Ką būtų lėmusi raudonoji banga JAV kadencijos vidurio rinkimuose?

Daugelis politikos apžvalgininkų, politologų prieš šiuos rinkimus prognozavo kur kas didesnę D. Trumpo šalininkų pergalę ir visišką Dž. Baideno eros pabaigos pradžią. Dabar jau tenka prognozuoti ateinančių JAV prezidento rinkimų, kuriuose vėl pareiškė dalyvausiantis D.Trampas, galimas pasekmes.

Ar kitokiu rezultatu pasibaigus rinkimams pasaulis būtų pajutęs kokias nors JAV politikos pokyčius, prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo savo įžvalgomis dalijosi Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, diplomatas, teisininkas Egidijus BIČKAUSKAS, profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas GYLYS, buvęs Seimo narys, tarptautininkas Egidijus VAREIKIS bei buvęs Seimo pirmininkas, teisininkas Artūras PAULAUSKAS. Pokalbį vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Rinkimai JAV, kokie jie bebūtų, visada yra svarbūs visam pasauliui. Ši valstybė kartu su Europos Sąjunga, Kinija ir Rusija yra tie galių centrai, apie kuriuos sukasi viso pasaulio politika. Laikui bėgant jų įtaka mūsų planetos gyventojų moralei, mokslui, ekonomikai keičiasi, bet kaip pagrindinių politikos formuotojų vaidmuo kol kas išlieka. Todėl bet koks kardinalus pasikeitimas jų vidaus užsienio politikoje vienaip ar kitaip paliečia mus visus. Tad ką prognozuotumėte pasauliui žinodami JAV į valdančiąsias pozicijas išrinktų politikų nuostatas ir jėgų santykį?

P.GYLYS: „Kai Amerika čiaudo, Europa suserga sloga"- senas ir kol kas teisingas posakis. JAV tebėra labai svarbi šalis. Ji iki šiol yra išlaikiusi bent dalį pasaulio hegemono galių. Ir ypač didelė yra šios šalies įtaka Vakarų civilizacijai. Kai kas į tai reaguoja labai emocingai. Vieni entuziastingai, kiti su pagieža ir pykčiu, kodėl jie, amerikiečiai, dominuoja. Dominuoja, nes galingi. O ta galia formavosi daugiau nei šimtmetį. Gali džiaugtis, gali pykti, bet taip yra.

Protinga būtų žiūrėti į JAV, į ten vyksčius procesus, taip pat ir rinkimus, geranoriškai. Nes tikra, ne propagandiškai trimituojama, amerikiečių sėkmė bent iš dalies yra ir mūsų sėkmė. Mat gyvename tame pačiame pasaulyje ir JAV yra labai svarbi to pasaulio dalis. Jei ši šalis yra stabili, jei jos politikai yra orientuoti į tikrą demokratiją, o ne jos mimikriją, į tikrą amerikiečių gerovę, jei tarptautiniame gyvenime ji prisideda prie globalinio bendrojo gėrio, pavyzdžiui, teisingumo plačiąja to žodžio prasme, laimime ir mes, lietuviai.

O dabar konkrečiau apie rinkimus. Rinkimai tik iš dalies pakeis jėgų santykį JAV politinėje arenoje. Taigi, labai didelių permainų šios šalies vidaus ir užsienio politikoje neturėtų būti. Tiesa, respublikonų kontroliuojami žemieji Atstovų rūmai, stengsis blokuoti prezidento Dž.Baideno įstatymines įniciatyvas. Tikėtina, kad respublikonai, kurie nėra tokie entuziastingi karo Ukrainoje atžvilgiu, gali priešintis pagalbos Ukrainai paketo didinimui, jei tokia iniciatyva kiltų iš demokratų stovyklos. Apskritai tarp respublikonų yra nemažai šio karo skeptikų.

