamentaras Juozas Olekas. - Pavyzdžiui, dabar valstybės pačios nustato ir vykdo savo šalių sveikatos politiką, bet kai kilo pandemija, visiems parūpo, ką galėtų nuveikti Europos Komisija. Jai teko prisidėti ir prie skiepų užsakymo, pagaminimo, aprūpinimo. Diskusijos (dėl ES naujos sutarties - red. past. ) tęsis ir tarp valstybių, ir jų parlamentuose. Bus sudarytas Konventas, kaip ir prieš dešimtmetį, kai buvo sudaroma Lisabonos sutartis. Konventas diskutuos, tarsis su 27-iomis valstybėmis. Sprendimų priėmimas gali užtrukti kelerius metus.

- Galima spėti, kad valstybėse-narėse kils papildomų ginčų, erzelio, gal net piktinimosi ES?

- Nieko baisaus. Vis vien visi turime bendrauti. Pavyzdžiui, karo pabėgėlių problema. Jie turi būti priimti į tas valstybes, į kurias atbėgo. Mes anksčiau nenorėjome su kitomis ES šalimis dalintis pabėgėliais. O kai pas mus iš Baltarusijos pradėjo eiti, ėmėme kalbėti, kad būtų gerai, jei ir kitos šalys tuos pabėgėlius pasiimtų. ES gauname visi naudos iš valstybių-narių bendravimo, mūsų žemdirbiai gauna pagalbą. Stipresnė sąjunga yra gerai. Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur po Antrojo pasaulinio dar nebuvo naujo karo. Mes, Europos Sąjunga, esame Taikos projektas. Susitariame tarpusavyje be šautuvų, žmonės gali visoje ES keliauti, dirbti, mokytis, aplankyti kitų šalių istorinius-kultūrinius paminklus.

- Gal laipsniškai artėjame į ES, tampančią konfederacija?

- Čia dar nėra kalbos apie konfederaciją, tik apie šiokius tokius pakeitimus, kurie padidintų ES įgaliojimus. Nemanau, kad šiame etape kas nors bus labai keičiama. Matome metus iš metų, kad Europos Parlamento pozicija stiprėja, visi europarlamentarai labiau jaučiasi europiečiais ir norėtų tą idėją kuo greičiau įtvirtinti. Norima, kad EP turėtų teisėkūros iniciatyvą. Kol kas tokia iniciatyva yra tik iš Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pusės, bet galėtų ateiti ir iš EP. Tokį siūlymą Europos piliečių grupė jau išsakė. Žiūrėsime, kaip bus toliau. Tai nėra dienos klausimas. 27-iose valstybėse naujų sutarčių priėmimas užtrunka metais. Čia nėra autokratija, kai per dieną diktatorius nusprendžia, o visuomenė turi paklusti. Čia yra demokratija, kur reikia visiems susitarti, aptarti be ginklų panaudojimo.

- Italijos premjeras Marijus Drahis (Mario Draghi) akcentuoja, kad Europos Parlamente ypač reikėtų atsisakyti vienbalsiškumo.

- Turime pavyzdį - Abiejų Tautų Respubliką, kai kiekvienas bajoras turėjo veto teisę, o kartais būdavo ir papirktas Rusijos monarchės Jekaterinos. Ponas Putinas taip pat pafinansuoja Europos kraštutinius dešiniuosius. Todėl būtų teisingiau, jei sprendimai EP būtų priimami ne vienbalsiai, bet didžiosios daugumos. Tiesa, Lietuva buvo viena iš tų, kuri reikalavo veto teisės, o kai reikėjo mums susidoroti su pabėgėlių krize, jau sakėme, kad geriau sprendimus EP priiminėtų balsų dauguma. Toks balsavimas yra gana teisingas. Juk matome, kas vyksta Jungtinėse Tautose, kur balsuojant galioja veto teisė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (128)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s