E.VAREIKIS: Rinkimai JAV išties svarbūs visam pasauliui, bet nepamirškime, kad tai yra JAV rinkimai. Juose yra daugiau panašumo ne į dviejų politinių partijų (ir jų programų) kovą, bet į rinkimus mūsų vienmandatėse apygardose. Vienmandatėse taip, partija svarbu, tačiau, kaip žinome iš savo šalies patirties, daug ir visai „vietinių reikalų". Mūsų politikos komentatoriai, kalbėdami apie šiuos rinkimus, labai dažnai daro dvi klaidas, kurios paskui verčia teisintis, kodėl įvyko ne taip, kaip turėjo įvykti.

Pirma klaida - žiūrėjimas į JAV rinkimus grynai per tarptautinės politikos - Ukraina, Rusija, Kinija - prizmę. Rinkimų temų ratas kur kas platesnis, o amerikiečiai sako, kad jie nori turėti JAV ne tik kaip pasaulio valdžią, bet ir kaip savo atstovus valdžioje. Antra - bandymas parodyti, kad rinkimai tai kova tarp D.Trampo ir Dž.Baideno, ir tai, ką jie sako ir daro reiškia, kad visi respublikonų ar demokratų kandidatai yra tokie grynakraujai trampistai ir baidenistai.

Kad ir kokie pakitimai JAV valdžioje atsirastų, šalies politika keičiaisi ne taip greitai. Užsienio politikoje yra nemažas konsensusas, kuris tikrai nekabo „ant vieno balso". Galiu pridurti, kad tiek ES, tiek Kinija pačios sau įsikalbėjo scenarijų, kad atėjus Dž.Baidenui santykiuose su ES ir Kinija viskas pasikeis. Nepasikeitė iš esmės nieko. Net su Iranu de facto niekas nepasikeitė. O mums? Esame viena draugiškiausių Jungtinėms Valstijoms šalių jau šimtą metų. Net kai buvome okupuoti. O administracijų ir situacijų būta visokių...

Amžiaus pradžioje buvo daug šnekama apie Amerikos „saulėlydį", apie „Azijos amžių" ar net „Islamo amžių". Turime 2022 metus, bet nei Azijos, nei Islamo amžius neprasidėjo ir, matyt, greit neprasidės. O JAV yra didžioji valstybė ir sunku tai paneigti. Mums tai labai palanku.

E.BIČKAUSKAS: Savo klausime į vieną gretą sustatėte JAV, ES, Kiniją, Rusiją, įvardindamas jas kartu kaip pasaulio galių centrus. Tai tikrai nėra vieno lygio centrai. Jei JAV tokia yra tiek savo ekonominio potencialo prasme, tiek galimybėmis savo įtaką užtikrinti karinėmis priemonėmis (šimtai karinių bazių visame pasaulyje tiek JAV tiesiogiai, tiek per NATO), tai Kinija, galinti konkuruoti su JAV ekonomine prasme, vargu ar bent kol kas galėtų lygiuotis karinio potencialo „išmėtymu" visame pasaulyje ( jeigu neklystu, vienintelė Kinijai priklausanti pilnakraujė karinė bazė yra tik Džibutyje).

Kalbant apie Rusiją, tai kol kas, be kelių užsienyje esančių karinių bazių, yra tik jos garsūs pareiškimai apie tai, jog ji meta iššūkį Vakarams ir tiesiogiai JAV. Kita vertus, reikia sutikti, jog esant tarpkontinentiniams balistiniams ginklams, kuriais ginkluotas ir povandeninis laivynas, karinių bazių buvimas užsienyje nėra pats svarbiausias veiksnys. ES kaip politinės galios centras, manau, iš viso dar iki galo nėra susiformavęs, o jos formavimąsi, be kita ko, gerokai pristabdė (jeigu ne visai sustabdė) ir karas Ukrainoje.

ES kol kas įvardinčiau kaip bandančią tapti pilnaverte konkurente kitoms politinėms galioms, tačiau šiuo metu tik kaip „jaunesniąją JAV partnerę", kurią pastaroji, esant norui, turi galimybių ir būdų paspausti. Tad tenka sutikti, kad rinkimai JAV yra svarbūs visam pasauliui. Tačiau mano atsakymas, kalbant apie dabartinius rinkimus, labai paprastas. Jokių ryškesnių pasikeitimų neįvyks.

Tiek respublikonai, tiek demokratai puikiai supranta, jog JAV ekonominei gerovei būtina lyderystė visame pasaulyje. Todėl, siekiant ją užtikrinti, reikia imtis tokių priemonių, kurių imasi ir dabartinė JAV administracija. Galimi pakitimai, pvz., labiau užtikrinti Ukrainai skiriamų finansų ar karinių priemonių kontrolę, tikrai nebus esminiai.

A.PAULAUSKAS: Prieš rinkimus atrodė, kad respublikonai perims Atstovų rūmų ir Senato kontrolę. Istoriškai prezidento partija, o šiuo metu demokratai, paprastai netenka dalies mandatų vidurio kadencijos rinkimuose. Politologai pranašavo respublikonams didelę sėkmę, „raudonąją bangą", nes Dž.Baideno reitingas - žemiau 40 proc., o didėjanti infliacija, nusikalstamumas, maisto, kuro kainos rodė didžiules problemas šalies ekonomikoje.

Daugelis nerimavo, ar, laimėję rinkimus, respublikonai rems Ukrainą, tęs pagalbos ir ginklų tiekimą. Juo labiau, kad kai kurie Respublikonų partijos nariai griežtai pasisakė prieš paramą Ukrainai arba už jos sumažinimą. Šiandien, mes žinome rinkimų rezultatus ir galime pasakyti, kad respublikonų šalininkai „raudonosios bangos" nepakėlė, nenušlavė demokratų, suformuoti lūkesčiai neišsipildė.

Taip, Respublikonų partija tikriausiai dominuos Atstovų rūmuose, bet nedidele persvara, o Senate daugumą išlaikė Demokratų partija. Galutiniai rinkimų rezultatai bus paskelbti gruodžio mėnesį, nes Džordžijos valstijoje vyks pakartotinis balsavimas.

Kokios respublikonų nesėkmės priežastys? Aš išskirčiau tris: rinkėjai nepalaikė jų abortų politikos, siekio apriboti teisę į abortus; ne patys geriausi D.Trampo parinkti 300 kandidatų, radikalūs, dažniausiai neigiantys Dž.Baideno išrinkimo JAV prezidentu rezultatus; didelės pinigų sumos nedavė laukiamų rezultatų, kas rodo, kad didžiuliai rinkimų biudžetai negarantuoja pergalės.

Po ne itin sėkmingo respublikonų pasirodymo rinkimuose, Floridoje sužibo gubernatoriaus respublikono Rono De Santiso žvaigždė. Ar tai naujasis Respublikonų partijos lyderis? Laikas parodys, bet prielaidos tam yra. D.Trumpas jau paskelbė, kad dalyvaus 2024 m. JAV prezidento rinkimuose ir šiandien jo populiarumas tarp respublikonų - didelis. Ar išliks toks po pusmečio ar metų, nelabai tikiu.

Taigi, ar įvyks pokyčiai JAV vidaus ar užsienio politikoje po šių rinkimų? Manau, kardinalių pokyčių tikėtis neverta. Dž.Baideno veiksmų rinkimų rezultatai neįtakos, nes demokratai įstatymo leidyboje išlaiko kontrolę. Svarbiausiu prezidento rūpesčiu išlieka aukšta infliacija, nusikalstamumas. Parama Ukrainai tik didės. Saugumo tema išliks viena svarbiausių. Tai patvirtina Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo Indonezijoje, Balio saloje, bendru sutarimu priimta deklaracija, kurioje smerkiamas karas Ukrainoje ir kartu sakoma, kad šis karas pažeidė regiono sienas ir vientisumą.

Manau, kad, užtikrinant mūsų nacionalinį saugumą, Lietuva ir NATO gaus tiek JAV dėmesio ir paramos per ateinančius metus, kiek reikės. Kol vyks karas Ukrainoje, daugelio šalių dėmesys bus sukoncentruotas į jį. Šūkis, kad Ukraina kaunasi ir už mūsų laisvę, nėra deklaracija, tai tikrovę atspindintys žodžiai paremti veiksmais. Kaip pakryps įvykiai, šiandien garantuoti niekas negali, todėl JAV pozicija, jos parama Baltijos šalims gyvybiškai svarbi.

G.JAKAVONIS: Lietuva yra Europos Sąjungos dalis, o kita vertus esame uolūs JAV užsienio politikos simpatikai ir vykdytojai. Nors esame ES visų, net mums, kaip tautinei valstybei, nenaudingų nuostatų vykdymo „pirmūnai", bet visuomet stengiamės būti geriausi JAV draugai Europoje. Bėda ta, kad JAV ir ES yra konkurentai ir jų nuostatos įvairiais klausimais dažnai nesutampa, o tada matau visišką mūsų aukščiausios valdžios sutrikimą. Tad klausimas čia būtų toks: kaip pasikeitimai JAV politikoje gali paveikti Lietuvą?

P.GYLYS: Mūsų užsienio politikoje per mažai paisoma Lietuvos nacionalinių interesų ir per daug stengiamasi įtikti pasaulio galingiesiems. Taip, mes esame ES ir NATO nariai ir šia prasme turime tarptautinių įsipareigojimų. Bet tuo pat metu neturime užmiršti, kad pamatinis mūsų dalyvavimo tarptautinėse organizacijose interesas yra išlaikyti savo valstybės gyvastį - saugumą ir gerovę. Mes neturime ignoruoti valstybinio susinaikinimo ar pavojingo mūsų Tautos ir valstybės egzistencijai nusilpimo grėsmės. Vengrijos pavyzdys rodo, kad ir būnant ES bei NATO nare, galima ginti nacionalinį išlikimo interesą.

Ar pastebėjote, kad JAV eksprezidento D.Trampo ir Vengrijos lyderio santykiai yra puikūs? Nors prezidentas Dž.Baidenas yra labai nepatenkintas Vengrijos lyderiu ir jį yra net negražiai išvadinęs. Vadinasi, Amerikoje, skirtingai nei Lietuvoje, elitas yra susiskaldęs. Jis nevienodai vertina tokių šalių, kaip Vengrija, pastangas apginti savo suverenitetą Vakarų tarptautinėse oraganizacijose. Mes, Lietuva, turime mokėti pasinaudoti šia vertybine kakofonija gindami savo nacionalinį interesą išlikti ir gyventi geriau.

Manau, kad koreguotinos ir mūsų „dvaro" pastangos labiau įtikti liberaliajai JAV elito daliai bei į antrą planą stumti europinės integracijos problematiką. Nors šioje srityje egzistuoja gausybė spręstinų problemų. Bene svarbiausia jų - sumažinti ES realiai griaunančių liberalių jėgų įtaką šioje organizacijoje.

E.BIČKAUSKAS: Lietuva laikosi „sėdėjimo ant dviejų kėdžių" politikos. Nemanau, kad mūsų valdantieji sutiktų ir norėtų, jog ES ir JAV būtų konkurentai. Jiems labiau priimtina mano įvardinta ES, kaip „jaunesniosios JAV partnerės", pozicija. Asmeniškai aš buvau ir esu Europos Sąjungos, kaip savarankiškos ir stiprios politinės galios, šalininkas. Deja, tokia ji šiuo metu nėra. Nemanau, jog tokią ES norėtų matyti JAV.

Na ką gi, Lietuva šiuo atveju yra JAV partneris ir sąjungininkas. Gindamas savo poziciją, į tai žiūriu gana pragmatiniu aspektu. JAV yra pakankamai toli, todėl, kad nevyktų neigiami procesai čia pat pašonėje, žymiai labiau suinteresuoti mūsų artimiausi kaimynai Europoje. Galvoti, jog JAV į viską žiūri filantropiškai - naivu.

Gal ne visai vietoje, tačiau noriu priminti, jog dar 1922 metais, kai JAV pripažino mūsų Nepriklausomybę (beje, žiūrint teisiškai - ne Lietuvos, o jos Vyriausybės), pagrindinis argumentas buvo ne įvertintas mūsų Nepriklausomybės siekis, o bolševikinės Rusijos susikūrimas ir egzistavimas. Tame pripažinime net akivaizdus jo laikinumas sietinas su to, jog valdžią - galbūt, laikinai - užgrobė bolševikai.

JAV tikrai nebuvo viena iš mūsų Nepriklausomybės pripažinimo pirmeivių, kaip, beje, atkuriant ją ir 1991 metais. Tiesa, sutikčiau su tuo, kad 1991 metais susilaikydama nuo įvykių „forsavimo", JAV gerai įvertino visus vykstančių tuo laikotarpiu SSRS procesų pavojingumus.

E.VAREIKIS: Jei kalbėtume apie naudingumą, tai tvirtai manau, kad būti Amerikos draugu mums yra labai naudinga ir dėl to nieko nesame kažkur labai pralaimėję. Nepamenu, kur galėjome pralaimėti, bet gal kas žino... Sutrikimo, ką reikia rinktis - ar ES, ar JAV - mūsų valdžios koridoriuose nematau. ES ir JAV, taip, yra konkurentės, bet nėra priešininkės.

Asmeniškai manau, kad ES darė klaidą įgyvendindama vadinamąją strateginę autonomiją kaip nepriklausomybę nuo JAV. Gavosi taip, kad ES tapo per daug priklausoma nuo Rusijos. Kai reikia gintis - o dabar reikia, - ir kai giname Ukrainą matosi, kad šioje srityje JAV yra pasiruošusi kur kas geriau nei ES. Tad vieni kitiems nesame nei priešai, nei kliūtys. Gal kas ir norėtų paverkšlenti, kad Amerika mums įsakinėja, bet iš tikro ne įsakinėja, mes elgiamės kaip ES šalių šeima, kuriai draugystė su JAV, bendri sprendimai yra, kaip jau sakiau, išties naudingi.

O JAV rinkimų peripetijose būtų labai nediplomatiška viešai „sirgti" už vieną ar kitą partiją. Kiekvienas galime turėti savo politinių simpatijų, bet Lietuva kaip valstybė juk galiausiai bendruja su JAV, o ne su mėlyna ar raudona partija.

G.JAKVONIS: Kai vyksta rinkimai JAV, stebėdamas juos Lietuvos viešojoje erdvėje, kartais pradedu galvoti, kad jie vyksta pas mus. Jiems skiriama tiek dėmesio, lyg būtume 51-oji šios valstybės valstija. Save „politiniu Lietuvos elitu" vadinančius žmones aptarnaujanti mūsų žiniasklaida turi aiškius ir „teisingus" JAV lyderius, kuriems nuolat pataikauja. Štai dėl to suformuojama nuomonė, kad žmonės ima kalbėti maždaug taip, kaip pasakė mano kaimynas: „Tai vėl tą durnių Trampą išrinko." Kiek tokia „profesionali" mūsų užsienio politikos suformuota nuomonė gali būti naudinga Lietuvai?

E.VAREIKIS: „Profesionalios" nuomonės, „politinio Lietuvos elito" nuomonės ir kaimyno nuomonės apie D.Trumpą nekomentuosiu, nes tikri profesionalai taip nei galvoja, nei kalba. Apie (ne)pataikavimą Amerikai, regis jau atsakiau. 51-a valstija? Pašmaikštausiu. Kokia JAV valstija yra arčiausiai Rusijos? Aliaska. Manau, kad saugumo požiūriu ji yra saugesnė nei kurios nors Europos šalys, net NATO narės. Saugumo užtikrinimo prasme būtų idealu, kad visas NATO būtų ta 51-a valstija. O dėl to, kaip Lietuvoje (panašiai ir kitose ES šalyse) žiūrima į rinkimų eigą, jau sakiau. Rinkimai vyksta Amerikoje, o mes nesame viena iš jos valstijų.

P.GYLYS: Pradėsiu nuo konstatacijos: šiuose rinkimuose JAV susidūrė, pabrėžiu grubiai apibendrindamas, dvi skirtingos ir galingos politinės ir ideologinės jėgos. Iš vienos pusės demokratai, išpažįstatys liberalias, globalias tiesas, o iš kitos - respublikonai, kuriuos galima vadinti tradicionalistais, patriotais, holistais. Aš, kaip holistinių pažiūrų akademinis žmogus, esu respublikonų pusėje, nors dar prieš dešimtmetį ar du buvau tada dar nemutavusių demokratų pusėje.

Vienas iš didžiausių Lietuvos politinių paradoksų yra tai, kad mūsų vadinamieji konservatoriai jau senokai palaiko JAV liberalųjį politinį sparną. Nors kaip krikščionys bei Tėvynės patriotai (juk jų pavadinimas - Tėvynės sąjunga) turėtų palaikyti ryšį su respublikonais. Drįstu manyti, kad ši partija mutavo ir jos pavadinimas yra klaidinantis. Švelniai tariant.

Kita bėda yra ta, kad, kaip minėta, mes neturime tikro patriotiško elito. Amerika turi. Iš esmės visą mūsų oficialiają viešąją erdvę yra užvaldę liberaliai mąstantys ir, manau, iš svetur kontroliuojami žmonės bei jų grupės. Jie nesupranta bendrojo nacionalinio gėrio, yra netekę tautinės ir valstybinės savimonės. Jie pasidavę servilizmo, lietuviškai - tarnystės - instinktui ir yra pasiruošę tarnauti bet kam.

Ypač globalinių korporacijų interesus ginanatiems globalistams. Tik tokių žmonių grupėse gali atsirasti mintys apie Lietuvą kaip 51-ą JAV valstiją. Mankurtui toks pasirinkimas neatrodo baisus. Taip, Amerikoje turime ieškoti ir, kaip sakyta, galime atrasti sąjungininkų. Tačiau tai reikia daryti išlaikant savąją valstybišką, į nacionalinį interesą orientuotą mąstyseną.

E.BIČKAUSKAS. Eilinį kartą pasikartosiu - nemanau, jog JAV užsienio politikoje galėtų būti kokie nors esminiai pasikeitimai, nepriklausomai nuo to, kas bus prezidentas - D.Trampas, Dž. Baidenas ar kas nors kitas. Galbūt įvyktų tik retorikos, į kurią bus įvilkta ta pati reali politika, pasikeitimas. Tiek respublikonai, tiek demokratai, tiek jų nominuoti į prezidentus asmenys puikiai supranta, kad JAV ekonominis ir psichologinis gerbūvis priklauso nuo JAV lyderystės, jos įtakos visame pasaulyje.

Tad apie jokius tokios politikos pasikeitimus, galimybę dalintis šia įtaka su kuo nors kitu bent jau šiuo metu neverta net kalbėti. Ar Lietuva turi priimti tai kaip nekintamą ir pačią naudingiausią mums duotybę, ar mums tikslinga galvoti apie kitokią pasaulio sutvarkymo galimybę, ar rinktis kitus užsienio politikos akcentus - atskira kalba ir atskira diskusija. Jos pas mus ne tik kad nebuvo, bet pats jos atsiradimas būtų, švelniai tariant, vertinamas kaip „negeras tonas".

O šiaip jau kuo daugiau mes skatinami kalbėti apie JAV rinkimus, kuo daugiau dėl jų pergyvename, tuo mažiau galvojame apie Lietuvoje egzistuojančią protu nesuvokiamą infliaciją, apie tai, kodėl kitų ES valstybių vyriausybės, turinčios iš esmės tas pačias „bėdas" kaip ir mes, sugeba su ja tvarkytis, o mes...Kadangi, pasikartoju, JAV rinkimų rezultatai pakankamai aiškūs, man šiuo einamuoju momentu žymiai svarbiau, kaip mes gyvensime 2023 metais.